Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovui advokatui E. M., atsakovui T. S., atsakovės UAB „Universal Business Group“ atstovui advokatui V. G., atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui V. L., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. P., trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovei J. L., trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui R. L., nedalyvaujant atsakovei J. B., trečiajam asmeniui A. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams J. B., T. S., UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Universal Business Group“, antstolei Sonatai Vaicekauskienei, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, A. S., AB „Swedbank“, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo-pardavimo sutarties bei hipotekos lakšto modifikavimo ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

2008 m. kovo 15 d. A. S. kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą, pranešdamas, kad atsiradus naujam 4-jo buto savininkui, šis pradėjo ir trečiojo buto ½ patalpos dalies rekonstrukciją (I t., 31 b.l.). VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie dvigubą patalpų teisinę registraciją jam tapo žinoma tik 2010 m. (I t., 79 b.l.).

2008 m. balandžio 9 d. sutartimi T. S. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendro 31,58 kv.m. ploto, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a (1/2 d. nuo 4,31 kv. m.) pardavė ir perdavė J. B. (I t., 27-30 b.l.).

2011 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į J. B. skolą (I t., 35-36 b.l.). 2011 m. birželio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimu ginčo butą su bendro naudojimo patalpa nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių (I t., 34 b.l.). 2012 m. balandžio 10 d. aktu (I t., 137 b.l.) ginčo butas parduotas iš varžytynių.

Taigi, neginčijamai nustatyta, kad daliai ginčo patalpų atlikta dviguba teisinė registracija.

2008-04-10 įregistruota J. B. nuosavybės teisė 2008-04-09 sutarties ir priėmimo- perdavimo akto pagrindu. Šios sutarties 1.1. punkto sąlygą, kad pardavėjas T. S. taip pat parduoda ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą „a“ (1/2 d. nuo 4,3 kv. m), o J. B. ją perka, ieškovas prašo pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei prašo panaikinti susijusius su ja hipotekos sandorį bei pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų sutarčių ir Nekilnojamojo turto registro bylų dokumentų, trečias butas buvo privatizuotas 1992 metais, o ketvirtas - tik 2007 m. Nustatyta, kad 1992-10-13 sutartimi buvo privatizuotas 33,73 kv.m. ploto butas, tačiau pačioje sutartyje nenurodyta, kokios konkrečios patalpos butą sudaro. Pagal techninės inventorizacijos bylos duomenis šį butą sudarė kambarys 1 (23,28 kv.m.), kambarys 2 (4,51 kv.m.), koridorius 3 (2,85 kv.m.), WC 4 (0,94 kv.m.) bei ½ koridoriaus a (2,15 kv.m.). Ši sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta ir nepripažinta negaliojančia.

Liudytojų VĮ Registrų centras darbuotojų D. B. ir D. P. parodymais nustatyta, kad 1998 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymui, registruojant nekilnojamąjį daiktą, iš bendro ploto buvo atimamas bendro naudojimo patalpos plotas, dėl ko vėliau tikslinant registro duomenis ir ginčo buto ploto duomenys viešame registre pasikeitė, o ne todėl, kad dalis bendrojo naudojimo patalpos „a“ buvo kam nors perleista; šiai dienai koridorius (ginčo patalpa „a“ yra priklausinys, todėl neturi būti atskirai įregistruotas (III t., 84-86 b.l.). Liudytoja D. B. patvirtino, kad 2005-06-22 buvo atlikti šio buto kadastriniai matavimai, tačiau jie neįregistruoti viešame registre.

2002 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas, perduodamas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn neprivatizuotas gyvenamąsias patalpas – 37,95 kv.m. ploto butą (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad šių patalpų dalis jau privatizuota ( I t., 15 b.l.). Ieškovo pateikti į bylą 2002 m. inventorizacijos duomenys ( I t., 26 b.l.) nepaneigia, kad 1992 m. nebuvo į šiame plane nurodytas patalpas 4-2 ir 4-4 patekimo iš trečiojo buto ir trečiojo buto savininkai neturėjo galimybės jomis naudotis, nes inventorinės bylos Nr. 3409 22-ame lape esančiame plane matyti, kad 1980 m. įėjimas iš trečiojo buto į ginčo patalpą buvo. Be to, ieškovas R. G. paaiškino, kad iki J. V. įsigyjant butą, (duomenys neskelbtini) namas susidėjo iš dviejų butų, dabartinis antras ir trečias butas yra buvę vienu butu, tokie paaiškinimai atitinka Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 lape esančio plano, parengto 1980 m. duomenis. (duomenys neskelbtini), nustatinėjant kadastro duomenis 2002 m., vyksta remontas (inv. bylos (duomenys neskelbtini) 7 lapas), 2002 m. plane šio įėjimo nebėra, todėl tikėtina, kad buvęs įėjimas į ginčo patalpą buvo panaikintas. Tačiau teisingam bylos išsprendimui svarbu nustatyti ne valdymo, o nuosavybės teisės turėtoją. 2002 m. rugpjūčio 30 d. užfiksuojant ketvirtojo buto kadastro duomenis neatsižvelgta į tai, kad dalis patalpų 1992 m. jau buvo parduota kartu su trečiuoju butu, tačiau tai, kad kadastro duomenis nustatę asmenys suklydo, negali paneigti J. V. teisėtai 1992 m. įgytos nuosavybės teisės į ½ dalį patalpos „a“.

Vertinant ginčijamo sandorio teisėtumą būtina nustatyti, ar jo sudarymo dieną jis atitiko sandorio galiojimui privalomus reikalavimus. Tam, kad sandoris galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, jis turi būti sudarytas tinkamų subjektų (t. y. galinčių sandorį sudaryti), laikantis sandorio formai nustatytų įstatyme reikalavimų, sandoris turi išreikšti tikrąją šalių valią bei atitikti sudaromo sandorio turiniui keliamus įstatymo reikalavimus. T. S. ir J. B. buvo tinkami šio sandorio subjektai, T. S. turtas nuosavybės teise priklausė 1998 m. rugsėjo 29 d. sutarties pagrindu, todėl jis turėjo teisę turtą perleisti kitam asmeniui; nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta notarine forma (CK 6.393 str. 1, 2 d.), įregistruota viešame registre (CK 6.393 str. 3 d.). Duomenų, leidžiančių abejoti, kad šis sandoris ar jo dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, byloje nenustatyta. Ieškovo argumentai, kad jis 2007 m. nusipirko visas patalpas nuo 4-1 iki 4-4, niekada ir niekam nuosavybės teisių į dalį ginčo patalpų nebuvo perleidęs, jokio sutikimo dėl šių patalpų dalies teisinės registracijos trečiųjų asmenų vardu niekam nebuvo davęs, jokie apribojimai ieškovo vardu įregistruotai nuosavybės teisei į negyvenamųjų patalpų dalį nebuvo taikyti ginčui nėra reikšmingi, kadangi kaip jau buvo minėta, atsakovų nuosavybė į ½ ginčo patalpos „a“ dalį įregistruota 1992 m. ir nėra nuginčyta, tuo tarpu tik 2002-05-08 perdavimo-priėmimo aktu 2001 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1124 pagrindu objektas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn (I t., 15 b.l.), kadastro duomenys nustatyti 2002-08-30 (I t., 18 b.l.).

Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Nuosavybės teisę pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Duomenų, kad po 1992 m. trečiojo buto savininkai sudarė sandorį dėl ½ dalies patalpos „a“ perleidimo nėra. Tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku. Atsakovas T. S. sandorio sudarymo metu buvo teisėtas ginčo patalpų savininkas, jo teisė įregistruota viešame registre, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad T. S. veiksmai, sudarant 2008-04-09 sutartį prieštaravo imperatyviai pardavėjo pareigai patvirtinti daiktų nuosavybės teisę, nustatytą CK 6.321 str. 1 d.

CK 1.75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu tas pačias teises į daiktines teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teisę įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Taigi, šioje byloje nustatyta, kad ½ dalies patalpos „a“ nuosavybės teise J. V. vardu teisinė registracija galioja nuo 1992 m., pagal 1998 m sandorį naujasis savininkas T. S. į perduotą daiktą įgijo tiek pat teisių, kiek turėjo ankstesnioji savininkė, ir perleido jas J. B. (CK 4.48 str.). Pagal VĮ Registrų centro pateikto nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenis, skiltyje kadastro duomenys ir jų nustatymo data, nurodyta, kad J. B. priklausiusio, o dabar UAB „Universal Business Group“ priklausančio turto kadastro duomenys ir jų nustatymo data yra 1999-07-19 ( I t., 32 b.l.), o R. G. pagal VĮ „Registrų centras“ pateikto nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, skiltyje kadastro duomenys ir jų nustatymo data nurodyta, kad kadastrinių duomenų nustatymo data yra 2002-08-30, todėl remiantis šiais duomenimis ir CK 1.75 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad ginčo patalpos priklauso naujajai savininkei UAB „Universal Business Group“, nes jos perimtos iš ankstesnių savininkų teisės į ginčo patalpas buvo registruotos anksčiau, nei ieškovo R. G.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai nebuvo ar nėra ½ dalies patalpos „a“ (dalies ieškovui perduotų patalpų 4-2 ir 4-4) savininkai, J. V. dar 1992 m. nuosavybės teise pirmoji įregistravo ginčo patalpas, todėl nėra teisinio pagrindo modifikuoti 2008-04-09 J. B. ir T. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tokiu būdu, kaip ieškinyje prašo ieškovas- eliminuojant iš šios sutarties 1.1 punkto sąlygą, kad T. S. parduoda bendro naudojimo patalpą, pažymėtą „a“ (1/2 dalį nuo 4,31 kv.m.), o J. B. ją perka. Tiek T. S., tiek kitos vėlesnių sandorių šalys J. B., UAB „Universal Business Group“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra sąžiningi įgijėjai, todėl jų nuosavybės teisė turi būti ginama, o ieškovo ieškinys atmestinas. Pripažinus, kad atsakovei J. B. ginčo patalpa priklausė nuosavybės teise, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2012-04-10 turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0114/11/01824 Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bei taikyti restituciją.

Teismas sutinka su atsakovų UAB „Universal Business Group“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“ atstovų išsakyta pozicija, kad norint taikyti restituciją ir grąžinti sandorių šalis į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, turėtų būti panaikinta visa eilė sandorių: 1992 m.spalio 13 pirkimo-pardavimo sutartį tarp J. V. ir savivaldybės; 1998 m. rugsėjo 29 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria T. S. įsigijo butą su jau butui priskirtomis ginčo patalpomis iš J. V. (šio sandorio ginčijimui atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą); 2008 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria J. B. iš T. S. įsigijo butą su jau butui nuo 1992-10-13 priskirtomis ginčo patalpomis; modifikuoti 2008 m. balandžio 21 d. hipotekos lakštą; AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, o nepanaikinus bent vieno iš aukščiau nurodytų sandorių, nėra galimybės panaikinti ir turto pardavimo iš varžytynių akto, jų šalis grąžinant į padėtį, buvusią iki varžytynių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką 1964 m. CK 87 str. buvo nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 str., tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2008). Ta aplinkybė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2011-01-03, tvarkydamas žemės nuomos mokesčio sumokėjimo reikalus, įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui neturi, kadangi J. B., įsigydama patalpas, perėmė buvusių savininkų turėtas teises ir pareigas, kurių nuosavybės teisė atsirado 1992-10-13, o ieškinio senaties terminų, susijusių su nuosavybės teisėmis į šį turtą, skaičiavimas, vadovaujantis pirmiau nurodyta taisykle, neprasidėjo iš naujo, todėl nuosavybės teisei į ginčo patalpas ginčyti praleistas ieškinio senaties terminas. Esant atsakovų prašymui, taikytina ieškinio senatis ir ieškinys dėl sutarties modifikavimo atmestinas ir šiuo pagrindu.

Trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo panaikinti 2008-04-18 hipotekos lakšto (identifikavimo kodas - 02120080006271) dalį, kuria atsakovė J. B. įkeitė bendro naudojimo patalpą, pažymėtą a (1/2 nuo 4,31 kv. m), nurodydamas, kad J. B. pažeidė CK 4.171 str. 8 d. nuostatą, nes pagal jos atliktų veiksmų visumą daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Į ieškovą dėl tokio sutikimo atsakovė J. B. niekada nesikreipė. Pažymėtina, kad ginčo patalpa yra buto priklausinys, todėl šiuo atveju CK 4.171 str. 8 d. neturėtų būti taikoma. CK 4.171 str. 2 d. nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ir dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Daikto priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti hipotekos lakšto dalį nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Jis tik registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius, patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartis byloje Nr. 3K-195/2006). Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisių įgijimo pagrindu, tačiau pats pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Atliekant teisinę pastatų registraciją, yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-977/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-01-28 nutartyje byloje Nr. 3K-3-174/2005 yra pažymėjęs, kad teisinė registracija žymi nuosavybės teisių atsiradimo ar perėjimo faktą. Ji gali būti atliekama pagal dokumentus, kurie rodo, kokiu pagrindu nuosavybės teisės atsirado arba iš vieno asmens perėjo kitam. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2002 m. registruodamas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ketvirtojo buto patalpas 4-2 ir 4-4, registro tvarkytojas nepatikrino, kad nuosavybės teisė į dalį šių patalpų jau įregistruota kito asmens vardu, t.y. savo pareigas atliko neatidžiai. Tik 2010 m. gruodžio mėn. tikslinant registro duomenis buvo nustatyta, kad ½ dalis 2007 m. gruodžio 18 d. pirkimo- pardavimo sutartyje minimų patalpų 4-2 ir 4-4, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kaip dalis bendrojo naudojimo patalpos „a“ yra įregistruota prie (duomenys neskelbtini), esančio buto (I t., 79 b.l.). Pažymėtina, kad butai (duomenys neskelbtini) iki jų privatizavimo ar pardavimo pirmiausia priklausė valstybei, po to Kauno miesto savivaldybei. Ji valdė turtą, jos tarnautojai tvarkė visus dokumentus, susijusius su šiais nekilnojamaisiais daiktais, t. y. tiek vieną butą parduodant dar 1992 m. spalio 13 d. J. V., tiek kitą - 2007 m. gruodžio 18 d. parduodant R. G., todėl būtent Kauno miesto savivaldybė ir privalėjo užtikrinti, kad parduodamų turtų dokumentacija būtų tinkamai sutvarkyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011). Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė UAB „Universal Business Group“ prašo priteisti 1000 Lt už advokato V. G. teisinę pagalbą už konsultavimą byloje (200 Lt) bei atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (800 Lt). Atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį (II t., 28 b.l.), teikė konsultacijas atsakovei, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, iš kurių vienas vyko 1 val. 50 min, kitas- 1 val. 35 min. (II t. 157-166 b.l.; III t., 13-17 b.l.). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punktą, turi būti sumuojama ir apvalinama visų teismo posėdžių trukmė bendrai, o ne kiekvieno posėdžio atskirai. 9 punkte numatyta, kad jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Išvardinti teismo posėdžiai susumavus truko 3 valandas 25 minutes, todėl užmokestis už advokato atstovavimą teisme nagrinėjamu atveju skaičiuojamas laiką apvalinant iki 3 valandų. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 450 Lt, todėl teismas sprendžia iš ieškovo R. G. atsakovei UAB „Universal Business Group“ priteisti atsakovės patirtas 650 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje, kurioje ieškovas pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė prašymą priteisti jos atstovės atvykimui į teismo posėdį būtinas 163,65 Lt išlaidas. Šios išlaidos pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 9 p.).

Nagrinėjant bylą susidarė 192,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Šios lėšos iš ieškovo priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93, 96 , 177, 185, 268- 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Universal Business Group“, į.k. 302316014, 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Būsto paskolų draudimas“, į.k. 110076079, 163,65 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 192,95 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus 95 ct.)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.