Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-03-05 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tiltuva“ vairuotoju darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, baustumas išnykęs, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2011-12-20 apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, Vilniuje, Pramonės g. 12A-l, buto miegamajame, vartodamas J. Š. (J. Š.) atžvilgiu necenzūrinius žodžius, jai gulint lovoje ranka sugriebęs už kaklo stipriai smaugė, o nukentėjusiajai išsilaisvinus nuo jo ir atsikėlus, sugriebęs už plaukų viršugalvio srityje, jėga išvedė ją iš kambario prie išėjimo iš buto durų ir stumdė ją laukan. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis koridoriuje stvėrė nukentėjusiajai už chalato, prispaudė prie sienos, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę, sugriebęs ranka už kaklo smaugė, tuo sukeldamas J. Š. fizinį skausmą, kol jo veiksmus nutraukė sūnus A. Š. (A. Š.). Šiais veiksmais S. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. Š. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs, todėl galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Dėl girtumo visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių gerai nepamena. Nuomojamame bute gyvena keturiese: jis, žmona, sūnus ir dar mažametė dukra. Kadangi dirba vairuotoju ir darbo dienomis negali vartoti alkoholio, todėl penktadieniais kartais išgeria. Konflikto metu bute buvo vaikas, tačiau paprastai su žmona santykius aiškinasi atskirai nuo vaikų. Šiuo metu gyvena pas motiną adresu: Gerovės g. 11-14, Vilniuje. Šeimą išlaiko jis, nes žmona dirba siuvėja, jos atlyginimas nedidelis. Nori gyventi kartu su šeima, rūpintis vaikais. Su žmona santykiai normalūs. Pažada daugiau taip nesielgti. Nori taikytis, atsiprašo žmonos ir sūnaus.

Nukentėjusioji J. Š. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis yra jos sutuoktinis, palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-12-20 apie 16.20 val. grįžo iš darbo namo adresu: Pramonės g. 12A-l, Vilniuje. Grįžus namo sutuoktinio S. Š. namuose nebuvo. Po kažkiek laiko jis grįžo namo išgėręs ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, kaltinti neištikimybe, neturėdamas tam jokio pagrindo, puolė muštis, bet nesudavė, nes ji išbėgo į lauką, kur tuo metu buvo kaimynas E. N. (E. N.) iš 2 buto, kuris pamatęs ją apsiverkusią, paklausė, kas vyksta. Jam pasakius, kad vyras kelia triukšmą, jis su ja nuėjo į jos butą bei liepė vyrui nusiraminti, neliesti jos ir vaikų, nes tuo metu iš mokyklos buvo grįžusi dukra Diana, pagrasino, kad priešingu atveju jį pats sumuš, todėl vyras aprimo. E. N. netrukus išėjo, o ji pasakė dukrai, kad išeis pas vyro motiną G. K., gyvenančią Gerovės g.11-14, Vilniuje, nes negali kentėti vyro įžeidinėjimų ir puolimų, bei išėjo. Pas vyro motiną buvo apie 45 minutes. Paskui paskambino dukrai, kuri jai pasakė, kad vyras aprimo, todėl apie 18.00 val. grįžo namo. Apie 20.00 val. grįžo sūnus Aleksandras, vyras užmigo. Maždaug apie 20.30 val. vyras nuėjo pas kaimyną E. N., o ji atsigulė miegoti pas dukrą į lovą ir užmigo. Pabudo nuo to, kad girtas vyras, grįžęs į kambarį, garsiai šaukė, vartodamas jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, varė lauk iš buto, buvo labai agresyvus. Vyras bandė nutempti nuo jos antklodę, paskui pasilenkęs prie jos per lovos atlošą, viena ranka sugriebė ją už kaklo ir pradėjo stipriai smaugti, nuo ko ji negalėjo kvėpuoti, jai skaudėjo, bet nuo jo išsilaisvino ir atsikėlė iš lovos. Tada vyras stvėrė ją už plaukų viršugalvio srityje ir tempdamas už plaukų iš kambario nuvedė į koridorių prie išėjimo durų ir bandė jėga išstumti iš buto, bet ji garsiai pradėjo šaukti pagalbos. Iš kito kambario atbėgo sūnus, kuris atitraukė nuo jos tėvą, liepė jam ramintis ir grįžo į savo kambarį. Jai nespėjus grįžti į savo kambarį, vyras vėl ją puolė: stvėrė iš priekio už chalato, kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę, paskui vėl ranka sugriebęs už kaklo iš priekio smaugė. Tada vėl atbėgo sūnus, kuris pargriovė tėvą ant grindų, atsisėdo ant jo, bei taip laikydamas, paskambino ir iškvietė policiją. Ji sugriebė gulėjusį pavadėlį šuns vedžiojimui, surišo vyrui kojas, kad jis nepabėgtų. Tuo metu prie jų buvo dukra Diana. Kai rišo vyrui kojas, jis spardėsi ir vieną kartą, kaip supranta netyčia, sudavė dukrai į dešinę koją kelio srityje, bet nestipriai. Atvykę pareigūnai išsivežė vyrą. Medikų pagalbos nei jai, nei dukrai nereikėjo, niekur į medikus nesikreipė, kadangi sumušimo žymių nesimatė. Vaikai nukentėjo tik psichologiškai (b. l. 8, 9-10, 17). Papildomai parodė, kad šiuo metu santykiai su kaltinamuoju geri, laisva valia su juo susitaikė. Kartu su kaltinamuoju santuokoje gyvena apie 20 metų, anksčiau su sutuoktiniu būdavo konfliktų, bet pastaruoju metu santykiai ypatingai įtempti. Sutuoktinis yra be pagrindo labai pavydus. Vaikai su tėvu bendrauja, myli jį.

Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis yra jo tėvas, o nukentėjusioji J. Š. – jo motina, palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-12-20 tėvas S. Š. su kaimynu E. N. bute Nr. 2 gėrė. Apie 23.30 val. buvo savo kambaryje bute adresu Pramonės g. 12A-l, Vilniuje, išgirdo, kaip namo grįžo tėvas. Girdėjo, kaip jis savo kambaryje pradėjo šaukti ant motinos, todėl užėjo pas juos. Motina ir sesuo gulėjo vienoje lovoje, ant kitos sėdėjo nenusirengęs girtas tėvas. Pasakė jam, kad eitų miegoti, bet tėvas atsakė, kad kol motina neišeis iš buto, jis neeis miegoti. Tėvas motinos atžvilgiu keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, varė ją lauk. Tada jis grįžo į savo kambarį. Netrukus išgirdo motinos šauksmą, riksmą bei išėjęs iš kambario, koridoriuje prie išėjimo durų pamatė, kaip tėvas tempė motiną sugriebęs jai už plaukų ir bandė jėga, stumdamas rankomis, išvaryti iš buto, o šį jam priešinosi. Pribėgęs, tėvą nuo motinos atstūmė, liepė nusiraminti ir šis trumpam nusiramino. Pats grįžo į savo kambarį, bet netrukus vėl išgirdo, kad prie kambario durų tėvas užpuolė motiną. Išėjęs pamatė, kad tėvas įsikibęs motinai už drabužių iš priekio ruošiasi suduoti, jie stumdosi, motina šaukia, todėl tėvą sugriebė už galvos, pargriovė ant grindų, ant jo atsisėdo ir laikė, kad daugiau nesimuštų. Taip laikydamas tėvą su motina bandė jam surišti kojas pavadėliu šuniui vedžioti, nes tėvas vis nenusiramindavo, puolė juos, buvo labai agresyvus. Tuo metu prie jų stovėjo sesuo Diana ir tėvas nenorėdamas, kad jam surištų kojas, spardydamasis vieną kartą spyrė sesei į koją. Kai surišo jam kojas, iškvietė policiją ir laikė sėdėdamas ant tėvo, kol atvyko pareigūnai. Prie pareigūnų tėvas buvo ramus, nekonfliktavo, nesipriešino. Policijos pareigūnai jį išsivežė. Greitosios atsisakė, nes mama rimtų sužalojimų nepatyrė, matė, kad yra paraudimas kaklo srityje, nes tėvas ją smaugė. Pats, kai tėvas smaugė motiną nematė, jam apie tai sakė mama ir sesuo. Per įvykį pats fiziškai nenukentėjo, tik dėl to psichologiškai buvo sunku. Papildomai parodė, kad santykiai su tėvais geri. Laisva valia susitaikė su tėvu. Nenori, kad jis būtų teistas, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jam atleidžia (b. l. 26-27).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. parodymų, patvirtina surinkti byloje įrodymai:

- 2011-12-21 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 –osios kuopos 2–ojo būrio vyr. patrulio R. M. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kokie sužalojimai ir kokiose kūno vietose buvo vizualiai nustatyti nukentėjusiajai J. Š., patyrusiai smurtą nuo vyro S. Š. (b. l. 4-6);

- nukentėjusiosios J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame kuriuose užfiksuotos nukentėjusiosios nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vietos bei jos nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, sutampančios su byloje nustatytomis (b. l. 12-16);

- mažametės nukentėjusiosios D. Š. (D. Š.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-12-20 apie 16.30 val. grįžo namo adresu Pramonės g. 12A-l, Vilniuje. Tuo metu namuose buvo mama Jekaterina ir tėvas Sergejus. Tėvas buvo girtas bei konfliktavo su motina, įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi be jokios priežasties. Mama tuo metu ruošė valgį ir verkė. Taip pat buvo kaimynas N. iš buto Nr. 2, kuris ramino tėvą, prašė jo nešaukti ant mamos, nusiraminti. Mama pasakė, kad nueis pas tėvo mamą B. K. ir ten palauks, kol tėvas nusiramins. Ji išėjo. Taip pat išėjo ir kaimynas pas save. Ji valgė, o tėvas dar apie pusvalandį vis sakė, kokia motina yra bloga, įžeidinėjo ją. Jos jis nelietė, nesikabinėjo. Tada ji nuėjo ruošti pamokų, o tėvas buvo kitame kambaryje, kur vėl atėjo minėtas kaimynas. Mama skambino ir klausė, ar tėvas jau ramesnis ir apie 19.00 val. ji grįžo namo. Grįžus mamai tėvai pasikalbėjo bei tėvas užmigo. Po pusvalandžio tėvas atsikėlęs vėl pradėjo įžeidinėti mamą. Įžeidinėjo ją įvairiais negražiais žodžiais, vis sakė, kad motina eitų iš namų ir panašiai. Paskui tėvas nuėjo pas kaimyną N.. Tuo metu grįžo brolis Aleksandras. Ji su mama atsigu1ė į vieną lovą ir bandė užmigti. Apie 23.30 val. į kambarį atėjo girtas tėvas. Jis toliau įžeidinėjo motiną, varė ją iš namų, sakė, kad neužmigs, kol mama neišeis. Vis ją įžeidinėdamas kelis kartus buvo priėjęs prie lovoje gulinčios mamos, matė, kaip jis kelis kartus sudavė mamai delnu į veidą, sugriebęs už plaukų ją tampė. Kažkuriuo momentu mama atsikėlė, išėjo iš kambario, o tėvas nuėjo jai iš paskos. Išgirdo, kad koridoriuje vyksta susistumdymas, mama barėsi ant tėvo, prašė nusiraminti. Ji iš pradžių nesikėlė iš lovos, nes išgirdo, kad iš savo kambario išėjo brolis ir užstojo motiną. Tada išgirdo, kad brolis kviečia ją. Kai atėjo į koridorių, pamatė, kad tėvas guli ant grindų, ant jo sėdi ir jį laiko brolis, o mama pavadėliu bando surišti tėvui kojas. Brolis prašė padėti mamai. Kai buvo prie tėvo, jis norėdamas išsilaisvinti spardėsi ir vieną kartą priešindamasis netyčia spyrė jai į koją. Kai tėvui surišo kojas, brolis iškvietė policiją ir laikė tėvą, kol neatvyko pareigūnai, kurie jį išsivežė. Nuo suduoto tėvo smūgio į koją pajuto fizinį skausmą, žymių neliko (b. l. 31-32);

- liudytojo E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena adresu Pramonės g. 12A-2, Vilniuje. Kaimynystėje bute Nr. 1 gyvena Sergejaus ir J. Š. šeima su sūnumi Aleksandru ir dukra Diana. Tarp Sergejaus ir Jekaterinos dažnai vyksta konfliktai. 2011-12-20 iki pietų pas jį buvo atėjęs Sergejus, su kuriuo kartu išgėrė, pasikalbėjo ir jis išėjo. Tiksliai valandos neprisimena, galėjo būti apie 17.00-18.00 val., būdamas savo bute, išgirdo riksmus, triukšmą Š. bute, todėl nusprendė nueiti pasižiūrėti. Atėjęs pas juos į butą, virtuvėje pamatė Sergejų ir Jekateriną, kurie dėl kažko ginčijosi. Taip pat buvo ir jų dukra Diana. Jis paprašė jų nusiraminti, nekonfliktuoti ir kai jie truputi aprimo, grįžo pas save. Dėl ko tarp jų buvo kilęs konfliktas, nežino. Smurto žymių ant Jekaterinos nepastebėjo. Kas su jais toliau vyko, nežino, nes būdamas išgėręs užmigo. Prisimena, kad vėliau, bet kelintą valandą nurodyti negali, pas jį į butą buvo dar kartą užėjęs Sergejus, su kuriuo jie išgėrė bei netrukus Sergejus išėjo. Vėliau triukšmo Š. bute negirdėjo, nes užmigo. Negirdėjo, kaip vakare buvo atvykę policijos pareigūnai ir išsivežė Sergejų, apie tai sužinojo tik ryte (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo S. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame bute adresu Pramonės g.12A-1, Vilniuje, artimoje aplinkoje, mažametės dukros akivaizdoje dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, žmonai J. Š. gulint lovoje ranka sugriebęs už kaklo stipriai ją smaugė, o nukentėjusiajai išsilaisvinus nuo jo ir atsikėlus, sugriebęs už plaukų viršugalvio srityje, jėga išvedė ją iš kambario prie išėjimo iš buto durų ir stumdė ją laukan; koridoriuje stvėrė nukentėjusiajai už chalato, prispaudė prie sienos, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę bei sugriebęs ranka už kaklo smaugė tokiais savo veiksmais sukeldamas J. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiais, anksčiau neteistas ir nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji A. Š. ir J. Š., veikdama savo ir nepilnametės nukentėjusiosios D. Š. interesais, pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir šį savo pareiškimą įformino raštu, prašydami patvirtinti jų susitarimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios S. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis S. Š. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu žala nebuvo padaryta bei civiliniai ieškiniai nepareikšti, susitaikė su nukentėjusiais ir jie jam atleido bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau neteistas, dirba ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą, kaltinamajam ir nukentėjusiems susitaikius, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones. Juo labiau, kad abi pusės siekia atkurti šeiminius santykius, turi bendrų vaikų, kurių santykiai su tėvu geri.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra sąlyginis, - siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų teisėtus interesus, kaltinamajam skirtini įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6, 9 p., 71, 72² str.).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Š. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją J. Š. ir kartu su ja gyvenančiais asmenimis A. Š. ir D. Š.; nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji J. Š. ar kartu su ja gyvenantys asmenys, o būtent bute, esančiame Pramonės g. 12A-1, Vilniuje, bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 54-55, 58).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 301- 302, straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305, 307 - 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinus S. Š. (S. Š.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71, 72-2 straipsniais, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

- 5 (penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt, dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. Š. kardomąsias priemones –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Š. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją J. Š. ir kartu su ja gyvenančiais asmenimis A. Š. ir D. Š.; nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji J. Š. ar kartu su ja gyvenantys asmenys, o būtent bute, esančiame Pramonės g. 12A-1, Vilniuje, bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1) jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) paskyrus jam draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios, iki teismo nustatyto termino pabaigos jam draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji;

4) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).