Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Odetai Gruodienei, atsakovei S. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei S. S., trečiajam asmeniui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, jog šiai dienai atsakovė S. S. nėra pateikusi statybą leidžiančių dokumentų, atsakovės rekonstruojamas statinys pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnį priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad tokio statinio rekonstrukciją įmanoma įteisinti iš Varėnos savivaldybės administracijos gaunant statybos leidimą.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. S. su ieškiniu sutiko ir pripažino, kad jos gyvenamojo namo rekonstrukcija yra atlikta savavališkai ir yra neteisėta, iki šiol yra atlikusi daug veiksmų, siekdama įteisinti statybą, tačiau dar nėra gavusi statybą leidžiančio dokumento. Teismo prašė nustatyti ilgesnį terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės, jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.). Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutinka su pareikšto ieškinio reikalavimais ir teismo prašo nagrinėti bylą vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad atsakovė nesikreipė į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrių dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, STR 1.09.06:2010 38 punktu ir tenkindamas atsakovės 2015 m. spalio 28 d. prašymą, 2015 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. RE-291-(14.51) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. sausio 28 d. Šiuo metu terminas atsakovei įvykdyti privalomąjį nurodymą (išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamojo namo dalis arba gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiančius dokumentus) yra pasibaigęs ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra pratęstas. Atsakovei priklausančio gyvenamojo namo žemės sklype rekonstravimui yra privaloma parengti rekonstravimo projektą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje ginčo dėl statybos (rekonstravimo) teisėtumo fakto nėra. Atsakovė S. S. pripažino, kad jos gyvenamojo namo rekonstrukcija yra atlikta savavališkai ir yra neteisėta. S. S., savavališkai rekonstravusi statinį – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktą, 23 straipsnio 28 dalį.

Kadangi atsakovė per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo nėra įvykdžiusi, statybą leidžiančio dokumento nėra gavusi, ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau TPSVPĮ) 14 str. 6 d., kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau sprendime – CK) 4.103 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Nagrinėjamu atveju atsakovė (statytoja) turi statytojo teises, kaip tai numato Statybos įstatymo 3 str. 1 d., nes yra žemės sklypo, kuriame yra statinys, 2016-03-21 Nekilnojamojo turto registro duomenimis savininkė ir teisėta valdytoja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-492/2008, 2009 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-180/2013). Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarka nustatyta Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose bei kituose teisės aktuose.

Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, gyvenamasis namas, atlikus rekonstrukcijos darbus, nepriskiriamas ypatingam ar nesudėtingam statiniui, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktu atsakovo atlikti statybos darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstravimo darbai. Tokiems statybos darbams atlikti atsakovas privalėjo parengti rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė iki šiol gyvenamojo namo statybai neturi ir nepateikė statybą leidžiančio dokumento.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: <...> statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) <...>. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; <...>; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos ) 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad: teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. <...> CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų.

Iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo daroma išvada, kad kai vietovėje, kurioje statybos darbai iš esmės yra galimi, savavališkai pastatomas statinys, jo statytojui (naudotojui, valdytojui) turi būti suteikiama galimybė įteisinti savavališkas statybas, nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra iš esmės galimi; 2) nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

Statybos įstatymo 28¹ str. 3 d. nuostatomis, teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoju nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens, byloje pateiktus motyvus dėl pareikšto ieškinio, teismas daro išvadą, jog atsakovė gali įteisinti savavališką statybą, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsakovei suteiktina galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nustatytas terminas nugriovimo darbams atlikti turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, todėl atsakovei nustatytinas dvylikos mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, jei atsakovė per dvylika mėnesių neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti ją mokėti 30,00 Eur baudą į Inspekcijos nurodytą sąskaitą. Dvylikos mėnesių terminas atsakovei savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatomas, laikant, kad tai pakankamas terminas atlikti statinio projektinių dokumentų paruošimo, derinimo ir leidimų gavimo laiką.

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinys rekonstruotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas pastatytas neteisėtai, todėl kaltas dėl bylinėjimosi proceso ir turi atlyginti šio proceso metu susidariusias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 2,21 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 80 straipsnio 7 dalis, 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Iš atsakovės ieškovo naudai CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindais priteistinos bylinėjimosi (transporto) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., 273 str. 1, 2, 3 d., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti pertvarkytas, perstatytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis pagal 1992 m. kovo 19 d. - 1997 m. gruodžio 3 d. parengtos statinio kadastro duomenų bylos (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis.

Jei atsakovė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėti 30,00 EUR (trisdešimt eurų) baudą į Inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,81 EUR (aštuonis eurus 81 ct) patirtas bylinėjimosi (transporto) išlaidas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, naudai, šias išlaidas sumokant į a/s Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660) 33,21 EUR (trisdešimt tris eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.