- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-481-926/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- T. T., V. B., I. K., Z. Z.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas T. T. atžvilgiu), 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. B. atžvilgiu), 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas I. K. atžvilgiu), 10 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. Z. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis artimas minimaliam dydžiui, skiriant A. K. subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) pripažinta ir G. V., bet apeliaciniai skundai dėl jos Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. T. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. K. ir G. V. solidariai priteisiant 950 (devynis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo T. T..
Nukentėjusiosios civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. K. ir G. V. solidariai priteisiant 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo V. B..
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. K. ir G. V. solidariai priteisiant 370 (tris šimtus septyniasdešimt) eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo I. K..
Nukentėjusiojo civilinio ieškovo Z. Z. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. K. priteisiant 300 (tris šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo Z. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su G. V., 2019 m. vasario 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, radęs socialiniame tinkle ,www.facebook.com nukentėjusiojo T. T. skelbimą apie tai, kad superka įrankius „Fiskars“, iš anksto žinodamas, kad įrankių nepristatys, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. nukentėjusiajam T. T. melagingai prisistatęs A. V. pasiūlė įsigyti įvairių „Fiskars“ įrankių, o pastarajam išreiškus pageidavimą įsigyti jo siūlomus įrankius, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com užsiregistravęs tinklalapio nariu ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodė nukentėjusiajam T. T. pervesti už prekes – 570 eurų į G. V. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nukentėjusysis T. T., būdamas suklaidintas, iš savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 kartus, tai yra 2019 m. vasario 5 d. 12.32 val. į G. V. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 eurų, tą pačią dieną, 19.07 val. į G. V. priklausančią AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, ir 2019 m. vasario 25 d. 14.16 val. į G. V. priklausančią AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 180 eurų, o iš savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 23 d. 15.13 val. į G. V. priklausančią AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 140 eurų, po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė G. V. išgryninti apgaulės būdu įgytus pinigus, po ko ji, žinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydama jo nurodymus, 2019 m. vasario 5 d. 16.48 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 93, iš savo AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 50 eurų, tą pačią dieną, 19.55 val. iš savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SWEDBANK bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 200 eurų, 2019 m. vasario 23 d. 16.08 val. iš savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 140 eurų ir 2019 m. vasario 25 d. 15.04 val. iš savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 180 eurų, po ko A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 gegužės 24 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė nukentėjusiajam T. T. pervesti už prekes – 380 eurų į P. B. AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nukentėjusysis T. T., būdamas suklaidintas, iš savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, 18.08 val. į P. B. AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 380 eurų, po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė P. B. išgryninti apgaulės būdu įgytus pinigus, po ko P. B., nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydamas A. K. nurodymus, 2019 m. gegužės 24 d. 18.13 val. AB SWEDBANK bankomate H068/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 380 eurų, po ko G. V. ir P. B. perdavė A. K. 950 eurų. Tokiais veiksmais A. K. savo ir G. V. naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. T. priklausantį turtą – 950 eurų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, A. K., veikdamas bendrininkų grupe su G. V., 2019 m. gegužės 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com užsiregistravęs tinklalapio nariu „E. G.“, tyčia įdėjo žinomai melagingą skelbimą apie tariamai parduodamus 330 eurų vertės 100 kg svogūnų sėjinukų ir, iš anksto žinodamas, kad jų pirkėjui nepristatys, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. V. B. išreiškus pageidavimą įsigyti 330 eurų vertės 100 kg svogūnų sėjinukų internetiniame tinklalapyje, V. B. nurodė pinigus už prekę – 330 eurų pervesti į G. V. sūnaus L. J. AB LUMINOR banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nukentėjusiosios V. B. prašymu I. D. iš savo (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per du kartus, tai yra 2019 m. gegužės 6 d. 12.07 val. į G. V. sūnaus L. J. AB LUMINOR banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 130 eurų, o 2019 m. gegužės 8 d. 22.16 val., į G. V. sūnaus L. J. AB LUMINOR banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. nurodė G. V. išgryninti apgaulės būdu įgytus pinigus, po ko ji, žinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydama jo nurodymus, 2019 m. gegužės 6 d. 16.20 val. ir 2019 m. gegužės 9 d. 11.37 val., AB LUMINOR banko skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo sūnaus L. J. AB LUMINOR banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus nuėmė ir perdavė jam, po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuterine sistema, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com užsiregistravęs tinklalapio nariu „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajai V. B. tyčia žinomai melagingai prisistatęs P. B., iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, pažadėjo pristatyti anksčiau žadėtus 100 kg svogūnų sėjinukų ir pasiūlė dar įsigyti tariamai parduodamą traktoriuką žolei pjauti nukentėjusiai V. B. papildomai sumokėjus kainos skirtumą 150 eurų, o nukentėjusiajai V. B. sutikus, nurodė jai pervesti 150 eurų į P. B. priklausančią AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nukentėjusioji V. B. būdama suklaidinta, 2019 m. gegužės 28 d., 15.44 val., pervedė 150 eurų į P. B. priklausančią AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė P. B. išgryninti apgaulės būdu įgytus pinigus, po ko jis, nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydamas jo nurodymus, 2019 m. gegužės 28 d. 15.51 val., AB SWEDBANK banko bankomate H068/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmė iš savo sąskaitos 150 eurų ir perdavė G. V., kuri žinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydama A. K. nurodymus, 2019 m. gegužės 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė iš P. B. 150 eurų ir perdavė jam. Tokiais veiksmais A. K. savo ir G. V. naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą – 480 eurų, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, jis, 2019 m. birželio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com užsiregistravęs tinklalapio nariu „(duomenys neskelbtini)“ tyčia paskelbė žinomai melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą mobilų sodo namelį ir paskelbė šio namelio pardavimo aukcioną, 2019 m. birželio 6 d. apie 13.26 val. I. K. išreiškus pageidavimą įsigyti šį sodo namelį už 270 eurų, nurodė pinigus už prekę – 270 eurų, pervesti į jam priklausančią UAB NEO FINANCE sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nukentėjusiosios I. K. prašymu V. I. iš savo AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 7 d. 09.08 val. į A. K. UAB NEO FINANCE sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 270 eurų, po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. birželio 7 d. apie 10.16 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuterine sistema, pervedė 261 eurą į P. B. priklausančią AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė P. B. išgryninti apgaulės būdu įgytus pinigus, o jis, nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydamas jo nurodymus, 2019 m. birželio 7 d. 10.23 val. AB SWEDBANK banko bankomate H068/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmė iš savo sąskaitos 260 eurų ir perdavė jam. Tokiais veiksmais A. K. savo naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai I. K. priklausantį turtą – 270 eurų, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje
4. Be to, A. K., 2019 m. birželio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su nukentėjusiuoju Z. Z., žadėdamas jam pagaminti lauko pavėsinę, tą pačią dieną į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo išankstinį 300 eurų apmokėjimą už minėtą lauko pavėsinę, kurį siekdamas išgryninti, tą pačią dieną pervedė į P. B. (pastarasis nesuprato, kad įtrauktas į nusikalstamos veikos padarymą) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pavėsinės nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra Z. Z. priklausiusius 300 eurų. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas abejotinais P. B. parodymais. Apeliantas pažymi, kad jo santykiai su P. B. yra blogi, jis yra G. V. pažįstamas – jos draugės artimas asmuo, todėl P. B. palaiko G. V. parodymus. Būdamas liudytoju jis teisme negali duoti kitų, teisingų parodymų, nes už tai jam grėstų baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo. Be to, pasak nuteistojo, G. V. yra apkalbėjusi A. K. ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad nusikaltimus ji darė kartu su juo, tokiu būdu keršydama nuteistajam. 2021 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio metu ji davė teisingus parodymus, kad visus nusikaltimus ji padarė viena, tik pardavinėjant sodo namelį prašė A. K. pagalbos. Prašydama pagalbos, ji tvirtino, kad šį sodo namelį yra laimėjusi, kuo apeliantas patikėjo ir sutiko surasti pirkėją Jį suradus, leido pasinaudoti savo banko sąskaita, esančia „NEO Finance“.
5.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad skundžiamame teismo nuosprendyje remiamasi ir nukentėjusiųjų parodymais, tačiau nei vienas iš jų nėra susitikęs su apeliantu, jo niekada nematė. Byloje yra tik susirašinėjimai per „Facebook“, tačiau nenustatyta, kad tai buvo daroma iš A. K. paskyros.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas R. Lilas, sutikdami su apeliacinio skundo prašymais ir juos pagrindžiančiais motyvais, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, prašė pateiktą apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo A. K. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik nuteistojo apeliaciniame skunde savaip pateikiamomis, tačiau objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintomis analizuojamo įvykio versijomis, nėra pagrindo. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.
9. Bylos duomenimis, A. K. padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Visos nusikalstamos veikos įvykdytos iš esmės analogišku būdu, t. y. į interneto portalą įkeliant skelbimus apie neva parduodamus daiktus (V. B., I. K. ir Z. Z. atveju) arba atsiliepiant į asmens skelbimą, kuriuo asmuo ieškojo jam reikalingų įsigyti daiktų (T. T. atveju). Nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme neigė, teigdamas, jog šiuos nusikaltimus įvykdė G. V. viena, analogiškos pozicijos laikydamasis ir apeliaciniame skunde, tačiau, sutikti su šiais nuteistojo motyvais, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra pagrindo. A. K. pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo pagrįstai paneigta objektyviais ir abejonių teisėjų kolegijai nekeliančiais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, todėl šiuo atveju pasikliauti vien tik A. K. parodymais ir jų visumoje panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, jog tuo metu, kai buvo įvykdytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis buvo Pravieniškėse, kur atlikinėjo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Pasak A. K., apie namelio pardavimą jis žinojo. Teigė, jog G. V. jam buvo sakiusi, kad reikia parduoti namelį, tačiau nežinojo, kad to namelio iš tiesų nėra. G. V. jam paaiškino, kad dėl to namelio jam skambins vienas asmuo, su kuriuo jis kalbėjo. P. B. jis pažįsta, susipažino su juo per G. V.. Tačiau, jis nėra prašęs P. B., kad šis išgrynintų jam pinigų. Su P. B. yra sukonfliktavę, gal dėl to šis jį apkalba. Nieko nėra girdėjęs apie T. T. ir „Fiskars“ įrankius. Nėra gavęs 950 eurų. Apie svogūnų sėjinukus nieko nežino. Dėl Z. Z. ir lauko pavėsinės nieko negali pasakyti, nes pirmą kartą girdi apie tokį įvykį. Pinigų už pavėsinę negavo. P. B. nėra pervedęs pinigų. Gal G. V. tokiomis veikomis užsiiminėjo, jis nieko nežino. Kai gyveno su G. V. jie naudojosi vienu telefonu. Pažįsta L. J., jis jo patėvis, jį augino. Nepamena savo telefono numerio. 8 688 8944 gali būti, kad turėjo tokį telefono numerį ir juo naudojosi kartu su G. V., kiti asmenys šiuo telefono numeriu nesinaudojo. Iš esmės analogišką įvykių versiją nuteistasis pateikė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškindamas, kad paprašytas G. V., telefonu jis kalbėjosi su kažkokia moterimi dėl sodo namelio, kuri jam paaiškino, kad aukcione nusipirko namelį, paklausė, kaip galėtų už jį atsiskaityti ir kada jis bus pristatytas. G. V. jo paprašė už sodo namelį gautus pinigus persivesti į jo banko sąskaitą, šis sutiko. G. V. žinojo, kaip prisijungti prie jo banko sąskaitos, nes tai buvo jai sakęs. P. B. nebuvo prašęs, kad šis jam duotų savo banko sąskaitą (7 t., b. l. 42-45).
11. Vertinant šiuos nuteistojo parodymus, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.
12. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad A. K. parodymų apie tai, kad jis nedalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, priešingai, juos paneigia. Negana to, nuteistojo parodymai yra prieštaringi, neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, todėl pasikliauti vien tik jais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį, nėra pagrindo.
13. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad, bylos duomenimis, G. V. kartu su A. K. gyveno draugo sodo namelyje, tačiau, jokių įtarimų faktas, jog gyvendama svetimuose namuose ir laimėjusi sodo namelį G. V. ketino jį parduoti, A. K. nesukėlė. Jokių klausimų nuteistajam nekilo ir tuomet, kai G. V. prašymu šiam kalbant su sodo namelį ketinusia įsigyti moterimi, ši nurodė, jog sodo namelį ji laimėjo aukcione, apie kurio egzistavimą G. V. jam nebuvo užsiminusi. Svarbu ir tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui, A. K. teigimu, jis leido G. V. pasinaudoti ir savo banko sąskaita, nors, bylos duomenimis, ši disponavo tiek savo asmenine, tiek ir savo nepilnamečio sūnaus L. J. banko sąskaita. Tačiau ir šis faktas A. K. nekėlė jokių įtarimų. Apie kitas A. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis nieko paaiškinti negalėjo, kategoriškai tvirtindamas, jog šiuos veiksmus G. V. atliko jam nežinant.
14. Netikint nuteistojo parodymais, paminėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia nuteistasis, tuo metu kai buvo įvykdytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (2019 m. vasario 5 d., 2019 m. gegužės 4 d., 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 2 d.), A. K. buvo laisvėje. Į Kauno tardymo izoliatorių jis atvyko tik 2019 m. birželio 11 d., o 2019 m. birželio 14 d. jis buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 8 d.) jam skirtos laisvės atėmimo bausmės (9 t., b. l. 92-98). Šį faktą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino ir G. V., nurodydama, kad į pataisos namus A. K. išvyko tik 2021 m. birželio 10 d., t. y. jau po visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą ir įvertinus tai, kad nusikaltimų padarymo metu A. K. ir G. V. gyveno kartu, jie naudojosi tuo pačiu mobilaus ryšio telefonu, A. K. parodymai apie tai, kad jis nieko nežinojo apie neva G. V. daromas nusikalstamas veikas, atmestini kaip nepagrįsti.
15. Šią išvadą neabejotinai sustiprina ir tai, kad tiek skundžiamu nuosprendžiu A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, tiek ir vėliau, nuteistasis buvo ne kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį už sukčiavimą, kai pasisavinto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Svarbu tai, kad A. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės iš esmės yra analogiškos skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ patalpindavo skelbimus apie neva parduodamus ar dovanojamus daiktus – svogūnus, pavėsinę, mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusieji, norėdami įsigyti A. K. parduodamus/dovanojamus daiktus, pervesdavo į jo nurodytą banko sąskaitą pinigus, tačiau jiems priklausančių daiktų taip ir negaudavo. Be to, sprendžiant iš pateiktų duomenų, darydamas komentuojamus administracinius nusižengimus, A. K., kaip ir vertinamu atveju, šiam nežinant, naudojosi P. B. „Facebook“ paskyra bei jo asmenine banko sąskaita (9 t., b. l. 96-98). Šių duomenų visuma, atsižvelgiant į analogišką A. K. veikimo būdą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, įvertinus tai, kad jis apgavo ir daugiau asmenų, be kita ko, iš esmės tokiu pačiu būdu, teisėjų kolegijai vėlgi leidžia pagrįstai atmesti A. K. parodymus kaip nepatikimus.
16. A. K. parodymus iš esmės paneigia ir liudytojo P. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės. Jo teigimu, su A. K. ir G. V. jis susipažino pas M. S.. Po kurio laiko A. K. paprašė jo banko sąskaitos numerio, sakė, kad nieko blogo nebus. Davė jam savo sąskaitos, esančios Swedbank banke, numerį. A. K. buvo išgryninęs pinigų. Kartą ir G. V. padavė išgrynintus pinigus. Pinigus grynino gal tris kartus, bet pinigų sumos nepamena. Neklausė A. K. ir G. V. iš kur tie pinigai. Kartą jam davė 20 eurų už tai, kad išgrynino didesnę pinigų sumą. Pinigus yra davęs ir A. K., ir G. V.. Gaudavo žinutę su klausimu, ar jau įkrito pinigai. A. K. du kartus nuėmė ir perdavė pinigus, sumų nepamena. Kartą (duomenys neskelbtini) prie IKI susitiko su A. K.. Jis jam parašė žinutę, ar gavo pavedimą. Parašė, kad gavo ir A. K. paprašė išgryninti pinigus. Pinigus paėmė iš bankomato prie (duomenys neskelbtini) IKI parduotuvės. Antrą kartą gavo žinutę, kad nuimtų pinigus. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) bankomatą ir išgrynino pinigus. A. K. atėjo pas jį į namus pasiimti pinigų. Trečią kartą gavo žinutę, kad bus pervesti pinigai. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) bankomatą, nuėmė pinigus ir grįžo namo. Pinigų paimti atėjo G. V. į jo namus.
17. Netikėti šio liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo detalūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Asmuo betarpiškai patvirtino gaudavęs pinigų perlaidas į savo asmeninę banko sąskaitą, kurios buvo pasiprašęs A. K., šiuos pinigus, A. K. paliepimu, išgrynindavo ir perduodavo G. V. ar pačiam A. K.. Svarbu ir tai, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, P. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija šio asmens parodymus, teigdamas, kad P. B. jį apklaba dėl tarp jų buvusio konflikto, tačiau P. B. šios aplinkybės nepatvirtino, apie savo priešiškus santykius su A. K., neužsiminė. Be to, ir pats A. K. negalėjo nurodyti savo konflikto su P. B. priežasčių, todėl šiuo atveju, kai P. B. parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys (banko sąskaitų išrašai, kamerų iš bankomatų duomenys ir kt.), netikėti šio liudytojo parodymais ir atmesti juos kaip nepatikimus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad, sprendžiant iš šios nutarties 15 punkte aprašytų bylos duomenų, A. K. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, buvo ne kartą baustas už iš esmės analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, kurių padarymui jis taip pat naudojosi tiek P. B. banko sąskaita, tiek ir jo „Facebook“ paskyra.
18. Nesant pagrindo abejoti liudytojo P. B. parodymų patikimumu, įvertintina ir tai, kad jo aukščiau išdėstytas aplinkybes, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino ir nuteistoji G. V.. Ji nurodė, jog 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje, ,,Facebook“ pamatė skelbimą apie parduodamus svogūnų sėjinukus. Jie buvo parduodami „(duomenys neskelbtini)“ vardu sukurtoje paskyroje. Kadangi su A. K. naudojosi tuo pačiu telefonu „Samsung J5”, ji galėjo matyti telefone sukurtas paskyras ir skelbimus. Paskyra buvo sukurta telefonu, todėl suprato, kad ją sukūrė A. K.. Klausė, kodėl šis įdėjo skelbimą apie svogūnų sėjinukus, jei jų neturi, A. K. atsakė, kad reikia pinigų vaikams ir jam apsipirkti. Jos sūnus L. J. gauna našlaičio pensiją, todėl jo vardu AB LUMINOR banke atidarė sąskaitą. Praėjus kelioms dienoms po minėto skelbimo, A. K. jai liepė nueiti į banką ir išgryninti visus pinigus iš jos vaiko sąskaitos. Pamena, kad banke per du kartus nuėmė 330 eurų, kuriuos atidavė A. K.. Į banką eidavo viena, o kai būdavo didesnės sumos, kartu eidavo ir A. K.. Kiek pamena, tuo metu, kai buvo skelbimas apie svogūnų sėjinukus, telefone „Samsung J5” buvo įdėta ,,Labas“ kortelė, kurios telefono numerio pabaiga (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu naudojosi A. K.. Nenorėdama nuiminėti pinigų, ji uždarė sūnaus L. J. sąskaitą. Vėliau A. K. pinigus išgrynindavo per P. B. banko sąskaitą. Be to, G. V. patvirtino, kad A. K. kartais prisistatydavo svetimų žmonių vardais, kaip pavyzdžiui, A. V., ir vykdydavo sukčiavimus. 2019 m. vasario mėnesį, galėjo būti 5 d., A. K. anketoje T. T. prisistatė A. V. ir pažadėjo jam parduoti ,,Fiskars“ įrankius, kurių jis tikrai neturėjo ir nesiruošė pardavinėti. Susirašinėjimą su T. T. ji matė jo programėlėje „Messenger“. P. B. yra pinigus perdavęs jai, kaip pats sakė, A. K. nurodymu. Ji taip pat, A. K. nurodymu, buvo nuvykusi pas P. B. paimti pinigų.
19. Nors šiuos savo parodymus G. V. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paneigė, teigdama, kad apkalbėjo A. K., tačiau, tikėti tokia G. V. versija ir atmesti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip nepatikimus, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ir G. V. nuo 2014 metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kol A. K. 2019 metais buvo patalpintas į pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, kad į pataisos namus A. K. atvyko jau po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotu laikotarpiu jis vis dar gyveno kartu su G. V. ir jie kartu vedė bendrą ūkį. Tuo metu, bylos duomenimis, jie abu naudojosi tuo pačiu mobilaus ryšio telefonu, kuris ir buvo panaudotas A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymui. Jokių duomenų apie G. V. ir A. K. nesutarimus, galėjusius lemti nepalankių A. K. G. V. parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų apklausiama pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, pakeitusi savo parodymus iš esmės, neįvardijo ir pati G. V.. Svarbu ir tai, kad G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės sutapo su aukščiau aptartais liudytojo P. B., kurio objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja, parodymais. Tiek G. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir P. B. patvirtino, kad A. K. nurodymu nuimtus pinigus iš savo banko sąskaitos P. B. atiduodavo arba pačiam A. K., arba G. V., kas betarpiškai patvirtina A. K. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.
20. Be to, įvertintina ir tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu G. V. nebuvo nuosekli. Pirmajame teisiamajame posėdyje, paklausta dėl savo pozicijos jai ir A. K. inkriminuotų nusikaltimų padaryme, kalta ji neprisipažino ir atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus. Tačiau, 2021 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę ji jau pripažino visiškai, pažymėdama, kad nusikaltimus ji vykdė viena ir A. K. apie juos nieko nežinojo. Analogišką versiją ji pateikė ir apeliacinės instancijos teismui (10 t., b. l. 133). Tačiau, detalizuoti tiriamų nusikaltimų padarymo aplinkybių apklausiama šio teisiamojo posėdžio metu G. V. negalėjo, lakoniškai nurodydama, kad juos padarė viena. Be to, nors šios apklausos metu ji nurodė, kad kai ji buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tarp jos ir A. K. vyko dideli nesutarimai, tačiau detalizuoti jų G. V. vėlgi nesugebėjo. Šių duomenų visuma, įvertinus G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų atitiktį P. B. parodymams, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tikrąsias komentuojamo įvykio faktines aplinkybes, o pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pakeisdama savo pirmiau duotus parodymus ji siekė padėti savo sugyventiniui išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ta G. V. parodymų dalimi, kuri sutapo tiek su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir su liudytojo P. B. nuosekliais ir detaliais parodymais apie iš jo banko sąskaitos išgryninamus pinigus ir jų perdavimą A. K. bei G. V.. Būtent šia G. V. parodymų dalimi, spręsdamas A. K. kaltės klausimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, remiasi ir apeliacinės instancijos teismas.
21. Esant šių duomenų visumai, abejoti A. K. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. jam pareikštuose kaltinimuose išdėstytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
22. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti A. K. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
23. 2021 m. liepos 26 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) eurus ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. K. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
24. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš aptarto seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie sunkią nuteistojo A. K. finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
26. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) eurus ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. K. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo A. K. valstybės naudai priteisiant 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 333 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš A. K. valstybei 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.