Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria V. Š., įtariamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 254 str. 2 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 5, 7 p. ir kt., kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 13 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei išnagrinėjęs įtariamojo V. Š. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs padaryti apysunkį ir sunkų nusikaltimus, 1995 m. rugsėjo 26 d., apie 1 val. 30 min., šalia (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, iš VRM pareigūno A. G. pagrobė tarnybinį šaunamąjį ginklą - pistoletą (duomenys neskelbtini) - ir šaudmenis - 8 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Makarov“, bei 500 Lt, t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad nuo 1995 m. rugsėjo 26 d. iki 1996 m. kovo 14 d. neturėdamas leidimo Lietuvos teritorijoje neteisėtai laikė, nešiojo ir gabeno šaunamąjį ginklą - pistoletą (duomenys neskelbtini) - ir šaudmenis - 8 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Makarov“, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe ir iš anksto susitaręs su V. S. ir E.S. padaryti sunkų nusikaltimą, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje grupės nariams – V.S. ir E. S. - perdavė nusikaltimo padarymo įrankį - neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą- pistoletą (duomenys neskelbtini), kurį E. S. ir V. S. , 1996 m. vasario 1 d., apie 18 val., įsibrovę į valiutos keityklos Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, buvusias (duomenys neskelbtini), panaudojo - vieną kartą iššovė į valiutos keityklos patalpos, kurioje buvo valiutos keityklos darbuotojas V. P. ir pil. R. Ė. , sieną bei pil. R. Ė. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - kumščiu trenkė į veidą, ir taip atimdami jiems galimybę priešintis bei pasinaudoję netikėtumo faktoriumi, keityklą apiplėšė - pagrobė didelės vertės svetimą, R. Ė. priklausantį, turtą - 3400 Vokietijos markių ir 5500Lt - bendros 14680 Lt vertės. Tokiais veiksmais V. Š. padėjo įvykdyti plėšimą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 24str. 6 d. ir 180 str. 3 d.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe ir iš anksto susitaręs kartu su R.G. , L. M. , V. S. , E. S. , V. V. ir R. S. padaryti labai sunkų nusikaltimą panaudojant armatūros gabalus bei šaunamąjį ginklą- pistoletą (duomenys neskelbtini), ir numatydamas bei suvokdamas galimą kūno sužalojimo laipsnį ir pobūdį bei sąmoningai leisdamas atsirasti labai sunkioms pasekmėms -sunkaus sveikatos sutrikdymui kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, 1996 m. kovo 14 d., apie 22 val. 30 min., jiems visiems būnant kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), V. Š. šaudydamas iš ginklo – pistoleto (duomenys neskelbtini), į kieme apsisukinėjantį ir iš kiemo beišvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), iššaudamas į jį ne mažiau 7 šūvių, vienu šūviu automobilyje sėdėjusiam D. Š. pataikė į ranką ir tuo sunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3d., 135 str. 2d. 7 p.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe ir iš anksto susitaręs su R. G. , L.M., V. S. , E. S. , V. V. ir R. S. padaryti labai sunkų nusikaltimą panaudojant armatūros gabalus bei šaunamąjį ginklą – pistoletą (duomenys neskelbtini), ir numatydamas bei suvokdamas susiklosčiusias aplinkybes bei savo veiksmų pavojingumą, tačiau sąmoningai leisdamas atsirasti labai sunkioms pasekmėms, 1996 m. kovo 14 d., apie 22 val. 30 min., jiems visiems būnant kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), V. Š. šaudydamas iš ginklo - pistoleto (duomenys neskelbtini), į kieme apsisukinėjantį ir iš kiemo beišvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), iššaudamas į jį ne mažiau 7 šūvių, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė automobilyje sėdėjusį V. M. bei pasikėsino nužudyti kitus tris automobilyje sėdėjusius žmones: nukentėjusiuosius G. M. , R. R. ir D. Š. , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. pasibaigus šoviniams ir siekiant, kad kartu su kitais grupės dalyviais nebūtų sulaikytas įvykio vietoje, su jais skubiai iš kiemo pasišalino, t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 22 str., 129 str. 2 d. 5, 7 p. bei 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 7 p.

Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi įtariamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis pratęstas iki 2008 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi įtariamajam V. Š. kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodyta, kad, remiantis bylos duomenimis, yra pagrindas manyti, jog įtariamasis V. Š. gali trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik pratęsiant suėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis įtariamasis V. Š. ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. Š. skundas atmetamas.

BPK 122 str. 1 d. nustatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Įstatymų leidėjas to paties straipsnio 3 dalyje nurodė, kad kai yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Pažymėtina, kad bent vieno iš šių pagrindų buvimas yra pakankamas skirti kardomąją priemonę – suėmimą ir (ar) pratęsti jos terminą.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. Š. paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo terminą, BPK 122, 123 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko aplinkybės, leidusios paskirti ir pratęsti V. Š. griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.

Byloje surinkti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad V. Š. galėjo padaryti nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d., 253 str. 1 d., 25 str. 3 d. 24 str. 6 d. 180 str. 3 d., 25 str. 3 d. 135 str. 2 d. 7 p., 25 str. 3 d. 22 str. 129 str. 2 d. 5, 7 p., 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 7 p. Jis įtariamas padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (BK 11 str.). Baudžiamajame įstatyme už šių nusikalstamų veikų padarymą numatytos labai griežtos (tarp jų ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos) laisvės atėmimo bausmės.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. Š. kardomosios priemonės-suėmimo terminą, vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, t.y. tuo, kad yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui.

Šiuo metu įtariamasis V. Š. Marijampolės pataisos namuose atlieka bausmę, paskirtą ankstesniais nuosprendžiais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73, 74 ir 75 str. yra nustatytos pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų teisės – gauti siuntinius, ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, gauti ir siųsti laiškus, paskambinti telefonu ir kt. Paminėti asmenys turi teisę pasimatyti su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimais giminaičiais ir kitais asmenimis (BVK 94 str.). Todėl įvertinus tai, jog kiti bylos įtariamieji taip pat yra nuteisti bei atlieka laisvės atėmimo bausmes, vienam iš įtariamųjų yra paskelbta paieška, taip pat ir neigiamą nuteistųjų požiūrį į asmenis, duodančius parodymus teisėsaugos institucijoms, yra pagrindas manyti, kad V. Š. gali trukdyti procesui, t. y. būdamas nesuimtas ir turėdamas asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, statusą, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pats ar per kitus asmenis gali daryti poveikį jam nepalankius parodymus davusiems kitiems įtariamiesiems ir (ar) liudytojams. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. Š. kardomosios priemonės-suėmimo terminą, pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 2 p. nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad įtariamajam V. Š. suėmimo terminas pratęsiamas vadovaujantis ir BPK 122 str. 4 d. nuostatomis.

Byloje nėra jokių duomenų, kad įtariamasis galėtų daryti nusikaltimus, nurodytus paminėtoje BPK normoje. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 233 str., nėra įtraukta į nusikalstamų veikų sąrašą, numatytą BPK 122 str. 4 d. Taigi, šiuo atveju, byloje nėra nustatytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p. Todėl šis pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.

Kartu V. Š. skunde nesutinka su paskirtomis kardomųjų priemonių rūšimis kitiems bylos įtariamiesiems. Atkreiptinas suimtojo dėmesys, kad apie tai kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikalinga atlikti (tarp jų ir kardomųjų priemonių rūšies parinkimas) sprendžia prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas (BPK 178 str.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje teismas kaltės ir įrodymų vertinimo klausimų nesprendžia. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Todėl nenagrinėjami skundo teiginiai apie įtariamojo V. Š. kaltę patvirtinančių duomenų buvimą ar nebuvimą šioje byloje.

Tiek skunde, tiek apeliacinės instancijos teisme įtariamasis V. Š. teigė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 58 str. 2 d. 2 p. reikalavimus. Šis teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Paminėtas baudžiamojo proceso įstatymo straipsnis įtvirtina draudimus nagrinėti daugiau kaip vieną kartą tą pačią bylą tik tuo atveju, kai keliose instancijose svarstomi galutiniai sprendimai (nuosprendžiai ar procesą užbaigiančios nutartys). Šiuo atveju, apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimto įtariamojo skundą dėl kardomosios priemonės-suėmimo termino pratęsimo (2008 m. birželio 3 d. nutartis) bei pratęsęs šios priemonės terminą (skundžiama 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis), tiesiog negalės dalyvauti nagrinėjant bylą apygardos teisme nei pirmosios instancijos, nei apeliacine tvarka (iš nusikaltimų sunkumo matyti, kad byla yra teisminga apygardos teismui, t. y. apygardos teismas bylą nagrinės kaip pirmoji instancija).

Priešingai nei mano įtariamasis, ši byla yra didelės apimties, joje tiriama daug nusikalstamų veikų, jos padarytos 1995 – 1996 m. laikotarpyje, platus įtariamųjų ratas. Be to, išsamiam ir visapusiškam veikų atskleidimui reikalinga izoliavus įtariamąjį atlikti būtinus ir neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, fiksuojant tyrimui reikšmingus duomenis. Akivaizdu, kad šių veiksmų atlikimas, įtariamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas, būtų apsunkintas.

Nors šiuo metu nėra duomenų apie BPK 127 str. 2 d. reikalavimų pažeidimus, tačiau atkreiptinas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro dėmesys, kad šioje byloje yra būtina suintensyvinti ikiteisminio tyrimo atlikimą.

Kitos įtariamojo V. Š. skunde išdėstytos aplinkybės (mokosi, turi šeimą) negali paneigti byloje esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad paskyrus įtariamajam V. Š. švelnesnę kardomąją priemonę, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai ir uždaviniai. Pratęsiant kardomosios priemonės-suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo V. Š. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.