Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. P. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. P., G. P. ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pripažinti J. P. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jo sveikata nepagerėjo, jis yra nesavarankiškas visose srityse. Sprendimus už jį priima darbuotojai, o jis vykdo tik nurodymus. Jam reikalinga pagalba net rūpinantis higiena, jis pats kambario nesitvarko, pinigai jam neduodami, nes jo nurodomi pinigų poreikiai ne visada realūs. Jo vieno neleidžia vaikščioti po teritoriją, nes jis nesiorientuoja laike ir erdvėje. Vienas jis negali priimti sprendimų jokioje srityje.

Suinteresuoto asmens J. P. atstovas advokatas Antanas Pliauga prašė palikti J. P. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes pabendravus su juo ir susipažinus su visa bylos medžiaga, mano, kad atstovaujamasis savarankiškai negali gyventi socialinėje aplinkoje.

Suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė prašė pripažinti J. P. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jis nesuvokia aplinkos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendi­mu civilinėje byloje Nr. 2-280-805/2013, J. P. pripažintas neveiksniu. 2015 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1673-939/2015 J. P. globėju paskirti Veisiejų socialinės globos namai. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl pripažinimo neveiksniu, J. P. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti. Iš teismo išreikalautoje Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-280-805/2013 esančio 2013-03-26 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J. P. serga demencija ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, globėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinis J. P. buvo pripažintas neveiksniu, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. P. yra neveiksnus.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Kaip jau minėta, teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad J. P. turi psichikos sutrikimą, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad jis: dezorientuotas laike, vietoje ir savyje; stebimi ryškūs atminties sutrikimai, tiek praeities, tiek dabarties įvykiams; nesugeba suteikti anamnestinių duomenų; neteisingai nurodo savo gyvenamą vietą; teigia, kad abu tėvai gyvi, gyvena Kaišiadorių rajone, jį palydėjusią dukrą vadina pussesere Jūrate, aiškina, kad šiuo metu gyvena Kaišiadorių rajone pas motiną; priekabus, pretenzingas, greitai vystosi pykčio priepuoliai; visai nekoncentruoja dėmesio pokalbiui; emocijos blankios; tiriamasis ekspertizės metu pilnai dezorientuotas, stebimas ryškus visų kognityvinių funkcijų praradimas, socialinio supratingumo praradimas, higieninių įgūdžių praradimas; atliktas protinės būklės MINI tyrimas, iš kurio matyti, kad yra ryškus pažinimo sutrikimas.

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. P. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Priešingai, jo sūnus G. P. patvirtino, kad tėvo būklė blogėja, nes jis jau ne visada atpažįsta jį kaip savo sūnų, nesiorientuoja, kur gyvena, pats nedaro jokių elementarių dalykų kol jam neprimenama. Byloje pateiktas 2017-02-28 medicinos dokumentų išrašas, kuriame gydytojas psichiatras nurodo, kad J. P. prasmingam kontaktui neprieinamas, į klausimus atsako ne pagal prasmę, dezorientuotas laike, vietoje bei savyje, teigia, kad Socialinės globos namuose gyvena tik 3 savaites, išėjęs iš gyvenamųjų patalpų pasiklysta ir neranda kur grįžti, kalbant nesuformuluoja prasmingos minties, save aptarnauja su pagalba, jo mąstymas padrikas, nenuoseklus, aplinkos suvokimas apsunkintas, savo veiksmų nesuvokia ir valdyti negali, nesugeba tvarkytis kasdieninėje veikloje bei turtiniuose ir neturtiniuose sprendimuose.

Nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto J. P. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-280-805/2013 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančio Neįgaliojo pažymėjimo, pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo, ir Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos nustatyta, kad J. P. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 15 procentų darbingumas. Į bylą pateikta 2017-01-18 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-1 dėl J. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Išvadoje nurodoma, kad jis nesuvokia, kad reikia pasirūpinti maistu, būtinomis higienos priemonėmis, rūbais, kad reikia sumokėti mokesčius, nesugeba priimti sprendimo ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, nesugeba suprasti sutarčių informacijos ir dokumentuose nurodomos informacijos, nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesugeba savarankiškai ir nuosekliai paaiškinti savo sprendimo ir priežasties, nesuvokia jį supančios aplinkos, negali tinkamai prižiūrėti gyvenamosios patalpos, nesuvokia savo sveikatos būklės ir iš to kylančių problemų.

Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja R. A., patvirtino, kad J. P. pažįsta nuo 2015 m. kovo mėnesio, kai pradėjo dirbti Veisiejų socialinės globos namuose. Per tą laiką jo psichinės sveikatos būklė negerėja. Paaiškino, kad J. P. pats tik pavalgo jam paduotą maistą, o visa kita jam reikia priminti, kad padarytų ir padėti atlikti elementarius veiksmus. Savarankiškai jis nemoka nei apsirengti, nei nusiprausti, nei į tualetą nueiti. Jis vaikšto su sauskelnėmis, naudotis tualetu nemoka. Jį reikia visur lydėti, kartais išėjęs iš kambario klausia kaip jam sugrįžti, nesiorientuoja laike ir erdvėje, pamiršta, kad prieš pusvalandį valgė ir vėl klausia ar gaus maisto. Vienas jis negalėtų gyventi ir tvarkytis jokioje srityje.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto J. P. sveiktos būklė nepagerėjo, o atmintis ir orientavimasis erdvėje tik blogėja. Tuo įsitikino pats teisėjas apklausęs J. P. teismo posėdyje, kuriame šis nežinojo nei kelinti metai dabar yra, nei kurią savaitės dieną vyksta posėdis, nei kokiame mieste jis iš tiesų gyvena, nei kokie yra kasdien jį supančių žmonių vardai, nei kokie dabar apyvartoje yra pinigai. Todėl pripažinti J. P. nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiškai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J. P. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti J. P. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. P. psichinė sveikta negerėja, taip pat įvertinus tai, kad jis turi tik 15 procentų darbingumą, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl savo darbingumo lygio. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės. Tuo tarpu atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus, riboti jo veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, todėl ir šiose srityse jis nepripažintinas neveisiniu. Taip pat nėra prasmės riboti jo veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu netampa vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje J. P. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. P. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų ir nesiorientavimo laike, erdvėje ir savyje J. P. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose, negali priimti sprendimų dėl jam priklausančio turto. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia tai daryti, reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka. Todėl šiose srityse, kurios jam yra aktualios, J. P. pripažintinas neveiksniu.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti J. P. globėją ar turto administratorių nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas ir turto administratorius turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti 2013 m. birželio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendi­mą civilinėje byloje Nr. 2-280-805/2013, kuriuo J. P. pripažintas neveiksniu, ir pripažinti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.