Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 26 d. surašė S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 15.30 val., Klaipėdos rajone vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 0,43 promilės). Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. sausio 9 d. nutarimu pripažino S. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio rodmenimis, tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Parinkdamas nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – S. K. turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, baudų dar nėra sumokėjęs. Taip pat teismas nurodė, kad S. K. sumokėjus teismo skirtą baudą, automobilis turi būti grąžintas jo savininkei ar kitam teisėtam naudotojui.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu S. K. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. S. K. pažeidimą pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: pirma, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, juolab kai šiuo atveju vairuota dienos metu; antra, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų; trečia, darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007); ketvirta, kitos apelianto skunde įvardintos aplinkybės (nuoširdus gailestis, teigiama charakteristika ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Dėl apelianto teiginio, jog jis veikė būtinojo reikalingumo būklėje pasakytina, jog tokia aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, pirmosios instancijos teismui jos taip pat nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismui teikiama vairavimo priežastis atmetama kaip nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. K. skirta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs grąžinti automobilį savininkui tik po to, kai bus sumokėta paskirtoji bauda. Tokį sprendimą teismas grindė ATPK 269 straipsnio 7 dalimi. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos šios ATPK nuostatos dėl transporto priemonės grąžinimo tik po baudos sumokėjimo neteko galios, teismas daro išvadą, kad tokie pakeitimai nagrinėjamo ginčo atžvilgiu laikytini atsakomybėn traukiamo asmens padėties sušvelninimu, todėl šie pakeitimai taikytini atgal (ATPK 8 str. 2 d.), o nutarimas keistinas, panaikinat jo dalį, kuria nutarta automobilį VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkei ar kitam teisėtam šio automobilio naudotojui, S. K. sumokėjus paskirtą baudą.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį dėl transporto priemonės gražinimo po baudos sumokėjimo, kitą dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,

nutaria:

S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti: nutarimo dalį, kuria nutarta automobilį VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti automobilio savininkei ar kitam teisėtam valdytojui S. K. sumokėjus nutarimu paskirtą baudą, panaikinti ir grąžinti transporto priemonę teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.