Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL (226 eurų) dydžio bauda, 2014-12-23 bauda sumokėta;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-27 nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. V. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuo 2019-04-10 atlieka laisvės atėmimo bausmę,

3. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-01 nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo,

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-02 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi bausmė subendrinta su Vilniaus regiono teismo 2018-04-27 paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte,

1) Kauno apygardos teismo 2007-10-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-29 nuosprendžiu buvo pakeistas ir M. V. paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartimi buvo pakeistas ir M. V. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams; bausmė atlikta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. V. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-09 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį (2 veikos) 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. paskirta 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda. Bausmė atlikta (bauda sumokėta 2017-01-18);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-20 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu; jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su bausme paskirta 2018-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę bausmę nustatant 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per tą laiką gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir pritaikius BK 64(1) straipsnį nuteistas 30 parų areštu. 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 30 parų arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis;

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. V., A. G. ir M. V. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

veikdami kartu 2018-05-06, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje prie tvenkinio, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. G. smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam J. J. į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulį, po ko G. V. sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam J. J. į dešinę galvos pusę, dėl ko pastarasis sukniubo, po ko kaltinamieji G. V., A. G. ir M. V., spardydami kojomis ant žemės parkritusį nukentėjusįjį J. J., sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu ne mažiau 8 trauminiais poveikiais padarydami kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, daugybinius veido kaulo lūžius abipus, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, alkūnėse, kairiajame dilbyje, kryžkaulio srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžį, t.y. sužalojimus, kurie pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-05-07 – 2018-06-06 specialisto išvadą Nr. G 1482/2018 (01), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimas jam yra suprantamas, nusikalstamos veikos padarymo faktą jis pripažįsta iš dalies ir nurodė, kad šeštadienį paskambino J. (J.) ir pasakė, kad „Ryžas“ (J. J.) nerimauja dėl skolos, „jenčina“ (įkyriai prašo) ir nori atvažiuoti. Siūlė jam nevažiuoti, geriau - kitą kartą, kadangi jis (kaltinamasis) leidžia laiką su draugais. Šis nesutiko, aiškino, jog atvyks ir kartu išgers. Atvažiavo, išlipęs iš mašinos J. (J. J.) šoko ir trenkė jam į veidą. Jis paėmė jį už gerklės ir sudavė atgal. Pradėjo muštis, tada įsikišo ir J., pradėjo jį tampyti. Nukrito ant bordiūro ir „atsijungė“, išbėgo draugai ir išskyrė juos. Visi išsilakstė. Jam dantį išmušė, visas veidas buvo sumuštas, padaryti plėšimai. Kitą dieną važiavo į Trakų Vokę, paskambino M. (V.), klausinėjo, ką veikia. M. žvejojo, tuomet jis paėmė alaus ir nuvažiavo prie tvenkinių. Paskambino J. ir pasiūlė susitikti, išsiaiškinti, kas vakar įvyko. Kartu su M. prie tvenkinio buvo ir A. (G.), jis paprašė abiejų pabūti. Atvažiavo D. (D.) su J.. Pastarojo veidas dar nuo vakar dienos buvo patinęs. A. iš karto išvažiavo ir jis liko su M.. J. priėjo sveikinti, plekštelėjo jam per akį, pastūmė jį. Jie pradėjo stumdytis. Kumščiu sudavė J., pora smūgių gal ir buvo, vieną smūgį tikrai sudavė, bet toks geras smūgis buvo, kad J. nukrito, „išsijungė“, gulėjo kraujyje. Pats jį pakėlė, šis ant smėlio atsisėdo ir atsigavo. Buvo labai piktas ant J., rėkė. Pasakė J., kai jis bus blaivus, tada jie ir pasikalbės. Jokios virvės nebuvo ir už kojos nukentėjusiojo netempė. J. išvažiavo. Po kurio laiko jis sutiko draugą, kuris aiškino, jog J., grįžęs į kaimą, dar gėrė, paskui švepluoti pradėjo ir jį išvežė į ligoninę. Taigi, jis pripažįsta, kad susimušė su nukentėjusiuoju. M. stovėjo kažkur šalia ir nieko neveikė, jis - „mažiukas“, nieko ir nepadarytų. A. nukentėjusysis į bylą įtraukia todėl, kad iš jo (G. V.) negausi jokių pinigų, jis turi vien skolas, o iš A. galima išreikalauti.

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Jis aplink tvenkinius sportuoja, bėgioja. Pažįsta ten beveik visus žvejus. Įvykio dieną automobiliu Toyota Prius atvažiavo prie tvenkinių pažiūrėti, kas žvejoja. Išlipo iš mašinos, sutiko M. (V.), jis žvejojo nuo ankstyvo ryto. Tą dieną buvo su tamsiais šortais. Ant dešinės rankos beveik iki peties turi tatuiruotę. Po kurio laiko atvažiavo G. (V.). Jis buvo sumuštas, matėsi mėlynės ant veido. Pastarasis aiškino, kad vakar jį sumušė, dabar vėl atvažiuoja išsiaiškinti. Klausė G., ar galės pabūti, nes gali atvažiuoti „chebra“, reikės pagalbos. Jis daug metų kovos menus sportuoja, pagalvojo, jeigu reikės, tai padės draugui. Matė, kaip nuo kalniuko atvažiuoja BMW. Iš matymo buvo pažįstami vaikinai, už vairo buvo vaikinas (nurodė į liudytoją D. D., su kuriuo mokėsi mokykloje), o J. (J.) iš veido taip pat pažinojo. Atvykusieji buvo tik dviese. Paklausė G., ar patys susitvarkys. Šis atsakė teigiamai, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo. Liko G. ir M.. Kiek suprato, susitikę jie aiškinsis santykius. Kodėl D. ir nukentėjusysis nurodo, kad jis sudavė smūgį J., spardė pastarąjį, kokie yra jų parodymų motyvai, pasakyti negali. Jeigu jis pirmas suduotų nukentėjusiajam smūgį ir dar spardytų, tai pasekmės nukentėjusiajam būtų sunkios, nes jis 7 metus užsiima kovos menais. Nemano, kad po jo smūgio nukentėjusysis būtų atsigavęs. Toje vietoje, kur jie stovėjo, žvejų nebuvo. Byloje yra duomenų apie skambutį iš Savanorių prospekto, jog trise muša žmogų. Skambutis keistas, nes skambinantis nenustatytas, nesuprantama, kodėl jis skambino iš taksofono ir po kiek laiko nuo įvykio prie tvenkinių.

Kaltinamasis M. V. kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną (buvo sekmadienis), jis atėjo prie tvenkinių ir žvejojo. Buvo geras oras, bet nekibo. Privažiavo A. G., pastovėjo, pabendravo. Tada paskambino G. (V.). Jie visi iš vieno rajono, senai pažįstami. Nukentėjusįjį ir vairuotoją tą dieną jis pamatė pirmą kartą. G. atvažiavo su juodu taksi automobiliu, visas patinęs, su mėlynėmis. Pasakė, kad atvažiavo „Sisa“ (girdėjo, kad taip vadina nukentėjusįjį), sumušė jį ir dabar vėl atvažiuoja. Todėl jie, kaip draugai, stovėjo kartu, laukė atvykstančių, nes buvo neaišku dėl jų skaičiaus. Kai pamatė, jog dviese atvažiuoja, A. pasisakė, jog turi važiuoti, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis gi su G. liko stovėti. Išlipo J.. Jis atvažiavo jau visas sudaužytas, ėjo prie G., o vairuotojas liko stovėti prie mašinos. Jie susitiko, J. priėjęs prie G. kažkaip ranka užsimojo. Vyrai susimušė. Kadangi nemėgsta smurto, grįžo prie tvenkinio, nes reikėjo meškeres surinkti. Kai grįžo atgal, J. sėdėjo ant žemės ir kraujais spjaudėsi. G. išgėrė alaus, todėl jis sėdo už vairo ir jie išvažiavo. Tikrai jis nukentėjusiojo nespardė. Iš trijų kaltinamųjų jis yra mažiausias, vienintelis -šviesus. Kiek smūgių G. sudavė J., pasakyti negali. Buvo apie 15 metrų atstumu nuo jų, kai jie susikibo. Viskas truko 2-5 min. Jokios virvės nukentėjusiajam už kojos jie nekabino, tai yra melas. Virvė buvo mašinoje.

Nukentėjusysis J. J. teismo posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažinojo G. V.. Konfliktų su juo nebuvo. A. G. pažįsta tik iš matymo, konfliktų irgi neturėjo. M. V. iki įvykio nepažinojo. 2018 m. gegužės 5d., šeštadienį, buvo krikštynose, vartojo alkoholį. Pusbrolis J. J. paprašė nuvažiuoti pas G. V. skolos atsiimti. Sutiko ir jie nuvažiavo. Automobiliu BMV juos vežė D. D.. Prie žiedo sutiko su G. V., jie pasisveikino. Pusbrolis pradėjo su G. V. aiškintis santykius, jie susimušė, voliojosi ant žemės. Norėjo juos išskirti, G. sudavė jam kumščiu į kairę veido pusę. Pasekmė – mėlynė, kiek ištinusi akis. Išbėgo G. V. pažįstami, J. kažkur pabėgo. D. D. visą tą laiką buvo automobilyje. Paskui jie dar kurį laiką pasikalbėjo ir išvažiavo namo. Ryte atsikėlė, dabar neatsimena - ar jam paskambino, ar pats skambino. Kalbėjo su G., šis pasakė, kad nori susitikti prie tvenkinių Trakų Vokėje. Tuomet paskambino D. D., šis privažiavo prie namų ir jie abu nuvažiavo prie tvenkinių. Važiuodamas dar skambino G., klausė jo, ar paimti alaus. Pastarasis atsakė, jog nieko nereikia. Bet jis vis tiek užvažiavo į parduotuvę ir nupirko alaus. Važiavo ne pyktis, o susitaikyti. Privažiavo prie tvenkinių, išlipo iš mašinos ir priėjo prie G.. D. D. mašinoje sėdėjo, gal 20-30 m atstumu. Jis turėjo matyti įvykį, nes priekiu į juos stovėjo. Nežino, kodėl D. neišlipo iš mašinos, jis jau toks yra. Jie su G. pasisveikino, po ko jis priėjo prie A. G., norėjo ir su juo pasisveikinti, ištiesė jam ranką, o šis dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido kairę pusę, po ko jis nugriuvo ir prarado sąmonę. Kas dar ir kaip jį mušė, nežino. Kas nepatiko A. G., pasakyti negali, reikia klausti pastarojo. Trečiojo vaikino M. V. neatsimena. Po to atsimena tik tai, kai pabudo ligoninėje. Gydytojas sakė, kad jam buvo likęs pusvalandis gyventi, jeigu nebūtų laiku pristatytas į ligoninę. Lazdynų ligoninėje gulėjo iki gegužės 11 dienos, paskui buvo perkeltas į Žalgirio ligoninę, kur gydėsi apie 3 savaites: iki operacijos dvi savaitės ir po operacijos savaitę. Kai pasveiko, D. D. sakė jam, kad jį sumušė G., A. ir dar vienas vaikinas. Aiškino, kad A. trenkė, jis nugriuvo ir tuomet jie pradėjo daužyti kojomis. D. D. aiškino, jog jam buvo pasakyta – jeigu jis įsikiš, tai ir jį sudaužys. Mano, kad sumušimas įvyko dėl šeštadienio, kai jis trenkė G., o G. jam. Reikia klausti kaltinamųjų, dėl ko jie taip pasielgė.

Liudytoja E. J., nukentėjusiojo žmona, teismui parodė, kad G. pažįsta, jo pavardės nežino. Jis yra pusbrolio bendradarbis, V. draugas. Su G. nėra bendravusi. Vyro sumušimo išvakarėse jie buvo krikštynose. Grįžo namo, ji nuėjo vaikus guldyti, o J. nuėjo pas draugą, nors nesakė, pas kurį. Grįžo naktį, dėl ko buvo pikta ant jo, nesikalbėjo. Yra toks pusbrolis J. į jį žmonės kreipiasi „Ryžas“. D. sakė, kad jie buvo su juo, t.y. su J.. Jie sakė, kad važiavo aiškintis dėl skolos, „Ryžas“ pradėjo muštis su G., J. pradėjo skirti ir pats gavo smūgį. Kai prasidėjo muštynės, matomai visi prisijungė. Jai sakė, kad G. trenkė atgal. Ryte pamatė pas J. mėlynę po akimi. Klausė, kas įvyko, vyras neaiškino. Sekmadienį priėjo dukra ir pasakė, kad tėčiui kažkas paskambino ir jis išvažiuoja. Atvažiavo D. su sidabrinės spalvos BMW. Paklausė, kur J. važiuoja, į ką šis pasakė, kad pasikalbės ir greitai grįš. Išvažiavo gal 12 val., grįžo greitai, atvežė D.. Pastarasis sakė, kad jam buvo liepta mašinoje sėdėti ir nesikišti. Liepė tie žmonės, kurie J. mušė. Nesupranta, kodėl jis neįsikišo. Vyras buvo visas kruvinas, net nesuvokė, kas vyksta. Klausinėjo D., šis aiškino, kad su J. nuvažiavo prie tvenkinio, kad J. vienas išlipo iš mašinos ir nuėjo prie kaltinamųjų. Sakė, kad jie trise buvo. Pradėjo verkti, nuplovė vyro žaizdas ir nuvežė į ligoninę, nes buvo baisu į jį žiūrėti. Gydytojas aiškino, jog nėra matęs taip sumušto žmogaus. Vyro veidas buvo kaip mėsmalė, įskilusi kaukolė, daug lūžių veide.

Liudytojas J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminiame tyrime apklaustas nebuvo, kadangi dirbo užsienyje. Pažįsta G. (liudytojas parodo į kaltinamąjį G. V.). Jį dar vadina „Gudu“. Nelegaliai dirbo pas G. statybos darbus. Darbus vykdė statybvietėje prie stoties, už pirmą savaitę darbų gavo 150 eurų, už kitas dvi savaites darbo G. liko skolingas apie 270 eurų. J. J. yra jo pusbrolis. Kai grįžo iš Prancūzijos, paskambino G. ir pasakė, kad jis yra skolingas jam už darbą. Reikėjo susitikti ir aptarti tai. Todėl paskambino J. J. ir paprašė, kad jis kartu nuvažiuotų iš G. paimti pinigus (skolą). Vyko automobiliu BMW, vairavo jo savininkas D.. Susitikimas vyko mieste, prie 4-5 aukštų namo, tikslaus adreso nežino. Kai atvyko, paskambino G., išlipo iš mašinos. Iš namo išėjo G.. Jie pradėjo kalbėtis. G. aiškino, jog darbai nebaigti, todėl nesupranta, ko jis atvyko. Konflikto metu jis pirmas trenkė G. į veidą, pastarasis irgi sudavė jam į veidą ir į šoną. Atrodo, kad abu jie nukrito. Paskui išbėgo dar G. draugai, pradėjo mušti jį, spardyti. Pribėgo J. (J.), ramino juos. Vienas iš G. draugų buvo su peiliu, aiškino, kad durs jam ir tuomet jis pabėgo. Į policiją nesikreipė, buvo sumuštas veidas, liko mėlynės. Apie kitos dienos įvykius, kai buvo sumuštas J. (J.) jis nieko nežino ir negirdėjo. Galimai jau po savaitės J. žmona pasakė, kad J. po sumušimo gydosi ligoninėje.

Liudytojas D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju pažįstamas, nes apie metus dirbo kartu. Taip pat pažįsta G. (parodo į V.) bei A., su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje (parodo į G.). G. pravardė „Gudas“. Konfliktų su jais neturėjo. Trečiojo kaltinamojo (M. V.) nepažinojo. Dieną prieš įvykį (nukentėjusiojo sumušimo prie tvenkinių) jam paskambino nukentėjusysis J. ir prašė nuvežti prie Savanorių žiedo, netoli šilumos tinklų, nes jis ir J. (J.), kuris turi pravardę „Ryžas“, nori pasikalbėti apie kažkokius reikalus su V.. Jo sidabrinės spalvos automobiliu BMW trise nuvyko į susitikimą. Kiek suprato, konfliktas vyko dėl pinigų, skolos. J. smogė G. į veidą, J. atsitraukė. Prasidėjo muštynės. Viskas vyko greitai. Visi jie buvo girti. J. pradėjo juos skirti, ir taip mušėsi trise. Išbėgo G. draugai, muštynės baigėsi. Jis su J. ir J. išvyko. Kraujo vyrų veiduose nematė, nors veidai jų buvo patinę. Kitą dieną J. vėl paskambino ir prašė nuvežti į Trakų Vokę, nes nori susitikti su pažįstamais. J. buvo jau išgėręs. Pakeliui jis dar nupirko 10 butelių alaus. Atvyko į vietą prie tvenkinių. Ten pamatė stovinčius visus tris kaltinamuosius. Atsimena, kad A. ant rankos turi tatuiruotę. J. paėmė butelį alaus ir ėjo link G.. Nebuvo netgi jokių kalbų, nes iš karto A. dešine ranka smogė J. į žandą, po ko jam smogė ir G., J. nukrito. Jis stovėjo prie automobilio, stebėjo 3-4 metrų atstumu nuo jų. Jam buvo pasakyta nesikišti, nes ir jam pačiam taip bus. Kuris iš kaltinamųjų tai pasakė, neatsimena. Kuomet J. nukrito ant žemės, G. ir A. pradėjo spardyti gulintį nukentėjusįjį, ar tai darė ir trečias kaltinamasis, šiuo metu neatsimena, bet ikiteisminio tyrimo metu tiksliai atpasakojo įvykio aplinkybes ir reikia tikėti būtent tais jo parodymais. J. gulėjo kraujyje. Kiek jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Prašė kaltinamųjų, kad jie liautųsi mušti. Policijos nekvietė, bijojo. Žvejai buvo, tačiau toliau nuo tos vietos. Pirmas pasišalino A.. G. norėjo J. su virve pririšti už kojos prie mašinos, virvę pririšo prie kojos, privažiavo su juoda mašina ir bandė pririšti prie mašinos, tačiau to nepadarė. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės. Jis sumuštą J. įsodino į automobilį, kur šis atgavo sąmonę. Veidas buvo kruvinas. G. pasakė jam, kad policijai nepranešinėtų.

Kadangi liudytojas nurodė, jog ne visas aplinkybes po metų laikotarpio atsimena ir siūlo tikėti jo parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo eigoje. Teismas pagarsino liudytojo D. D. parodymus, kuriuos jis davė netrukus po įvykio, t.y. 2018-05-08, kuomet parodė, kad 2018-05-05, apie 22.00 val., jam paskambino J. J., paprašė atvažiuoti, nuvežti jį į "krasnuchą". J. J. buvo neblaivus, nurodė važiuoti į Savanorių prospektą, su juo kartu buvo, kaip jį vadina - "Ryžas", iš to paties kaimo kaip ir J.. Važiuojant automobiliu J. paaiškino, kad G. yra skolingas "Ryžui", už ką - nelabai suprato, lygtais pas G. jie dirbo ir su jais neatsiskaitė. G., visi jį vadina Gudu, kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini). J. nurodė sustoti Savanorių pr., prie kaminų, kurie yra tarp "Lukoil" degalinės ir Geležinio Vilko žiedo, aikštelė po kaire, į kurią galima patekti tik apsisukus žiedu, prie "elektros energijos". Nuvykus ten, aikštelėje buvo pilna automobilių. Joje jau stovėjo ir Gudas. Jis liko užvestame automobilyje, o J. su "Ryžu" nuėjo link Gudo. Ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, automobilio langai buvo uždaryti. Tada pamatė, kad "Ryžas" trenkė Gudui ir jie dviese pradėjo muštis. Mušėsi apie 10 minučių, tada įsiterpė J., norėjo juos išskirti. Pradėjo muštis Gudas prieš "Ryžą" ir J.. Nematė, ar jam Gudas pataikė kur į veidą. Tada iš kažkur atbėgo dar du, skyrė visus. Negali nurodyti, kiek kartų, vieną ar du kartus sudavė J. į skruostikaulį, į kairį ar dešinį, negali nurodyti, atrodo į dešinį, bet tai dėl to, kad juos išskirtų. Muštynių metu "Ryžas" pabėgo link Geležinio Vilko žiedo, J. atėjo į automobilį, Gudas su kitais nuėjo į "Lukoil" pusę. Jis J. sakė apsiraminti, važiuoti namo. Šis atsisėdo į automobilį, matėsi ištinęs skruostikaulis. Išvažinėjant iš aikštelės ir prie Geležinio Vilko žiedo paėmė "Ryžą". J. "Ryžui" sakė: "kam pridarei nesąmonių, kam jiems prišnekėjai". Daugiau automobilyje nieko nekalbėjo, jis juos nuvežė iki Juodbalių kaimo ir paleido. Kur jie toliau ėjo, nežino, jis išvažiavo namo. Kitą dieną, apie 12.00 val. jam paskambino J. ir pasakė: "važiuojam į Trakų Vokę". Paklausė ko, šis atsakė, kad išsiaiškinti. Jis įkalbinėjo J., kad šis su jais susitiktų "Maximos" aikštelėje, tačiau nei J., nei tie, pas kuriuos važiavo, kaip suprato, nenorėjo. Dviese su J. nuvažiavo iki Trakų Vokės, kaip girdėjo, į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie tvenkinio, buvusios žuvininkystės, į stovėjimo aikštelę. Nuvykus ten, jau stovėjo trys automobiliai - du tiesiai, vienas iš šono, kuris pridengė kitus, buvo taksi automobilis, su plafonu, juodos spalvos, panašus į Reno markės, tiksliai negali pasakyti, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Ant šono buvo taksi lipdukai, langeliai, jokių užrašų ar telefono numerių nepastebėjo. Už jo stovėjo pilkos spalvos automobilis, valstybinio numerio ir markės neįsidėmėjo, kitas taip pat tamsus. Nė vieno automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Lauke stovėjo trys vyrai. Vienas iš stovėjusių vyriškių buvo Gudas, kitas - tamsių trumpai kirptų plaukų, su tatuiruota visa ranka, nuo plaštakos iki peties, nes marškinėliai dengė dalį tatuiruotės. Vyriškis buvo stambus, sportiško sudėjimo, ūgis apie 185-190 cm, buvo su pilkais marškinėliais, raudonais šortais, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Trečias buvo šviesių trumpų plaukų, jį matė pirmą kartą, buvo apsirengęs žydrais marškinėliais, ir šortais, galimai geltonais, jo ūgis buvo apie 175-178 cm., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jokių tatuiruočių ar kitų išskirtinių bruožų nepastebėjo. Iš automobilio pirmas išlipo J. ir nuėjo link jų. Kol jis išlipo iš automobilio ir apeidinėjo automobilį, J. tiesė ranką Gudui pasisveikinti, o J. vyriškis su tatuiruota ranka iš dešinės, dešine ranka trenkė į kairės pusės žandikaulį. Tada Gudas jam trenkė į galvą, dešinę pusę, ir J. sukniubo. Vaikinas su tatuiruota ranka jam pasakė "nelįsk, nes irgi gausi, žinojai, kur veži". Tada jis atsitraukė. Tuo metu prie J. pribėgo trečias - šviesus vaikinas ir visi trys pradėjo J. spardyti. Kiek kartų, kas ir į kurias vietas J. spyrė, negali nurodyti, buvo smūgių kruša, J. neteko sąmonės. Vyriškis su tatuiruota ranka pasišalino. Liko šviesus ir Gudas. Gudas iš taksi automobilio paėmė virvę tempti automobiliams, ant abiejų kojų J. užrišo virvę, tada privarė taksi automobilį, tačiau nebuvo kablio, kur užkabinti virvę. Jis šaukė jiems „baikit, nereikia", tada jie nutraukė virvę ir kaip tik tuo metu atsipeikėjęs J. atsisėdo. Kai atsisėdo kniūbsčias, Gudas jam sakė „taip nesidaro, tu buvai draugas, dabar jau nebe, perduok „Ryžui“, kad jam „p..." (necenzūrinis žodis). Gudas prieš nueinant jam pasakė, kad į policiją nesikreiptų, kitu atveju bus „p...." (necenzūrinis žodis). Matė, kad šviesus kalbėjo su kažkuo telefonu, sakė „nevažiuokit, davėm". Iš tų žodžių suprato, kad dar kažkas laukė skambučio, kad prisijungtų prie muštynių, jei nesusitvarkys. Tada jis paklausė, ar gali važiuoti, šviesus sakė važiuoti. J. atsisėdo į keleivio vietą, prašė, kad nevežtų jo į ligoninę, kad praeis. Jis nuvežė J. pas jo giminaitį A., kuris gyvena tame pačiame, kaip ir J., kaime. Jis paklausė A., ką daryti, šis sakė nuprausti ir vežti į ligoninę, nes reikalinga greitoji pagalba. J. nuvežė namo, nuėjo pas J. žmoną, pasakė, jog vaikus išvestų, kad jie nematytų J.. Ji prašė, kad J. nuvežtų į ligoninę, tad šiek tiek sutvarkęs, numovęs marškinėlius, kurie buvo visi smėlėti ir kruvini, uždėjęs rankšluostį, nuvežė sumuštą į Lazdynų ligoninę. Po šio įvykio jam niekas neskambino, neieškojo jo, nebendravo (t.1, b. l. 36-39).

Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas D. D. atpažino G. V. kaip asmenį, kurį vadina „Gudu“ ir kuris, anot D. D., 2018-05-06 trenkė J. J. po to, kai jam trenkė vaikinas tatuiruota ranka, po to visi trise jį spardė; A. G. atpažino kaip asmenį su tatuiruote ant rankos, kuris trenkė J. J. į kairę veido pusę; M. V., skirtingai nei nuotraukoje, atpažino įvykio dieną buvus su plaukais (t.1, b. l. 133-150).

Liudytojas E. B. parodė, kad pažįsta visus: nukentėjusįjį, G., M., o A. pažinojo tik iš matymo ir tik dabar sužinojo jo vardą. Yra jį matęs, nors ir nebendravo su juo. Su kitais bendravo, konfliktų neturėjo. Nukentėjusysis - kaimynas. Buvo atvažiavęs pas tėvus, per motinos dieną praeitais metais. Užėjo pas J., jo namie nebuvo, žmona pasakė, kad pas G. nuvažiavo. J. grįžo sumuštas, D. D. jį atvežė. Apiprausė jį ir nuvežė į ligoninę. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, tik sakė, kad labai miegoti nori. Aiškino, kad mušėsi. Neklausė jo, kaip ir kas. Lankė jį ligoninėje du kartus. J. sakė, kad su G. mušėsi, daugiau nieko nepasakojo. Sakė, kad veido kaulai buvo sulaužyti, nosis.

Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad konkrečiai dienos neatsimena, buvo apie 12-13 val., su sūnumi žvejojo, nusileidus nuo kalniuko. Matė mašinas, girdėjo triukšmą, matė pažįstamą jam G. bei M., kurį pažinojo iš matymo. Jie buvo trise, nes buvo dar nukentėjusysis, kurį taip pat pažinojo iš matymo. Aikštelėje, be BMW automobilio, stovėjo dar tamsiai mėlynos spalvos automobilis. G. su J. dviese rėkavo, paskui rankos į darbą nuėjo, jie stumdėsi. M. stovėjo kiek žemiau. Matėsi, kad nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, nors kruvinas nebuvo. Kai sumuštas nukentėjusysis sėdo į BMW automobilį ir važiavo šalia jo žvejojimo vietos, mašina kiek sustojo, nukentėjusysis pravėrė langą ir paklausė, kaip kimba. Kas vairavo automobilį jis nematė.

Specialisto išvada Nr. G 1482/2018 (01) konstatuota, kad J. J. padarytos kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, daugybiniai veido kaulų lūžiai abipus, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, alkūnėse, kairiame dilbyje, kryžkaulio srityje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-05-06), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodytų veido kaulų ir kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžių, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai alkūnėse ir kryžkaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo metu, kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui (t. 1, b. l. 115-116).

Komisinės teismo medicinos ekspertizės išvada Nr. PEKG 50/2019(01) nustatyta, kad J. J. po 2018-05-06 įvykio nustatyti daugybiniai veido kaulų lūžiai abipus, tarp jų dešinėje pusėje pagal La Fort II liniją, kairėje pusėje pagal LA Fort III liniją. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t.3, b.l.120-122).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje - E. A. gatvėje, neasfaltuotoje stovėjimo aikštelėje prie tvenkinių rasta raudonos (rudos) spalvos dėmė 60x30 cm plačiausiose vietose, aplink ją nedidelės, atskiros dėmės. Skystis sudžiūvęs, susigėręs į žvyrą iki 1,5-2 cm gylio. Aplink dėmę matoma daug įvairių avalynės pėdsakų fragmentų, daug automobilių padangų pėdsakų, persiklojančių venų su kitais (t.1, b.l. 41-62).

Vilniaus aps. VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018-05-06, apie 16.40 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., prie tvenkinių, pranešėjas, skambinęs iš taksofono Vilniuje, Savanorių pr. 42, neprisistatęs, 2018-05-06 apie 12-14 val. matė, jog anapus tvenkinio, netoli geležinkelio apsaugos posto, stovėjo trys automobiliai TOYOTA PRIUS, sidabrinės spalvos, OPEL su taksi ženklu, juodos spalvos, trečio nežinomos markės, o prie jų stovėjo trys vyrai, vieną jų pažino kaip A. G., kurie žiauriai mušė ketvirtą vyrą, kuris buvo kruvinas. Po to pranešėjas matė, kaip A. G. su TOYOTA kažkur išvažiavo, o likę du vyrai su kažkokiomis virvėmis nusitempė sumuštąjį vyrą šalin ir patys pasišalino. Buvo likusi didelė kraujo bala, kurią pasak pranešėjo, jie kažkaip užkasė smėliu. Į įvykio vietą atvykę policijos patruliai aptiko į kraują panašią dėmę (t.1, b. l. 97).

Iš garso įrašo stenogramos seka, kad pagalbos telefonu skambinęs asmuo (anonimas) nurodė, jog 2018-05-06 tarp 12 ir 14 val. prie tvenkinio trys asmenys sumušė vieną vyrą, kurį galimai užmušė, po to pririšo jam prie kojų virvę ir kažkur nutempė, užkasė kraujo balą, nurodo tų asmenų požymius bei įvardina vieną iš smurtavusių - A. G., apibūdina automobilius. Jis gi nurodo, kad iš įvykio vietos pirmas automobiliu Toyota Prius išvažiavo A. G.. Kiti du vyrai pririšo prie sumušto vyro kojų virvę ir kažkur jį nutempė (t.1, b.l.99-100).

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nors kaltinamieji A. G. ir M. V. neigia savo dalyvavimą sumušant nukentėjusįjį J. J., o kaltinamasis G. V. kaltę pripažino iš dalies ir nurodo, kad sudavė jam kumščiu, kad „pora smūgių gal ir buvo“, „vieną smūgį tikrai sudavė“, „bet toks geras smūgis buvo“, kad J. nukrito, „išsijungė“, gulėjo kraujyje, ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam bendrai veikdami padarė visi trys kaltinamieji: A. G. smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam J. J. į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulį, po ko G. V. sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam J. J. į dešinę galvos pusę, dėl ko pastarasis sukniubo ant žemės, tuomet visi trys kaltinamieji, t.y. G. V., A. G. ir M. V. spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį ir bendrais veiksmais tyčia padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis J. J. teigia, kad jis pasisveikino su G. (V.), po ko jis priėjo prie A. G., norėjo ir su juo pasisveikinti, ištiesė jam ranką o šis dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido kairę pusę, jis nugriuvo ir prarado sąmonę. Netikėti nukentėjusiojo parodymais apie pirmą gautą smūgį pagrindo nėra, nes įvykio aplinkybes 3-4 metrų atstumu nuo jų stebėjo liudytojas D. D.. Jis prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu, t.y. iš karto po įvykio, jo ikiteisminiam tyrimui duotais parodymais apie tai, kad J. tiesė ranką pasisveikinti, o vyriškis su tatuiruota ranka J. dešine ranka trenkė į kairės pusės žandikaulį. Tada „Gudas“ nukentėjusiajam trenkė į galvą, dešinę pusę ir J. sukniubo. Vyriškis su tatuiruota ranka pasakė jam „nelįsk, nes irgi gausi, žinojai kur veži". Išgirdęs tuos žodžius jis ir atsitraukė. Tuo metu prie J. pribėgo trečias - šviesus vaikinas ir visi trys pradėjo gulintį J. spardyti. Kiek kartų, kas ir į kurias vietas J. spyrė, negali nurodyti, buvo smūgių kruša, J. neteko sąmonės. Po sumušimo vyriškis su tatuiruota ranka pasišalino. Liko šviesus ir „Gudas“. Tokiu būdu, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas D. D. pilnai patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad pirmas nukentėjusiajam smogė A. G.. Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė visus šio asmens požymius, netgi tai, kad visa jo dešinė ranka buvo su tatuiruote, bet neįvardino šio asmens. Kaip vėliau paaiškėjo ir jis apie tai parodė teisiamajame posėdyje, liudytojas pažinojo šį asmenį - A. G., mokėsi vienoje mokykloje, tačiau tyrimui jo neįvardino. Tai galima paaiškinti ta aplinkybe, kad jis bijojo šio asmens (A. G..). Įvykio vietoje A. G. pasakė jam: „nelįsk, nes irgi gausi, žinojai kur veži". Tokio įspėjimo pakako, kad liudytojas nesiimtų jokių veiksmų padėti mušamam J. J. ir liko tik įvykio stebėtoju, o apklausoje kaltinamąjį A. G. įvardino kaip asmenį su tatuiruote ant rankos, neminėdamas tyrimui jo pavardės ir vardo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. D. nurodė, kad šiuo metu negali pasisakyti apie trečiojo asmens (M. V.) atliktus veiksmus, daug aplinkybių pamiršo, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio detaliai atpasakojo apie įvykio aplinkybes, kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus ir prašo vadovautis būtent šiais parodymais, kuomet jis nurodė, kad gulintį nukentėjusįjį spardė visi trys kaltinamieji, kad nustojus mušti šviesus (taip jis apibūdino kaltinamąjį M. V.) kalbėjo su kažkuo telefonu ir sakė „nevažiuokit, davėm". Iš to liudytojas suprato, kad dar kažkas laukė skambučio, kad prisijungtų prie muštynių, jei jie nesusitvarkys.

Pagrindo netikėti pirminiais liudytojo D. D. parodymais dėl M. V. atliktų veiksmų, kai jis kartu su bendrininkais spardė gulintį nukentėjusįjį, nėra, kadangi liudytojo parodymai duoti 2018-05-08 d., t.y. dvi dienos po įvykio, jie yra detalizuoti: jis apibūdina kiekvieną iš kaltinamųjų, jų drabužius, automobilius, su kuriais jie atvyko, bei konkrečiai atliktus smurtinius veiksmus, jų eiliškumą ir pasekmes nukentėjusiajam. Liudytojas D. D. atpažino G. V. kaip asmenį, kurį vadina „Gudu“ ir kuris 2018-05-06 trenkė J. J. po to, kai pirmą smūgį jam trenkė vyriškis tatuiruota ranka, po to visi trise J. spardė; A. G. kaip asmenį su tatuiruote ant rankos, kuris trenkė J. J. į kairę veido pusę; M. V., skirtingai nei nuotraukoje, įvykio dieną buvusį su plaukais (t.1, b.l. 133-150). Liudytojas teigia, kad pirmas iš įvykio vietos pasišalino vyriškis su tatuiruote (kaltinamasis A. G.), liko „Gudas“ (G. V.) ir „šviesus“. Nurodė dar, jog pastarieji virve surišo nukentėjusiojo kojas, privažiavo taksi automobiliu, tačiau nebuvo kablio, nebuvo, kur užkabinti virvės. Dėl to iš neužkabino, netempė nukentėjusiojo.

Teismas pabrėžia, kad šiuos liudytojo D. D. parodymus patvirtina duomenys, kuriuos 2018-05-06 16.40 val. telefonu bendrajam pagalbos centrui 112 pranešė neprisistatęs asmuo. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo nebuvo nustatytas, tačiau jo pranešime konkrečiai ir informatyviai aprašomas pats įvykis, nurodoma, kad veiksmai įvyko tarp 12 val. ir 14 val. prie tvenkinių, kad toje vietoje buvo trys automobiliai, iš kurių vienas Toyota Prius sidabrinės spalvos, priklausantis A. G., turinčiam tatuiruotę ant dešinės rankos, kitas automobilis Opel juodos spalvos su taksi ženklu ant stogo, trečiojo automobilio modelio skambinęs asmuo neatsimena. Be A. G., kaip nurodė pranešėjas, buvo dar du vyrai, vienas iš jų - trumpai kirptas, trečiojo bruožų pasakyti negali. Jie mušė vidutinio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyrą. Šis visas buvo kruvinas, skambinusio manymu - galimai jis buvo „užmuštas“, paliktas kraujo klane. Jis gi pranešė, jog pirmas su automobiliu Toyota Prius iš tos vietos pasišalino A. G., kiti du su virve sumuštą vyrą kažkur nuvilko. Toje vietoje yra geležinkelio kameros, pranešėjas siūlė patikrinti kameras, vaizdo įrašus. Pranešėjas nurodo, kad iš karto bijojo pranešti policijai, šiuo metu irgi nenurodys savo duomenų, nes kartais toje vietoje žvejoja.

Iš liudytojo D. D. parodymų, anonimo skambučio seka, kad po nukentėjusiojo J. J. sumušimo pirmas įvykio vietą paliko kaltinamasis A. G. ir tai neprieštarauja liudytojo D. K. parodymams toje dalyje, kad apie 12-13 val., su sūnumi žvejojo prie tvenkinių, matė ten pažįstamus jam G. bei M.. Buvo dar nukentėjusysis, kurį taip pat pažinojo iš matymo. Aikštelėje, be BMW automobilio, stovėjo dar tamsiai mėlynos spalvos automobilis. G. su J. dviese rėkavo, stumdėsi. M. stovėjo kiek žemiau. Matėsi, kad nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, nors kruvinas nebuvo. Kai sumuštas nukentėjusysis sėdo į BMW automobilį ir važiavo šalia jo žvejojimo vietos, mašina kiek sustojo, nukentėjusysis pravėrė langą ir paklausė, kaip kimba. Kas vairavo automobilį, jis nematė. Taigi, liudytojas galėjo matyti situaciją, kuomet jau buvo pasišalinęs kaltinamasis A. G. bei baigėsi veiksmai sumušant nukentėjusįjį. Pats A. G., neigdamas dalyvavimą sumušant nukentėjusįjį, pripažįsta, kad buvo prie tvenkinių ir teigia, kad pasišalino, kai tik su BMV automobiliu atvyko J. J..

Tokiu būdu, teismo vertinimu, byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji G. V., A. G. ir M. V., veikdami bendrai, 2018-05-06 tyčia padarė nukentėjusiajam J. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas - jų bendrų veiksmų pasekmė. Kaip nustatyta, dar išvakarėse vyko konfliktinė situacija ir muštynės tarp G. V. ir nukentėjusiojo pusbrolio J. J. bei paties nukentėjusiojo, 2018-05-06 sumušimas siejamas būtent su ankstesniu įvykiu, kai 2018-05-05, aiškinantis aplinkybes dėl galimo G. V. įsiskolinimo už J. J. atliktą darbą, muštynių metu sužalotas buvo ir kaltinamasis G. V..

Kaltinamiesiems buvo inkriminuojama tai, kad jie, veikdami kartu, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. J., sudavė jam tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, ir ne mažiau nei 9 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, daugybinius veido kaulų lūžius abipus, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, alkūnėse, kairiame dilbyje, kryžkaulio srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžį. Kaip išvadoje nurodo teismo medicinos ekspertas - sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodytų veido kaulų ir kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžių, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai alkūnėse ir kryžkaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo metu, kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui.

Byloje yra nustatyta, kad 2018-05-05, t.y. dieną prieš įvykį, nukentėjusysis J. J. skyrė besimušančius kaltinamąjį G. V. bei J. J. ir tuo metu G. (V.) sudavė jam kumščiu į kairę veido pusę. Pasekmė – mėlynė, buvo kiek ištinusi akis. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad 2018-05-06 sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau nei 8 trauminiais poveikiais, kadangi vienas iš trauminių poveikių, ko rezultate nukentėjusiajam padaryta mėlynė, buvo padarytas įvykio išvakarėse.

Taip pat G. V., A. G. ir M. V. kaltinami tuo, jog, veikdami kartu, itin žiauriai nesunkiai sužalojo žmogų ( J. J.).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Sveikatos sutrikdymas itin žiauriai yra tada, kai sutrikdoma sveikata itin skausmingu būdu ir kaltininkas suvokė itin žiaurų sveikatos sutrikdymo ypatumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014). Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas aplinkybes kaltinamųjų G. V., A. G. ir M. V. veikai netaikytinas kvalifikuojamasis požymis itin žiauriai. Specialisto Nr. G 1482/2018 (01) konstatuota, kad J. J. padarytos kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, daugybiniai veido kaulų lūžiai abipus, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, alkūnėse, kairiame dilbyje, kryžkaulio srityje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-05-06), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti, kaip nustato teismas, mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodytų veido kaulų ir kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžių, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai alkūnėse ir kryžkaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo metu, kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui (t.1, b.l.115-116). Tokiu būdu, tik dėl veido kaulų ir kairės plaštakos II delnakaulio lūžių, sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas nesunkiu, kiti sužalojimai specialisto vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai alkūnėse ir kryžkaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo metu (t. 1, b. l. 115-116).

Teismo paskirta komisinės teismo medicinos ekspertizės išvada Nr. PEKG 50/2019(01) pakartotinai, dalyvaujant radiologui, įvertino veido sužalojimus ir nustatė, kad J. J. po 2018-05-06 įvyko nustatyti daugybiniai veido kaulų lūžiai abipus, tarp jų dešinėje pusėje pagal La Fort II liniją, kairėje pusėje pagal LA Fort III liniją. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t.3, b.l.120-122). Tokiu būdu, sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė.

Smūgiai nukentėjusiajam į veidą kaltinamųjų A. G. bei G. V. buvo suduoti kumščiu, po ko jis visų trijų kaltinamųjų buvo spardomas. Jokių daiktų, įrankių kaltinamieji smurtui nenaudojo. Nors skambinantis nenustatytas asmuo teigė, kad nukentėjusysis buvo pririštas už kojų virve ir tampomas, bylos medžiaga to nepatvirtina: virvė buvo užrišta jam už kojų, tačiau prie automobilio jis pririštas nebuvo ir velkamas žeme nebuvo. Dėl ko kaltinamieji G. V. ir M. V. (išvykus A. G.) tokio sumanymo atsisakė, nėra nustatyta. Kaip teigia liudytojas D. D. – automobilyje nebuvo kablio, kur užkabinti virvę. Be to, jis (liudytojas) šaukė jiems „baikit, nereikia", tada jie nutraukė virvę ir kaip tik tuo metu atsipeikėjęs J. atsisėdo. Kai atsisėdo kniūbsčias, „Gudas“ jam sakė „taip nesidaro, tu buvai draugas, dabar jau nebe, perduok „Ryžui“, kad jam „p..." (necenzūrinis žodis).

Įvertinus šias aplinkybes: smūgių kiekį ir lokalizaciją, įrankių nenaudojimą, veiksmų neišskirtinumą, tai, kad po pirmų smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę, vėliau ją epizodiškai atgaudavo ir vėl prarasdavo iki atsibudo ligoninėje, kad jis nekalba apie ypatingus skausmus ir kančias, teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog byloje nustatytos aplinkybės byloja apie tai, kad, smurtaudami prieš nukentėjusįjį, kaltinamieji suvokė savo veiksmų žiaurumą ir norėjo taip elgtis. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio itin žiauriai turinį. Pažymėtina ir tai, kad po sumušimo nukentėjusysis atsisėdo ant žemės ir kaltinamasis G. V. kalbėjo su juo ir įspėjo dėl pusbrolio („Ryžo“) veiksmų. Kaltinamieji G. V. ir M. V. matė, kad į vietą prie tvenkinių nukentėjusysis atvyko automobiliu ne vienas, bet su D. D., su kuriuo iš išvažiavo.

Todėl kaltinamųjų G. V., A. G. ir M. V. veiksmai teismo perkvalifikuojami iš BK 138 str.2 d. 6 p. į nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir bendrininko dalyvavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Kaltinamasis G. V. teisiamas 5 kartą, iki nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iki nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t.2, b.l. 147-160).

Įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą, be kitų bausmių (laisvės apribojimo ir arešto), numatyta yra laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė. Buvo aktyvus jo dalyvis. Registruotas užimtumo tarnyboje. Tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nusikaltimą vykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo už ankstesnį nusikaltimą metu, nepraėjus mėnesiui nuo ankstesnio nuosprendžio paskelbimo. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo G. V. asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nežymiai viršija numatyto už įvykdytą veiką šios bausmės rūšies vidurkį.

BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, kurios jam paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2019-03-01 nuosprendžiu ir 2019-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kaltinamasis A. G. teisiamas yra pirmą kartą. Pastoviai dirba, baustas tik už KET pažeidimus (t.2, b.l. 61-64). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį numatyta laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad jis dirba ir teisiamas yra pirmą kartą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas maksimaliam. Nustatomi teismo įpareigojimai.

Kaltinamasis M. V. teisiamas 6 kartą, iki šios veikos padarymo buvo teistas 3 kartus, tarp jų už tyčinius nusikaltimus. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Registruotas užimtumo tarnyboje, daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t.2, b.l.103-123). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo M. V. asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, jo dalyvavimo nusikaltime indėlį kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia numatyto už įvykdytą veiką šios bausmės rūšies vidurkio.

Šią nusikalstamą veiką jis padarė iki 2018-12-13 nuosprendžio, kuriuo laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas bei iki 2019-03-27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė. Paskirtoji bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bendrinama su minėtais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis. 2018 metais kaltinamasis dirbo pagal verslo liudijimą. Šiuo metu nurodo, kad ieško darbo. Yra pagrindas manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 str. pagrindu atidėtinas dvejiems metams, paliekant jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus ir paskiriant naujus.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.1 d.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2471,91 eurų ieškinys dėl žalos atlyginimo - išlaidų už nukentėjusiojo gydymą įrodytas ir turi būti tenkinamas (t.1, b.l.156-159).

Nukentėjusysis J. J. turtinei žalai prašė priteisti 2773,30 eurų, teisiamajame posėdyje reikalavimą sumažino iki 2483 eurų. Dėl jam padarytų sužalojimų gydėsi stacionare ir ambulatoriškai ir nedirbo 85 dienas, prarado darbo užmokestį (Sodra jam nemokėjo, nes buvo neblaivus), kurį prašo priteisti iš kaltininkų. Pateikė medicinines pažymas, kad nuo 2018-05-06 iki liepos 30 d. buvo nedarbingas (t.3, b.l.46-52).

Nukentėjusiojo pateiktas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos apskaičiuojamos nuo pajamų, kurias nukentėjęs asmuo gavo iki sveikatos sužalojimo. Negautos pajamos apskaičiuojamos pagal teismui pateiktus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos pakenkimo (pvz. negautą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, atskaičius nukentėjusio asmens mokamus mokesčius, dėl patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Civiliniame ieškinyje buvo nurodoma, kad vidutinis mėnesinis nukentėjusiojo darbo užmokestis yra 978,81 Eur, tačiau jis buvo paskaičiuotas pagal 2018 m. lapkričio -2019 m. sausio mėnesiais (t.y. laikotarpiu po sužalojimo) nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą darbo užmokestį, be to, iš pateiktos prie civilinio ieškinio pažymos nėra aišku, ar tai neto ar bruto darbo užmokestis. Teisminio nagrinėjimo metu buvo patikslinti duomenys dėl nukentėjusiojo darbo užmokesčio, buvusio tris paskutinius mėnesius iki jo sužalojimo, t.y. 2018 metų vasarį-balandį. Pagal šiuos duomenis vidutinis mėnesinis nukentėjusiajam išmokėtas darbo užmokestis (neto) buvo 641,72 Eur ((632,66+672,86+619,66)/3). Atitinkamai apskaičiuojant negautas nukentėjusiojo pajamas už 85 dienų netekto nedarbingumo laikotarpį turėtų būti naudojama formulė 641,72/30x85, ir atitinkamai priteistina 1818,20 Eur negautų pajamų suma.

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašo priteisti 10000 eurų, kadangi įvykis sąlygojo dvasinį sukrėtimą, stresą, išgyvenimus, gyjant sumušimams jautė didelį skausmą, buvo atliekamos skausmingos operacijos. Taip pat nurodo, kad atsirado baimės jausmas, miego sutrikimai. Sveikatos sutrikdymo pasekmės išliks visam gyvenimui. Veido srities lūžių vietoje nešioja plokšteles veido formai palaikyti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis tyčinio sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai įvairus, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas individualiai, konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismas, vertindamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jo sveikatos sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirtų traumų pobūdį (daugybiniai veido kaulų lūžiai, delnikaulio lūžis), pasekmes nukentėjusiojo sveikatai (nukentėjusysis gydėsi stacionare, jam buvo atlikta operacija, gijimo procesas truko beveik tris mėnesius). Nukentėjusysis dėl daugybinių veido kaulų skeveldrinių lūžių, rankos lūžio ir po jų sekusio gydymo neabejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą, kelis mėnesius trukusius nepatogumus ir neigiamas emocijas, turėjo riboti bendravimą ir įprastą veiklą, t.y. patyrė fizines ir psichologines kančias. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo neturtinės žalos turiniu. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti 10 000 Eur neturtinė žala nėra adekvati patirtai žalai, todėl neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 5000 Eur sumos, kuri yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus.

Taip pat civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra išaiškinusi, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau taip pat konstatavo, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (LAT nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atitinkamai nukentėjusiojo naudai priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl priteistos žalos nukentėjusiajam atlyginimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas nukentėjusiojo J. J. prašymas jo naudai priteisti 1000 eurų procesines išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo atstovavimu teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prašymas tenkintinas. Teisminis bylos nagrinėjimas truko šešis mėnesius. Nukentėjusįjį atstovaujantis advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius parengė nukentėjusiojo vardu civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai bei kvitai (t.3, b.l. 195-201). Prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė. Iš kaltinamųjų nukentėjusiojo J. J. naudai solidariai priteistini 1000 Eur proceso išlaidoms už nukentėjusiojo atstovo (advokato) paslaugas atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žemės gruntai su raudonos spalvos dėmėmis, supakuoti į vokus Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8, tepiniai nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų įvykio vietoje, supakuoti į vokus Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6, cigaretės nuorūkos, aptiktos įvykio vietoje, supakuotos į vokus Nr. 9, Nr. 10, degtukas, aptiktas įvykio vietoje, supakuotas į voką Nr. 1, nuoplovos nuo taksofono su galimais biologiniais pėdsakais, supakuotos į vokus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2018-10-10 kvitas Nr. 2PK003229), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., perkvalifikavus iš BK 138 str. 2 d. 6 p., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, kurios paskirtos jam Vilniaus apygardos teismo 2019-03-01 ir 2019-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 3 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 9 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką (vieną parą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-02 nuosprendį).

Kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d.,perkvalifikavus iš BK 138 str.2 d. 6 p., ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu;

Išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajam (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), panaikinti.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., perkvalifikavus iš BK 138 str. 2 d. 6 p., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis jam 2018-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu prie paskirtos bausmės pridedant 4 mėnesius bausmės pagal 2018-12-13 nuosprendį bei 15 dienų pagal 2019-03-27 teismo įsakymą (pritaikius BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.) bei galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 metus ir 4 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo.

Remiantis BK 75 str.1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 2 metams.

1) tęsti gydymą nuo alkoholizmo; kas yra jam skirta 2018-12-13 nuosprendžiu;

2) tęsti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiuose programose, kas yra jam skirta 2018-12-13 nuosprendžiu;

3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti registruotam užimtumo tarnyboje ar dirbti;

4) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

5) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajam (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo - išlaidų už nukentėjusiojo gydymą priteisimo - tenkinti. Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. V., A. G. ir M. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2471,91 eurų.

Nukentėjusiojo J. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti solidariai iš nuteistųjų G. V., A. G., M. V. nukentėjusiojo J. J. naudai 1818,20 Eur turtinei žalai, 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų procesines palūkanas nuo šių sumų, skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš nuteistųjų G. V., A. G., M. V. nukentėjusiojo J. J. naudai priteisti solidariai 1000 Eur nukentėjusiojo patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti žemės gruntus su raudonos spalvos dėmėmis, supakuotus į vokus Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8, tepinius nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų įvykio vietoje, supakuotus į vokus Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6, cigaretės nuorūkas, aptiktas įvykio vietoje, supakuotas į vokus Nr. 9, Nr. 10, degtuką, aptiktą įvykio vietoje, supakuotą į voką Nr. 1, nuoplovas nuo taksofono su galimais biologiniais pėdsakais, supakuotas į vokus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2018-10-10 kvitas Nr. 2PK003229).

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.