- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2YT-3795-956/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01402-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- S. C.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius
dalyvaujant pareiškėjui S. C. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, suinteresuotam asmeniui B. M., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo - nustatymo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinei įmonei „Turto bankas“, B. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas palikimo priėmimo tikslu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. C., miręs (duomenys neskelbtini) d., priėmė savo motinos O. C., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) jis (pareiškėjas) priėmė savo tėvo K. C., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra K. C. sūnus, O. C. – vaikaitis. Jo tėvas po savo motinos O. C. mirties į notarą nesikreipė, tačiau jos turtą iki pat savo mirties faktiškai valdė, rūpinosi, mokėjo mokesčius, gyveno kartu su O. C. adresu (duomenys neskelbtini). Jis (pareiškėjas) tėvu K. C. visą laiką rūpinosi, prižiūrėjo iki pat jo mirties. Po tėvo mirties ir toliau naudojosi gyvenamuoju namu, namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, remontavo. Mirus tėvui K. C., nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo išvykęs.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus ir prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Į palikimą nepretenduoja, pas notarą dėl paveldėjimo nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), stovi valstybinėje žemėje. Sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
Suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 66). Atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 43-44).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjas prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. kad jo tėvas K. C. priėmė palikimą po savo motinos O. C. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo K. C. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti K. C. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Palikėja O. C. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Palikėjas K. C. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl taikomos tuo metu galiojusio 2001 m. Civilinio kodekso (toliau – 2001 m. CK) teisės normos. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. C., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., turėjo dukrą B. M., gimusią (duomenys neskelbtini) d., ir sūnų K. C., gimusį (duomenys neskelbtini) d., mirusį (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 8, 9, 12, 49). K. C. turėjo sūnų S. C., gimusį (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 13, 48). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso palikėjai O. C. (b. l. 5, 63-64). Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po palikėjų O. C. ir K. C. mirties paveldėjimo bylos neužvestos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (b. l. 7). Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų (b. l. 35, 37).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po O. C. mirties jos sūnus K. C. ir toliau gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), iki savo mirties, juo rūpinosi, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes, duodami paaiškinimus, nurodė pareiškėjas, suinteresuotas asmuo B. M. bei patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 atsiskaitymo knygelė) (b. l. 24, 27, 28, 29, 30). K. C. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65). Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) K. C. nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad K. C. po savo motinos mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad K. C. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad K. C. aptartu būdu priėmė po savo motinos mirties atsiradusį palikimą.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad po K. C. mirties pareiškėjas nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi, naudojasi, prižiūri ir moka mokesčius. Šias aplinkybes, duodami paaiškinimus, nurodė pareiškėjas, suinteresuotas asmuo B. M. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 25). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įstatyminis palikėjo įpėdinis, po savo tėvo K. C. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po tėvo K. C. mirties atsiradusį palikimą.
Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiųjų O. C. ir K. C. palikimo sudėties.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi pareiškėjas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 3-4).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.