Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-26 · Civilinė byla Nr. e2A-177-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
e2A-177-640/2019
Teisminio proceso Nr.
3-68-3-45749-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
A. N.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-177-640/2019Teisminio proceso Nr. 3-68-3-45749-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.15.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ieškovas, Fondas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. N. 1970,34 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, jog 2015 m. kovo 31 d. ieškovas gavo E. P. prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją už nužudytą tėvą T. P.. 2015 m. balandžuo 27 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PE_SP1-10327 E. P. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 22 d. iki sukaks 24 metai paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija.

2. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu 2016 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016 patenkino ieškovo civilinį ieškinį ir priteisė iš atsakovo 936,06 Eur žalos, atsiradusios išmokėjus E. P. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 22 d. iki 2016 m. vasario 29 d., atlyginimo. Tęsiant valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos mokėjimą, E. P. už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 1970,34 Eur valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. Kadangi T. P. mirties, dėl kurios jo dukrai E. P. buvo išmokėta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, priežastis yra neteisėta atsakovo veika, Fondo biudžetui (ieškovui) padarytą 1970,34 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas. Prašė ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka ir pripažįsta (e. bylos priedo 5 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. N. 1970,34 Eur žalos atlyginimą ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Priteisė iš atsakovo A. N. į valstybės biudžetą 44 Eur žyminio mokesčio.

5. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis), nes atsakovas ieškinį pripažino. Teismas nurodė, jog iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme.

6. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustat, kad mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 31 d. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje gautas E. P. prašymas skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją už nužudytą tėvą T. P.. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. PE-SP1-10327 E. P. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 22 d. iki sukaks 24 metai paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija.

8. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016 patenkintas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, kuriuo iš atsakovo priteista 936,06 Eur žalos, atsiradusios dėl išmokėtos E. P. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 22 d. iki 2016 m. vasario 29 d., atlyginimo.

9. Nustatyta, kad E. P. už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 1970,34 Eur valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos.

10. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

11. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad Fondo biudžetui padarytą 1970,34 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas A. N., kadangi T. P. mirties, dėl kurios jo dukrai E. P. buvo išmokėta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, priežastis yra neteisėta atsakovo veika.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas tinkamai jo neinformavo apie bylos nagirnėjimo teismo posėdyje formą (žodinę ar rašytinę), todėl buvo pažeistos jo teisės teikti įrodymus, prašymus ir papildyti bylos medžiagą įrodymais. Sprendime nėra nurodyta, kokia forma vyko posėdis. Nurodo, jog buvo pažeistos CPK 235 str. 4 d. nuostatos.

12.1. Nurodo, jog jam nebuvo pateikti ieškinio priedai, todėl negalima buvo objektyviai vertinti ieškinio argumentų. Nurodo, jog ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog nukentėjusioji E. P. nuo 2015-09-01, nuo 2016-09-01 ir nuo 2017-09-01 studijavo ir sudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą. Teismas naujų įrodymų nereikalavo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

12.2. Atsakovas nurodo, jog nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas E. P. neteisėtai išmokėjo tam tikras išmokas. Ieškovas mokėjo išmokas nesurinkus visų dokumentų ir nesilaikydamas išmokų mokėjimo nustatytos tvarkos.

Šalies argumentai

12.3. Apeliantas nurodo, jog našlaičių pensijos išmokos negali būti pripažintos turtine žala ir regreso tvarka negali būti išieškomos iš trečiojo asmens. Ieškovas neįgijo regreso teisės į jį, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir byla nutraukta.

13. Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9428-734/2018 palikti nepakeistą.

13.1. Nurodo, jog ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. nustatančia, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 str. nuostatomis. Pagal CK 6.290 str. 1 d., socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 str. 3 d. yra nustatyta, kad socialinio draudimo įstaigos turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš asmenų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 35 str. 1 d. (iki 2014-12-31 – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d.), mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Šio įstatymo 40 str. 1 d. numato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Todėl skundo teiginys, kad našlaičių pensijų mokėjimą reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas, yra klaidingas ir nepagrįstas. VSDFV Vilniaus skyrius prašomą priteisti iš atsakovo E. P. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją moka vadovaudamasis Pensijų įstatymo nuostatomis, ir kadangi T. P. mirties, dėl kurios jo dukrai buvo išmokėta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, priežastis yra neteisėta atsakovo A. N. veika, Fondo biudžetui padarytą 1970,34 Eur materialinę žalą regreso tvarka turi atlyginti būtent atsakovas.

13.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus ir prašymus, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 šaukime nebuvo nurodyta, kokia forma (rašytine ar žodine) vyks nagrinėjimas. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovui adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 šaukimas apie 2018-04-28, 15.00 val., vyksiantį teismo posėdį visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 134 str. reikalavimus, nustatytus teismo šaukimo turiniui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs byla, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016 patenkintas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, kuriuo iš atsakovo priteista 936,06 Eur žalos, atsiradusios dėl išmokėtos E. P. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 22 d. iki 2016 m. vasario 29 d., atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 31 d. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje gautas E. P. prašymas skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją už nužudytą tėvą T. P.. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. PE_SP1-10327 E. P. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 22 d. iki sukaks 24 metai paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Nustatyta, kad E. P. už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 1970,34 Eur valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos.

16. Apeliantas nurodo, jog buvo pažeista jo teisė teikti byloje papildomus įrodymus, teismas nenurodė, kokia forma nagrinėja bylą, nepateikė ieškinio priedų.

17. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. kovo 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo paskirtas 2018 m. kovo 28 d. 15 val. Tiek ieškinys, tiek teismo šaukimas į teismo posėdį, vyksiantį 2018 m. kovo 28 dieną 15 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, apeliantui buvo įteikti asmeniškai. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo aišku, kokia forma vyko bylos nagrinėjimas teismo posėdyje. Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo dalyvauti posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko ir ieškinį pripažino. Pažymėtina, jog CPK 42 str. nustato šalių teises ir pareigas, tarp jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau atsakovas jokių prašymų dėl susipažinimo su byla neteikė ir argumentų dėl ieškinio pagrįstumo atsiliepime nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas vadovaujantis CPK 246 str. 2 d., atsakovui neatvykus į teismo posėdį ir ieškovui neprašant priimti sprendimo už akių, pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atsižvelgdamas į tai, kad A. N. 2018-02-20 atsiliepime į VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį su ieškiniu sutiko ir jį pripažino, teisėtai ir pagrįstai tenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą ir surašydamas sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.).

18. Tokiu būdu darytina išvada, jog apelianto apeliacinio skundo motyvai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė teikti byloje prašymus ir papildyti bylą įrodymais, yra atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pažymėtina, jog apeliantas pats būdamas teisininkas, ką patvirtina jo prie apeliacinio skundo pridėtas magistro diplomas patvirtinantis apelianto teisės magistro laipsnį, turėjo suvokti ir žinoti ieškinio pripažinimo pasekmes, numatytas CPK 140 str., 268 str. 5 d.

20. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog dalis E. P. paskirtos ir išmokėtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos (už laikotarpį nuo 2015-03-22 iki 2016-02-29) VSDFV Vilniaus skyriui regreso tvarka yra priteista Vilniaus apygardos teismo 2016-08-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016. Atsižvelgdamas į tai, kad valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos mokėjimas E. P. yra tęsiamas, VSDFV Vilniaus skyrius Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-02-02 pateikė ieškinį dėl žalos, patirtos toliau mokant našlaičių pensiją E. P., atlyginimo (už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2017-12-31), tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino.

21. Apelianto argumentai, jog ieškovė nepagrįstai reiškė ieškinį neturėdama regreso teisės ir nepateikusi įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimo teisę į atsakovą, nėra nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsiliepime jokių atsikirtimų į ieškinį nepateikė, o priešingai – jį pripažino. CPK 312 str. aiškiai įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties atsakovo skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo teisės nepagrindimo ir neteisėtumo, kurie nebuvo dėstomi pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma (CPK 306 str. 2 d.).

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė procesinės teisės normų ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimą bei socialinio draudimo įstaigų regreso teisę į socialinio draudimo išmokas, išmokėtas dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė