- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- N1-550-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49925-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- R. K., T. M.
- Nukentėjusysis
- J. B., J. S., A. G., E. N.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Vilniaus viešasis transportas“
- Civilinis atsakovas
- ir D
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas, Kazimiras Poplovuchinas
- Kategorijos
- 2.4.1.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,
sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,
dalyvaujant prokurorams Linai Urbonienei, Mantui Januškevičiui,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam T. M., jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms G. A. ir Z. B.,
nukentėjusiesiems J. B., J. S. (J. S.) ir A. G.,
Žemesnės instancijos teismas
civilinės ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovui J. O. (J. O.),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Žemesnės instancijos teismas
R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 4 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 11 mėnesių; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį (dvi veikos) laisvės atėmimu 3 metams ir 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtą bausmę;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 10 mėnesių,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį;
T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams; Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;
2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausme subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 mėnesiams ir 15 dienų;
3) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
4) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;
5) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 20 dienų;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. ir T. M. 2018 m. spalio 16 d., apie 17.05 val., Vilniuje, viešoje vietoje – viešojo transporto autobuse Nr. 68 (maršrutas ,,Lazdynai – Grigiškės“), esant šiame autobuse kitiems žmonėms, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: demonstratyviai, ciniškai siekdami pažeminti garbę ir orumą, be jokios priežasties, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu tyčia rankomis sudavė ne mažiau keturis, kiekvienas sudavė ne mažiau vieną, smūgius į galvą J. B., taip nukentėjusiajam J. B. padarė poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje su nosies kaulų lūžiu; R. K. tyčia sudavė vieną smūgį ranka šalia stovėjusiai E. N. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai E. N. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; tokiu būdu R. K. ir T. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Šiais savo veiksmais R. K. ir T. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
Be to, R. K. įžūliais ir vandališkais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. spalio 17 d., apie 16.05 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Oslo g., „Šiltnamių“ stotelėje, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobuse „Solaris Urbino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su asmeniu, kuris neturėjo amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, pašalinių žmonių akivaizdoje triukšmavo, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, be to, jis (R. K.) tyčia rankomis sulaužė autobuso salone avarinių durų atidarymo apsauginį stikliuką, jį (R. K.) ir minėtą asmenį autobuso vairuotojui J. S. (J. S.) sudrausminus, minėtas asmuo sakydamas ,,ką tu man padarysi“ apspjovė J. S., jis (R. K.) su minėtu asmeniu, išlipę iš autobuso, akmenimis apmėtė šį autobusą, taip apgadindami autobuso kėbulą, tokiu būdu veikdamas bendrai su minėtu sugadino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį turtą, kuriuo vertė 363,93 Eur, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, R. K. ir T. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. spalio 20 d., apie 09.18 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje – prie namo laiptinės, stebint aplinkiniams, įžūliu elgesiu, be aiškios priežasties, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, kai buvo sudrausminti neliesti svetimų daiktų, užpuolė nukentėjusįjį A. G., t. y. jie rankomis ir lentjuoste sudavė ne mažiau tris, kiekvienas sudavė ne mažiau vieną, smūgius į galvą ir ranką A. G., taip nukentėjusiajam A. G. padarė kaktos poodinę kraujosruvą, kairės akies voko ir dešiniojo riešo odos nubrozdinimus – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais R. K. ir T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino. Paaiškino, kad buvo susitikęs su T. M., kartu išgėrė ir pastarasis jį palydėjo namo, važiavo autobusu. Jie autobuse sutiko jaunuolį su panele, nusprendė „prisiknisti“ prie jaunuolio ir sudavė pastarajam porą smūgių. Šis įvykis galėjo būti 2018 m. spalio 16 d. Autobuso maršrutas buvo Nr. 68. Nepamena autobuso stotelės. Prie jaunuolio nusprendė prisikabinti, nes nebuvo ką veikti. Neatsimena, ar prieš smurto panaudojimą buvo pokalbis su tais asmenimis. Jis smūgius sudavė jaunuoliui. Pirmas smūgį jaunuoliui sudavė T.. Jis sudavė smūgį po T.. Iš viso buvo kokie 5-6 smūgiai. Merginos atžvilgiu nelabai buvo pavartotas smurtas. Gali būti, kad netyčia jis sudavė smūgį merginai. Mergina bandė jį atstumti ir galėjo suduoti jai smūgį. Nežino, į kurią vietą merginai sudavė smūgį. Po šių smūgių sudavimo atsidarė autobuso durys ir išėjo. Vaikinui sudavė į veidą. Abu su T. M. vaikinui sudavė 5-6 smūgius. Visi smūgiai buvo kumščiu. Įvykį prisimena nelabai gerai, nes praėjo daug laiko. Įvykio metu būsena buvo gera, nebuvo stipriai apsvaigęs. Jis nepamena kito įvykio dėl viešosios tvarkos pažeidimo autobuse, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmu atveju nebuvo stipriai apsvaigęs, o šį kartą buvo stipriai apsvaigęs. Jis antrojo įvykio iš viso nepamena, bet jis buvo kitą dieną. Nežino, su kuo važiavo. Sutinka, kad galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinime. Trečią įvykį atsimena. Jie gėrė pas jį namuose ir užsimanė išeiti į parduotuvę. Jie išėjo iš namų ir jis pamatė gražią sofą, norėjo ją pasiimti. Kilo konfliktas su nukentėjusiuoju ir susimušė. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Nesuprato, kieno buvo sofa. Konfliktas kilo su konkrečiu asmeniu, nes pastarasis atėjo ir pasakė, kad čia yra jo sofa. Kai žmogus jam pradėjo aiškinti, jis pastarajam trenkė smūgį į galvą ir sudavė su lenta. Su juo kartu buvo T., bet jis (T.) nieko nedarė. Iš viso buvo 2-3 smūgiai. Nepamena, į kurią vietą pataikė. Tuo metu buvo apsvaigęs. Apsvaigimo laipsnis buvo toks pats kaip pirmo įvykio metu. Jis matė, kad T. nieko nedarė. Įvykis galėjo būti spalio mėnesį. Įvykiai buvo vienas po kito. Nukentėjusiajam sudavė, nes kilo konfliktas. Nukentėjusysis buvo maždaug 40-50 metų amžiaus. Sofa stovėjo prie laiptinės šiukšliadėžės. Sofa atrodė kaip išmesta. Visas tris veikas vertina blogai, labai gailisi. Jis nepripažįsta nukentėjusiojo J. B. civilinio ieškinio už turtinę ir moralinę žalą. UAB „Vilniaus viešojo transportas“ civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies – 500 Eur. Mano, kad nukentėjusiojo A. G. patirtą skriaudą kompensuotų 100–200 Eur. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.
Kaltinamasis T. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad autobuse važiavo išgėrę, jiems „pamaišė“ žmogus ir jis pastarajam pirmas sudavė. Nežino, dėl ko pamaišė žmogus autobuse. Žmogui sudavė vieną smūgį. Autobusu važiavo kartu su R.. Nematė, ką R. darė. Neskaičiavo, kiek buvo suduota smūgių. Jis sudavė vieną smūgį. Nežino, kiek aplamai buvo suduota smūgių. Ne jis sudavė smūgį merginai. Jis smūgį sudavė kažkur į veido sritį. Gali būti, kad autobuse žmogus „pamaišė“, nes jis (kaltinamasis) buvo pavartojęs alkoholį. Neprisimena išgerto alkoholio kiekio. Išėjo iš R. namų, pamatė gražią sofą ir kilo konfliktas su nukentėjusiuoju. Sofa stovėjo kaip išmesta, jie bandė ją paimti ir vyras pradėjo rėkti ant jų. Konfliktas pasibaigė muštynėmis. Muštynėse dalyvavo jis kartu su R.. Jis muštynių metu tempė sofą. Fizinio smurto nenaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu, jis tik tempė sofą. Atsimena, kad vyras sakė, kad čia yra jo sofa. Nepatikėjo, kad čia buvo vyro sofa, nes ji buvo pastatyta prie šiukšliadėžės. Smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Jis nematė, kas naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Jis nenutempė sofos. Juos išvežė į policijos komisariatą. Turbūt, policiją iškvietė nukentėjusysis. Jie po įvykio buvo grįžę į butą. Turbūt, sofą būtų pasistatę namuose, pasėdėję ir vėliau išmetę. Vyriškis maždaug buvo 40-50 metų amžiaus. Antrą veiką iš dalies pripažįsta. Pirmą veiką vertina blogai, gailisi. Nepripažįsta nei vieno civilinio ieškinio.
Dėl 2018 m. spalio 16 d. įvykio (kaltinamieji R. K. ir T. M., nukentėjusieji J. B. ir E. N.)
Nukentėjusysis J. B. apklausiamas teisme parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. važiavo namo, su juo kartu važiavo E. N.. Tuo metu, kol jie važiavo nuo Žėručio iki Lazdynų seniūnijos stotelės, kalbėjo apie krikštynas, vykstančias mokyklose. Jis paminėjo (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir papasakojo, kaip ten vyksta krikštynos. Tada iš šono išgirdo, kad turbūt T. pasakė: „Tu „stūmei“ ant „Minties“?“, – ir gavo primą smūgį iš T., tada prisidėjo prie jo R.. Smūgių buvo daug – bendrai iš jų abiejų buvo iki 10. Jis atskyrė, kuris iš kaltinamųjų smūgiuoja, nes vienas iš jų buvo iš kairės pusės, kitas – iš dešinės. Jis negalėtų konkrečiai įvardinti, kiek smūgiavo vienas ar kitas kaltinamasis. Konfliktas pasibaigė, kad jie (kaltinamieji) išbėgo pro autobuso duris Lazdynų seniūnijos stotelėje. Smūgiai galėjo būti suduoti jo bendrakeleivei. Bendrakeleivė bandė jį užstoti ir ginti, ko gero, jai pataikė į veidą. Nematė, kad E. buvo suduotas smūgis, bet, mano, kad galėjo taip būti. Po to įvykio E. sakė, kad jai irgi buvo suduota. E. tai jam sakė autobuse. E. neminėjo, kur konkrečiai buvo suduota. E. neminėjo, kuris iš kaltinamųjų jai sudavė. Jam buvo sulaužyta nosis, buvo daug mėlynių ant veido, kraujosruvos, skaudėjo žandikaulį. Po įvykio jį nuvežė į ligoninę ir ten pasakė, kad jo nosis yra lūžusi, todėl jam teko atlikti operaciją ir atstatyti nosį į vietą. Konflikto metu jie sėdėjo su kaimyne (E. N.), priešais juos sėdėjo nepažįstama mergaitė, prie jos atsisėdo R., o T. stovėjo jam iš kairės. Visą laiką, kai kaltinamieji atliko veiksmus, jis sėdėjo ir atsistojęs nebuvo. Nuo smūgio jo galva nebuvo atsitrenkusi į autobuso kėbulą. Agresija nebuvo nukreipta į E., viskas buvo nukreipta į jį. Jam buvo smūgiuojama iš abiejų pusių. Neturtinę žalą sudaro tai, kad po įvykio 3 savaites negalėjo eiti į mokyklą, dėl sumušto veido vengė viešų vietų, jautė moralinę baimę kažkur eiti. Turtinę žalą sudaro tai, kad dėl nosies lūžio negalėjo lankyti krepšinio būrelio, bet reikėjo už jį mokėti. Per mėnesį už krepšinio būrelį reikia mokėti 30-40 Eur. Vengė važiuoti viešuoju transportu, todėl važiavo su automobiliu ir sunaudojo kurą, naudojo vaistus ir tvarsčius, teko prižiūrėti nosies įtvarą. Nėra išsaugojęs kvitų ir čekių. Už kurą ir vaistus išleido 80 Eur. Jam neteko lankytis pas psichologą. Mano, kad iki kito teismo posėdžio galėtų pateikti čekius už būrelį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė nepilnametės nukentėjusiosios E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. spalio 16 d., apie 17.05 val., ji su draugu J. B. ,,Lazdynų“ viešojo transporto sustojime įlipo į 68 maršruto autobusą, važiuoti namo. Autobuse prieš juos atsisėdo jiems nepažįstamas berniukas ir prie jo priėjo kitas berniukas, galimai draugas. Ji su J. tarpusavyje kalbėjosi, kad autobuse daug žmonių, berniukas, kuris sėdėjo priešais įsijungė į pokalbį ir taip pat pasakė, kad maždaug tokiu metu visada daug žmonių. Ji su J. nieko neatsakė, nesureagavo. Nuo abiejų berniukų sklido keistas, galimai alkoholio kvapas. Ji su J. toliau tarpusavyje kalbėjosi apie pirmokų krikštynas, kokios jos buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Berniukas, kuris sėdėjo priešais, kažką su draugu tarpusavyje pradėjo šnabždėtis, ji išgirdo žodžius ,,po vieną”. Autobusui artėjant prie ,,Lazdynų seniūnija” viešojo transporto sustojimo, berniukas, kuris stovėjo šalia, staiga trenkė J. per galvą vieną kartą, o berniukas, kuris sėdėjo priešais, taip pat iškart pradėjo trankyti J. per galvą, kalbėdamas, ,,kad čia tau už (duomenys neskelbtini)”. Ji bandė tą berniuką nustumti, bet pati gavo kumščiu nuo jo į veidą. Kai viešojo transporto sustojime atsidarė autobuso durys, minėti berniukai iškart išbėgo. Viskas įvyko labai greitai, kiti žmonės autobuse net nespėjo sureaguoti (1 t., b. l. 86–88).
Teismas paskelbė nepilnametės nukentėjusiosios E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad tikslios datos ir laiko nepamena, tačiau galėjo būti šiais metais, rudenį, lapkričio mėnesį, ji turėjo važiuoti į muzikos mokyklą, bet gerklė buvo labai užtinusi. Važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiavo 2G autobusu. Tada teko šiek tie palaukti autobuso, todėl nuėjo į ,,Aibę“, esančią Lazdynuose. Ten sutiko savo kaimyną J. B.. Išėjo iš parduotuvės, įlipo į autobusą, kalbėjosi. Daugiausiai apie krikštynas. Važiavo 68 autobusu. Važiavo maždaug apie trečią valandą. Jie atsisėdo į autobuso galą. Žiūrėjo į autobuso galą. Ji sėdo prie autobuso lango, o J. šalia jos. Prieš ją sėdėjo kažkokia moteris, o priešais J. kažkoks vaikinas, kuris vėliau darė tuos veiksmus. Jie įlipo pirmoje stotelėje kaip ir ji su J.. Ji su J. kalbėjosi apie tas krikštynas ir J. paminėjo apie krikštynas, kad (duomenys neskelbtini) yra tokia (duomenys neskelbtini) gimnazija ir jis sakė, kad girdėjo, kad ten kažkada krikštynose pirmoką lipnia juosta prie medžio priklijavo, ar kažkas tokio, kažkas linksmai. Tikrai nepasakė su kažkokia pašaipėle. Tuo metu jaunuolis, kuris sėdėjo priešais J., kažką ten pradėjo kalbėt su ja ir J.. Jie kabėjo apie tai, kad žmonių daug, panašiai. Nuo vaikinų ėjo kažkoks kvapas nelabai malonus, galbūt alkoholio. Prieš J. sėdintis vaikinas matėsi, kad dar gimnazistas. Buvo apsirengęs, suplėšytomis kelnėmis, kažkokie džemperiai. Ji galėtų jį atpažinti, jeigu nuotrauką parodytų. Ji nežino kaip tiksliai jį apibūdinti. Jis buvo lieknas ir aukštas, šviesaus gymio. Daugiau ji nieko nepamena, labai trumpai su juo važiavo. Kitas vaikinas, kuris stovėjo, atrodė vyresnis, stambesnis, buvo lyg su kažkokia barzdele. Jį ji nedaug matė. Jei jai būtų parodyta stovinčio vaikino nuotrauka, ji mano, kad galėtų atpažinti. Kai jie su J. kalbėjo apie krikštynas pastebėjo, kad tie jaunuoliai labiau sujudo, kalbėjosi, sakė ,,po vieną”, būtent šiuos du žodžius gerai atsimena ji, daugiau neišgirdo. Kada autobusas privažiavo viešojo transporto sustojimą ,,Lazdynų seniūnija”, jaunuolis, kuris stovėjo, sudavė kumščiu J. į veidą, kuria ranka, ji nežino. Vieną kartą sudavė, kiek pamena, daugiau nepamena. J. susigūžė. Ir tuomet atsistojo kitas jaunuolis, kuris sėdėjo prieš J., pradėjo daug kartų trankyti abiem rankomis, jos nuomone, iki dešimt kartų trenkė, taikėsi į veidą. J. susigūžė. Smūgiai buvo greiti ir iš įniršio. Ir jis pasakė J. ,,čia tau už (duomenys neskelbtini)”. Yra (duomenys neskelbtini) gimnazija. Tas jaunuolis, kuris stovėjo, labiau pasitraukė prie durų. Ji nežino, ar jis išlipo, ar ne. Jiedu abu išlipo pro galines autobuso duris. O moteris sėdėjusi priešais ją, pradėjo kažką sakyti, kad ,,ką tu čia darai”. Moteris buvo apie 25 metų amžiaus, šviesių plaukų. Ji jos nepažįsta. Dviejų vaikinų, kurie užpuolė taip pat nepažįsta. Jos nelietė. Kai ji pamatė, kad tranko J., ji bandė mušantį vaikiną nustumti nuo J., nes jis trankė nesustodamas ir ji nežinojo ką daryti, tiesiog stūmė jį, kažkaip atsirado arčiau J.. Ji nežino ar jis specialiai jai, kad lindo, ar tiesiog dėl to, kad ji įėjo į tą trankymo teritoriją, jai sudavė. Ji pajuto kažkokius smūgius (į veidą), pataikė į kairią akį, prie smilkinio prie akies. Kokia ranka trenkė, tikrai nežino, nematė. Trenkė kumščiu. Kai trenkė, ji atsitraukė. Trenkė vieną kartą. Ir tuomet nežino, ar iš karto, kai jai trenkė, ar dar kelis kartus, bandė kažką daryti. Minėti jaunuoliai staiga atsistojo ir tiesiog išbėgo iš autobuso. Ji pajuto, kad trenkė ir skauda. Tuomet iš autobuso vidurio prie jų priėjo kažkokia pagyvenusi moteris. Ji nežino, gal ji ką tik įlipusi buvo. Ji davė nosinaitę. Jos ji nepažįsta. Kai vaikinai išbėgo, įlipo du vaikinai. Jų ji nepažįsta, bet jie mokėsi toje pačioje progimnazijoje, tik aukštesnėje klasėje. Jie priėjo prie kito vaikino, kuris sėdėjo autobuse ir paklausė kas įvyko, nes J. bėgo kraujas. Vaikinas, kuris sėdėjo autobuse, pasakė tiems dviem vaikinams, kad čia tie ir tie. Bet ne abiejų vardus paminėjo, bet tik to, kuris sėdėjo prieš J.. Pasakė pravardę, kurios ji neprisimena. Vaikinas, kuris sėdėjo netoli, pasakė, kad ,,jis sutrankė šitą žmogų” (turėjo omenyje J.). Ji tuo metu buvo šiokiam tokiam šoke, nelabai suprato kas įvyko. To vaikino, kuris viską sakė nepažįsta. Du vaikinai, įlipę į autobusą, įvykio nematė. Vaikinas, kuris viską pasakojo, sėdėjo kitoje autobuso pusėje negu ji su J., prie takelio. Jis buvo prie pat J. mušusių vaikinų. Tada tas vaikinas priėjo prie J. ir pasakė kontaktus. Sakė, kad jei reikės pagalbos, tegu pasako. Jis pasakė vaikino socialinio tinklo ,,Facebook” profilio pavadinimą, kokį, ji neprisimena, nes pasakė J.. J. pasakė, kad iškvies policiją. Tai maždaug susižinojo to vieno vardą. Tas vaikinas jai ir J. padėjo, o visas autobusas tylėjo. Jie grįžo namo ir J. paskambino policijai. Jie išlipo „Juliaus Janonio“ stotelėje (1 t., b. l. 101–102).
Iš J. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. spalio 16 d., apie 17.05 val., viešojo transporto autobuse Nr. 68 „Lazdynai – Grigiškės“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie stotelės „Lazdynų seniūnija“ Vilniuje, Erfurto g., vaikinas, apie 17-18 metų amžiaus, kuris stovėjo iš kairės pusės, sakydamas jam „tu stūmei ant „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos“, su kumščiu sudavė vieną smūgį į jo kairį skruostą, jis veidą užsidengė rankomis, po ko jam buvo suduotas smūgis į nosį, tačiau, kas sudavė smūgį į nosį jis nematė, tačiau jam jo kaimynė E. N. sakė, kas smūgį į jo nosį sudavė vaikinas, kuris autobuse Nr. 68 sėdėjo priešais jį, jis R. K.. Po įvykio jis iš karto nuvažiavo į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam diagnozavo nosies kaulų lūžį ir išleido gydytis į namus, kitą savaitę galimai operuos jam nosį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. 17.38 val. užregistruotas įvykis, jog 68 maršruto autobuse pranešėjos sūnų sumušė kiti paaugliai, veido trauma. Pranešėja dabar su vaiku važiuoja į ligoninę, prašo susisiekti su ja, kad paaiškinti kur gali parašyti pareiškimą (1 t., b. l. 24).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. 21.36 val. užregistruotas įvykis, jog 17.55 val. į ligoninę su tėvais kreipėsi J. B., kuris med. personalui paaiškino, kad apie 17.20 val., 68 autobuse Lazdynuose sumušė keli asmenys, diagnozė: nosies kaulo lūžis, suteikus med. pagalbą išleistas į namus (1 t., b. l. 25).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. 21.30 val. užregistruotas įvykis, jog 19.42 val. į ligoninę su tėvais kreipėsi E. N., kuri med. personalui paaiškino, kad apie 17.00 val., Lazdynuose 68 autobuse nepažįstamas vaikinas trenkė į veidą, diagnozė: akies voko sumušimas, suteikus med. pagalbą išleista į namus (1 t., b. l. 26).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – viešojo transporto stotelė „Lazdynų seniūnija“ Vilniuje, Erfurto g., kur daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nenustatyta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kamerų nestebima (1 t., b. l. 29–32).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. B. nuotraukoje Nr. 4 atpažino R. K. iš šukuosenos, lūpų formos, parodė, kad jam parodyta R. K. nuotrauka atitinka socialiniame tinkle ,,Facebook“ matytą R. K. atvaizdą (1 t., b. l. 50–52, 54–55).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. B. nuotraukoje Nr. 5 atpažino T. M. iš šukuosenos, barzdos, veido formos, šio asmens nuotrauką J. B. teigė matęs R. K. socialinio tinklo ,,Facebook“ profilyje „R. Č.“, kur patalpinta T. M. ir R. K. nuotrauka. Šis asmuo jam trenkė pirmas (1 t., b. l. 57–59, 61–62).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3745/2018 (01) matyti, kad J. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose su odinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje su nosies kaulo lūžiu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) prieš 2-4 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. spalio 16 d.). J. B. nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu vertinama visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno smūgio į nosies nugarėlės sritį – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. B. nustatyti kūno sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimų lokalizacija veide yra pasiekiama nukentėjusiajam, juos pasidarant pačiam, tačiau nustatyti sužalojimai nėra priskiriami sužalojimams būdingiems savęs žalojimui. J. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2-4 trauminiais poveikiais. Ar sužalojimai buvo padaryti vienu, ar keliais bukais daiktais, nustatyti nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydžius, nėra (1 t., b. l. 71–72).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. N. nuotraukoje Nr. 6 atpažino vaikiną R. K., kuris 2018 m. spalio 16 d. autobuse sėdėjo priešais ir kuris sudavė J. B. į galvą (1 t., b. l. 106–110).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. N. nuotraukoje Nr. 1 atpažino vaikiną R. K., kuris sėdėjo autobuse prieš J. ir jai sutrenkė. Atpažįsta iš veido bruožų, pailgo lieso veido, nosies formos, šukuosena panaši į tą su kuria buvo įvykio dieną, akių išraiškos, nuvargusių akių (1 t., b. l. 112–114, 116–117).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. N. nuotraukoje Nr. 3 atpažino vaikiną T. M., kuris sudavė J. pirmą smūgį ir viso įvykio metu stovėjo prie savo draugo. Asmenį atpažino iš barzdos, vešlių plaukų, nosies formos, bendrų bruožų visumos (1 t., b. l. 119–123).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pasitelkus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistą J. M. Paliulį atlikta E. N. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės apžiūra. Specialistas pateikė išvadą, kad E. N. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kuri padaryta ne mažiau kaip vienu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 143).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismo vertinimu, kaltinamųjų R. K. ir T. M. kaltė padarius BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad važiuojant autobusu po T. M. jis sudavė smūgį nukentėjusiajam J. B. į veidą, abu su T. M. sudavė 5-6 smūgius, visi smūgiai buvo suduoti kumščiu, taip pat galėjo būti, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai E. N., kai pastaroji bandė jį atstumti, į kurią vietą nukentėjusiajai sudavė smūgį, nežino. Nors R. K. teigia, kad netyčia sudavė smūgį ir E. N., teismas, remdamasis byloje E. N. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, jog jis (R. K.) tikrai matė, kad E. N. bando pagelbėti J. B., nustumdama priešais juos sėdintį ir smūgiuojantį R. K., t. y. priartėdama prie jo, ir suvokė, kad toliau smūgiuodamas gali pataikyti ir J. B. bendrakeleivei (E. N.). Kitaip tariant, R. K. suprato savo veiksmų pavojingumą ir E. N. atžvilgiu, numatė, kad gali atsirasti neigiami jo veiksmų padariniai (sutrikdyta jos sveikata), nenorėjo šių padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad J. B. atžvilgiu R. K. panaudoti veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė veikos pavojingumą, numatė, kad gali atsirasti neigiami jo veiksmų padariniai ir jų norėjo.
Kaltinamasis T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis važiuodama autobusu kartu su R. K. pirmas sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, kiek buvo suduota smūgių neskaičiavo. Šie T. M. veiksmai, kaip ir R. K., pasireiškė tiesiogine tyčia.
Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamųjų prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, nukentėjusiojo J. B. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. N. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, J. B. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji R. K. ir T. M. viešoje vietoje (viešajame transporto – autobuse), būdami apsvaigę nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu vartojo smurtą nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, taip pat R. K. įžūliu elgesiu vartojo smurtą nukentėjusiosios E. N. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sutaptis).
Ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusysis J. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų R. K. ir T. M. veikų jis neteko mokesčio už krepšinio būrelį, po operacijos vartojo vaistus, sunaudojo kuro važinėjant į mokyklą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kilus klausimui, ar J. B. tikrai mokėjo už krepšinio treniruotes negalėdamas dėl patirtų sužalojimų jų lankyti, J. B. žadėjo pateikti kvitus už krepšinio būrelį, tačiau, būdamas įpareigotas teismo, jų nepateikė, nebeatvyko į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. nepateikė dokumentų, įrodančių patirtų išlaidų (už kurą, vaistus ir treniruotes) dydį, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų R. K. ir T. M. veikų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, t. y. negalėjo eiti į mokyklą, lankyti krepšinio būrelį, baimė sutikti kaltinamuosius, važiuoti viešuoju transportu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad jam buvo sulaužyta nosis, teko atlikti operaciją ir atstatyti nosį į vietą, skaudėjo žandikaulį, tris savaites negalėjo eiti į mokyklą, dėl sumušto veido vengė viešų vietų, jautė baimę kažkur eiti. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl R. K. ir T. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko gydytis, jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pasijuto pažemintas, nukentėjo gyvenimo kokybė, atsirado baimė važiuoti viešuoju transportu ar kažkur išeiti. Kita vertus, kaltinamieji inkriminuotų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, yra jauno amžiaus, neturi jokio turto ir pajamų šaltinio, todėl jų realios galimybės atlyginti nukentėjusiajam jo prašomą priteisti neturtinę žalą yra labai apribotos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteisti jam iš kaltinamųjų R. K. ir T. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 327,26 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 131–132). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusieji E. N. ir J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 327,26 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiųjų E. N. ir J. B. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusius žalą asmenis (R. K. ir T. M.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Civiliniame ieškinyje nurodyta suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteistina iš kaltinamųjų R. K. ir T. M. (1 t., b. l. 134)
Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu į bylą civiline atsakove buvo įtraukta R. K. motina J. K., kaip už savo nepilnamečio vaiko veikas materialiai atsakingas asmuo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. K. sulaukė pilnametystės, todėl, vadovaujantis CK 6.276 straipsnio 3 dalimi, J. K. pareiga atlyginti žalą pasibaigė ir jai teismo protokoline nutartimi buvo panaikintas civilinės atsakovės procesinis statusas šioje byloje.
Dėl 2018 m. spalio 17 d. veikos (kaltinamasis R. K., nukentėjusysis J. S., civilinė ieškovė UAB „Vilniaus viešasis transportas)
Nukentėjusysis J. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra autobuso vairuotojas, įvykio dieną dirbo maršrutu Nr. 22. Buvo jaunuolių grupė, kuri bėgo iš „Vingio“ kino teatro. Nežino, kiek buvo jaunuolių. Buvo daugiau nei du jaunuoliai, apie keturis. Vienas iš jaunuolių laikė duris, kol kiti pribėgs. Visi įlipo, garsiai kalbėjo, per kamerą pažiūrėjo, kad jie nieko nedarė. Jis atvažiavo į Šiltnamių stotelę, atidarė duris, per kamerą pamatė, kad berniukas sulaužė dangtelį ir išėjo. Jis išlipo iš autobuso į lauką ir paklausė, kodėl jis taip padarė, nes durys buvo atidarytos. Visa grupė išėjo, tik vienas jaunuolis grįžo. Jaunuolių grupėje buvo liudytojas, kurį teismas pašalino (teismo pastaba – D. B.). Nematė kaltinamųjų, nes buvo grupė. Tas jaunuolis grįžo su mergaite. Kompanijoje buvo mergaitė. Tas jaunuolis grįžo ir jį apspjovė, bet nepateikė. Jaunuolis pasakė: „Ką tu man padarysi?“. Mergaitė jaunuoliui pasakė eiti ir jie kartu išėjo, kompanija jau buvo nuėjusi. Jis apsisuko, norėjo pasižiūrėti, kas padaryta dangteliui. Kažkas pradėjo mėtyti akmenis. Pirmas akmuo papuolė į durų stiklą ir gale sėdėjusiai moteriai su vaiku. Dar du akmenukai papuolė į autobuso šonus, liko žymės. Jis iškvietė policiją. Nematė, kas mėtė akmenis. Vaikinas, kuris spjovė į jį, buvo išėjęs link (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė nepilnametės liudytojos M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2019 metais žiemą, darbo dieną, tikslios dienos nepamena, apie 15.00 val., važiavo 22 autobusu. Įlipo ,,Savanorių” viešojo transporto sustojime. Į autobusą kartu galėjo įlipti ir D. B.. Ji pažįsta jį, nes mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Jis mokėsi kitoje klasėje. Jis jaunesnis. Jis buvo su draugais, kurių ji nepažinojo. Autobuse buvo šiek tiek žmonių. D. buvo autobuso gale su draugais. Kai kurie stovėjo, kai kurie sėdėjo. Ką D. darė, nepamena. Jie garsiai kalbėjo, kas šiek tiek trikdė važiuojant. Kartais keleiviai atsisukdavo, pasižiūrėdavo į juos, tačiau pastabos nedavė. Pavažiavo apie 5 min., kai autobuso vairuotojas iš savo kabinos vaikinams davė pastabą, kad netriukšmautų. Jie nereagavo. Atvažiavo iki ,,Šiltnamių” viešojo transporto sustojimo ir vairuotojas sustojo, išlipęs nuėjo į autobuso galą. Jis pradėjo su jais kalbėtis. Ji buvo su ausinėmis, todėl nelabai girdėjo ką tiksliai pasakė vairuotojas. Kiek pamena, visi tą vairuotoją pasiuntė, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet vairuotojas dar labiau supyko ir jie visi pabėgo iš autobuso. Vairuotojas paskui juos išėjo į lauką ir D. buvo pirmas, kiti jam už nugaros, kai atsisukęs į vairuotoją spjovė. Matė, kad vieną kartą. D. pradėjo toliau keikti vairuotoją. Šalia D. buvusi mergina, kuri taip pat tada važiavo tuo pačiu autobusu, pradėjo jį raminti. Ji merginos nepažįsta. D. apsiramino. Nuėjo iki toje pačioje pusėje buvusio kalnelio ir surinkęs akmenis nuo žemės pradėjo mėtyti į autobusą. Mėtė D. ir kitas jo draugas. Ji mano, kad jie dviese mėtė. Ji būdama autobuse juto, kad akmenukai atsitrenkia į autobusą. Girdėjosi dūžių garsai. Tada autobuso vairuotojas įlipo į autobusą ir pasakė, kad kvies policiją. Sakė jiems išlipti. Buvo autobuse nedaug žmonių. Jie išlipo. Tų vaikinų, D. su draugais nebebuvo. Ji D. atpažino pagal veidą, tačiau tuo momentu vardo ir pavardės neatsiminė. D. surado socialiniame tinkle ,,Facebook”, per bendrus draugus. Pamačiusi anketoje jo nuotrauką, parodė vairuotojui. Jis taip pat atpažino, kad tas pats vaikinas ir paprašė, kad ji jam atsiųstų D. nuotrauką. Ji nuotrauką jam nusiuntė. Išlipusi iš autobuso ji sulaukė kito autobuso ir išvažiavo. Kas vyko toliau, nežino. Kiek matė, niekas nebuvo sužalotas su akmenukais, tik kiek suprato, buvo apgadintas autobusas. Vairuotojas tik parodė įbrėžimą prie vidurinių durų (2 t., b. l. 62–63).
Teismas paskelbė nepilnamečio liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad įvykio praeitų metų spalio 17 d., kai Oslo gatvėje buvo apgadintas autobusas, apmėtytas akmenimis, jis neatsimena. Neatsimena, nes galimai buvo apsvaigęs. R. K. jis pažįsta, jis yra jo draugas. Ar galėjo būti, kad jis praeitais metais spalio 17 d. buvo kartu su juo, jis atsakė, kad taip galėjo, bet dar kartą pabrėžė, kad įvykio neatsimena (2 t., b. l. 70).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – viešojo transporto stotelė „Šiltnamių“ Vilniuje, Oslo g. Apžiūrimas raudonos spalvos autobusas Solaris, kuris stebimas vaizdo stebėjimo kamerų. Autobuso dešinėje matomi du nežymūs apibraižymai, taip pat apibraižytas galinių durų kairysis stiklas bei avarinio durų atidarymo mygtuko dangtelis (2 t., b. l. 1–3, 5–7).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“, atpažintas avarinių durų atidarymo mygtuko apsauginį stikliuką sulaužęs nepilnametis R. K. (2 t., b. l. 16).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 17 d. 16.21 val. užregistruotas įvykis, jog link Gariūnų „Šiltnamių“ stotelėje prieš 2 minutes 5-6 jaunuoliai metė akmenį į autobusą. 22 maršruto autobusas Solaris, garažo numeris 4528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Turto niokotojai: 10-15 metų jaunuoliai. Nuėjo link (duomenys neskelbtini). Autobuso vairuotojas laukia vietoje (2 t., b. l. 14).
Iš J. S. (J. S.) paaiškinimo matyti, kad 2018 m. spalio 17 d., apie 16.05 val., viešojo transporto sustojime ,,Šiltnamių“ jaunuoliai apmėtė akmenimis autobusą (2 t., b. l. 24).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. S. nuotraukoje Nr. 2 iš veido bruožų atpažino asmenį D. B., kuris 2018 m. spalio 17 d. spjovė į jį, kai jis išėjo iš autobuso (per galines dureles) bei padarė žodinę pastabą nepilnamečiams dėl jų netinkamo elgesio o būtent dėl autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo (2 t., b. l. 34–36, 39–40).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ pateikti vaizdo įrašai bei nuotraukos. Apžiūros objektas yra 2 vnt. DVD – R laikmenų. Vienoje DVD – R laikmenoje įrašytas vaizdo įrašas „MX–CAM1-V4528_20181017-161439-161739 priekis“; antroje DVD – R laikmenoje įrašyti du vaizdo įrašai, kurių pavadinimas „MX-CAM3-V4528_20181017_160449-161500_002“ ir „MX-CAM3-V4528_20181017-16449-161500_003“ bei 6 nuotraukos, kurių pavadinimas „Fiksavimas“, „Fiksavimas1“, „Fiksavimas2“, „Fiksavimas3“, „Fiksavimas4“, „Fiksavimas5.“ Vaizdo įrašo pavadinimas „MX-CAM1-V4528_20181017-161439-161739 priekis“, vaizdo įrašo trukmė 00:00-02:37, vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdas filmuojamas dienos metu. Vaizdo įraše matosi, kad autobuse įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, viena vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į esančio autobuso šone esančius įlipimo-išlipimo duris, o kita į autobuso priekį, kuri filmuoja kelia. Vienoje vaizdo stebėjimo kameroje užfiksuota kaip iš autobuso išlipa jaunuolių grupele, paskui jaunuolius išlipa autobuso vairuotojas, kuris dešine ranką kažką rodo jaunuoliams ir įlipa į autobusą. Tuo metu jaunuolis, apsirengęs raudonos spalvos džemperį, asmens veido bruožų nesimato, vaizdas filmuojamas iš toli, prieina prie autobuso vairuotojo, paskui jį seka mergina, apsirengusi tamsios spalvos drabužių, veido bruožų nesimato. Mergina paima vaikiną už rankos ir jie kartu nueina takeliu. Autobuso vairuotojas išlipa ir apžiūri autobusą, apžiūrėjęs autobusą vairuotojas įlipa. Autobuso vairuotojas vėl išlipa iš autobuso ir kalbasi telefonu. Vaizdo įrašo pavadinimas „MX-CAM3-V4528_20181017-160449-161500_002“, vaizdo įrašo trukmė 00:00-03:07, vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdas filmuojamas dienos metu. Vaizdo įraše matosi, kad autobuse įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, viena vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į autobuso saloną, kuri filmuoja autobuso keleivius, o kita į autobuso galą, kuri filmuoja kelią. Vaizdo įrašo pavadinimas „MX-CAM3-V4528_20181017-160449-161500_003“, vaizdo įrašo trukmė 00:00-00:48, vaizdo įrašas yra spalvotas, vaizdas filmuojamas dienos metu. Vaizdo įraše matosi, kad autobuse įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, viena vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į autobuso saloną, kuri filmuoja autobuso keleivius, o kita į autobuso galą, kuri filmuoja kelią. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienas jaunuolis trumpų juodų plaukų, apsirengęs rudos spalvos striukę, šviesiai mėlynos spalvos kelnes prieina prie autobuso durų ir kai duris atsidaro su dviem rankom kažką daro virš autobuso išėjimo-įėjimo durų. Foto nuotraukoje „Fiksavimas“ pavaizduotas autobuso salonas ir keleiviai. Foto nuotraukoje „Fiksavimas1“ pavaizduotas autobuso salonas ir į autobusą lipantys du jaunuoliai. Foto nuotraukoje „Fiksavimas2“ pavaizduotas autobuso salonas ir keleiviai. Vieno iš jaunuolių, trumpų juodų plaukų, apsirengęs rudos spalvos striuke, šviesiai mėlynos spalvos kelnėmis, laiko iškeltą dešinę ranką į viršų šalia autobuso išlipimo-įlipimo durų. Foto nuotraukoje „Fiksavimas3“ pavaizduotas autobuso salonas bei keleiviai. Vienas iš jaunuolių, trumpų juodų plaukų, apsirengęs rudos spalvos striukę, šviesiai mėlynos spalvos kelnes laiko iškeltą dešinę ranką virš autobuso išlipimo-įlipimo durų. Foto nuotraukoje „Fiksavimas4“ pavaizduotas autobuso salonas bei keleiviai. Vienas iš jaunuolių, trumpų juodų plaukų, apsirengęs rudos spalvos striukę, šviesiai mėlynos spalvos kelnėmis laiko iškeltas rankas į viršų šalia autobuso išlipimo-įlipimo durų. Foto nuotraukoje „Fiksavimas5“ pavaizduotas autobuso salonas bei keleiviai. Vienas iš jaunuolių, trumpų juodų plaukų, apsirengęs rudos spalvos striukę, šviesiai mėlynos spalvos kelnėmis laiko iškeltas rankas į viršų šalia autobuso išlipimo-įlipimo durų (2 t., b. l. 46).
Teismo vertinimu, kaltinamojo R. K. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad visų aplinkybių dėl alkoholio vartojimo neprisimena, bet galėjo įvykdyti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, nukentėjusiojo J. S. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. P., D. B. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, tarnybinis pranešimas, J. S. paaiškinimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis R. K. viešoje vietoje, būdamas apsvaigę nuo alkoholio, veikdamas kartu su D. B., kuris neturėjo amžiaus nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, pašalinių asmenų akivaizdoje, triukšmavo, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, įžūliu elgesiu tyčia rankomis sulaužė autobuso salone avarinių durų atidarymo apsauginį stikliuką, autobuso vairuotojui J. S. sudrausminus, išlipę iš autobuso akmenimis apmėtė šį autobusą, apgadindami autobuso kėbulą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 073,43 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 49). Civilinės ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos autobuso salone sulaužytas avarinių durų atidarymo apsauginis stikliukas ir apgadintas autobuso šonas. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma grindžiama prie ieškinio pridėta remonto darbų sąmata (2 t., b. l. 51). Nors kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti tik 500 Eur turtinę žalą, teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nes jo dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais padarytos žalos dydį, todėl civilinei ieškovei iš R. K. priteistina 1 073,43 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu į bylą civiline atsakove buvo įtraukta D. B. motina A. B., kaip už savo nepilnamečio vaiko veikas materialiai atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį, civilinis ieškinys gali būti pareikštas tik kaltinamajam ir už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui. Nagrinėjamu atveju D. B. nėra pareikšti kaltinimai, nes jis neatsako baudžiamąja tvarka dėl jo amžiaus, todėl jis nėra kaltinamas šioje byloje ir teismas nevertina ir nepasisako dėl D. B. atliktų veiksmų (ne)teisėtumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ civilinis ieškinys šiuo atveju negali būti nukreiptas į už D. B. veikas materialiai atsakingam asmeniui – motinai. Civilinei ieškovei išaiškintina, kad ji dėl žalos atlyginimo ir iš D. B. motinos CK 6.275 straipsnio pagrindu turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, įrodinėjant visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl 2018 m. spalio 20 d. veikos (kaltinamieji R. K. ir T. M., nukentėjusysis A. G.)
Nukentėjusysis A. G. apklausiamas teisme parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį jam teko kraustytis iš (duomenys neskelbtini), nešė baldus ir knygas. Iš 10 aukšto nešė daiktus prie pirmojo namo durų netoli buvusios mašinos. Baldai buvo lauke. Baldus sandėliavo vienoje vietoje, o knygas – prie lengvosios mašinos. Baldai buvo išeinant iš laiptinės po dešine puse, o lengvoji mašina stovėjo kairėje pusėje. Laikas buvo apie 09.00 val. – 10.30 val. ryte. Kai išnešė ryšulius, jis pamatė stovinčius du vaikinus, t. y. kaltinamuosius, ir merginą. Jis pamatė, kad jaunesnysis vaikinas (R. K.) daiktus mėtė ir nešė į savo butą, o kitas vaikinas tuo metu stovėjo su mergina. Jis pasakė: „Vaikinai, padėkit atgal tuos daiktus“, – ir ėjo atgal į laiptinę. Priėjęs prie laiptinės vyresnysis (T. M.) jam vieną kartą trenkė į veidą ir pataikė į akį, paskui sekė kitas smūgis. Jis atsirėmė į laiptinės sieną, todėl nenugriuvo. Po to pasijautė negerai. Vyresnysis pasitraukė, tuo metu jaunesnysis paėmė medinį knygų lentynos stovą ir jį puolė, pataikė jam į ranką. Tačiau stovas nuslydo į šoną ir jaunesnysis prisiartino prie jo. Jis gindamasis jaunesniajam spyrė į tarpukojį. Pirmas pasitraukė T. M., o R. K. pasitraukė po to, kai įspyrė pastarajam į tarpukojį. Jis nubėgo į laiptinę. Įvykis baigėsi tuo, kad jam sulaužė klausos aparatą ir dantų protezus. Po to iškart nusileido laiptais jo sūnus ir jis iškvietė policiją. Tuo pat metu per langą viena kaimynė nurodė vaikinų buvimo vietą. Labai greitai atvažiavo policija ir greitoji. Gydytojas jį apžiūrėjo, jis grįžo atgal ir pareigūnai surašė protokolus. Tuo metu mergina stovėjo, į muštynes nesivėlė. Tik išgirdo ją sakant: „Davai, davai, davai“. Kai vyresnysis vaikinas grįžo, mergina kvietė du vaikinus: „Einam, einam“. Jo manymu, vaikinai buvo išgėrę, nes sklido alkoholio kvapas. Bent jau vyresnysis tikrai buvo išgėręs, o iš jaunesniojo tokio kvapo nejautė. Jam buvo suduoti du smūgiai į veidą ir vienas smūgis su lenta į dešinę ranką. Vyresnysis sudavė du smūgius, o jaunesnysis jį puolė su stovu. Jaunesnysis jį puolė su stovu, bet kumščiais nesudavė. Vyresnis vaikinas jam į veido sritį sudavė smūgį kumščiu. Tamsiosios spalvos sportiniu megztiniu buvo apsirengęs vyresnysis (T. M.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus.
Teismas paskelbė dalį nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. spalio 20 d., apie 09.00 val., jis išėjo iš buto (duomenys neskelbtini). Iš minėto buto jis nešė daiktus į lauką prie automobilio, kadangi kraustėsi. Išėjęs į lauką jis nunešė daiktus prie jau sukrautos daiktų krūvos, kuri buvo prie pat namo laiptų. Prie jo daiktų stovėjo jam nepažįstami du vaikinai ir mergina, iš išvaizdos vaikinai atrodė apsvaigę, garsiai kalbėjo, šūkavo, visi jie atrodė nepilnamečiai. Konkrečiai kiekvieno jų jis apibūdinti negali, nes nespėjo įsidėmėti. Minėti jaunuoliai iš jo daiktų paėmė įvairius daiktus ir juos mėtė į šalis. Jis jaunuoliams pasakė, kad paliktų jo daiktus, nes jis su šeima kraustosi. Jaunuoliai nuo jo stovėjo maždaug 2 metrų atstumu. Vienas jų, t. y. vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniu megztiniu, pribėgo prie jo, nieko nesakęs sudavė kumščiu į dešinės pusės galvos sritį (kaktą). Nuo suduoto smūgio jam apsvaigo galva, iš karto po šio smūgio jis pajuto, kad jam buvo suduoti dar du smūgiai į kairią veido pusę. Smūgiai jam buvo suduoti į skruostikaulį ir žandikaulį. Šiuos du smūgius sudavė kitas jaunuolis taip pat kumščiu. Po šių smūgių jam dar labiau apsvaigo galva, jis nugara atsirėmė į namo sieną, pamatė kaip pirmasis jaunuolis iš daiktų krūvos griebia medinę lentynos dalį ir užsimojęs eina link jo. Vengdamas, kad jo nesužalotų, jis koja spyrė minėtam jaunuoliui į tarpukojų. Bet minėtas jaunuolis lentos dalimis vis tiek pataikė jam į dešinės rankos riešą, taip jį nubrozdindamas. Po suduoto smūgio jis apsisuko ir įbėgo į namo laiptinę. Kur nubėgo jaunuoliai, jis nematė. Iš karto po įvykio buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Jam padaryti sužalojimai yra gumbas dešinėje kaktos pusėje, žaizda po kaire akimi, kairėje pusėje patinęs žandikaulis, nubrozdintas kairės rankos riešas, taip pat jam išmuštas 400 Eur vertės kairės pusės apatinis protezas su dantimis. Taip pat sulaužytas klausos aparatas, kurio vertė 1 100 Eur. Jam padaryta 1 500 Eur turtinė žala. Jaunuolius, kurie jį sumušė jis galės atpažinti (2 t., b. l. 97–99).
Teismui paskelbus nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad pirmą smūgį gavo vieną į kaktą, maždaug į akies sritį, kitą – į žandikaulį. Šiuos smūgius davė tas pats asmuo. Jaunesnysis vaikinas jam su kumščiu nesudavė, bet jį puolė su medine lenta.
Teismas paskelbė dalį nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. spalio 20 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), jis su sūnumis kraustė savo butą, kuris yra 10-tame namo aukšte. Nusileido liftu, ketindamas išnešti į lauką daiktus, juos padėti prie kitų daiktų, kurie buvo sudėti mašinų aikštelėje, juos turėjo atvažiuoti paimti perkraustymo automobilis. Jam priėjus prie savo daiktų pamatė, kad du nematyti vaikinai (vienas maždaug 18 metų, o kitas apie 16 metų) ir nematyta mergina (apie 16-17 metų amžiaus) mėtė jau išneštus daiktus, lentynos dalis, sofos dalis ir knygas. Jis padėjo daiktus, kuriuos atsinešė ir jaunuoliams pasakė, kad jie nemėtytų daiktų, nes jie yra jo. Jie nieko neatsakė, jaunesnis vaikinas nereagavo į pastabą ir toliau mėtė daiktus, tuo metu jis pasisuko eiti link laiptinės ir vyresnis vaikinas sparčiu žingsniu priėjęs prie jo šono kumščiu sudavė smūgį į smakro sritį. Po smūgio jam nukrito akiniai, burnoje pajuto lūžusį protezą ir iš ausies iškrito klausos aparatas. Po šio smūgio iš karto gavo kitą smūgį į kairę akį. Po šių smūgių vyresnis vaikinas atsitraukė, jis buvo praradęs koordinaciją, pasisukęs pamatė kaip jaunesnis vaikinas atbėga prie jo, jis rankose turėjo apie 10 cm pločio ilgą lentjuostę. Girdėjo kaip netoliese buvusi mergina rusiškai rėkė ,,davaj“. Supratęs, kad vaikinas ketina jam smogti su lentjuoste, besigindamas spyrė jam į tarpukojį, tuo metu vaikinas su lentjuoste trenkė į dešinę ranką ir ją nubrozdino. Po jo spyrio į tarpukojį jaunesnis vaikinas susmuko ant žemės, jis tuo metu bėgo į savo laiptinę. Įbėgo į laiptinę, pribėgo prie lifto, liftas buvo užimtas. Jam stovint prie laiptinės durų, iškišo galvą į lauką ir girdėjo kaip kaimynė iš trečio aukšto (apie 50 metų, durys dešinėje pusėje, vardo ir pavardės nežino) sušuko vaikams, kad jie baigtų. Po šių kaimynės žodžių pamatė, kaip vaikai nubėgo į vidurinę namo laiptinę. Paskui ta pati kaimynė pasakė, kad šie vaikai gali būti iš (duomenys neskelbtini) buto. Be šios kaimynės daugiau asmenų, mačiusį įvykį, nemano, kad galėjo būti. Jo manymu, visi trys jaunuoliai buvo pavartoję alkoholinių gėrimų, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas. Pamatęs gyvai vaikinus ir merginą, juos atpažintų, labai aiškiai prisimena kaip atrodė jaunesnis vaikinas, darant atpažinimą iš fotonuotraukų abejoja ar galėtų atpažinti šiuos vaikinus. Per šį įvykį jam buvo sulaužytas dantų protezas (vertė 300 Eur) ir klausos aparatas (vertė 1 000 Eur), iš viso jam padaryta žala yra 1 300 Eur. Civilinį ieškinį dėl padarytos žalos teiks (2 t., b. l. 105–107).
Teismui paskelbus nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad pirmas smūgis buvo į galvą, o antras smūgis buvo į smakrą. Vyresnis vaikinas buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Jis nematė, kur nuėjo jaunuoliai, bet kaimynė, kuri buvo persisvėrusi pro langą, pasakė, iš kur yra vaikinai. Sulaukė policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai iš karto ėjo į butą, kuriame buvo vaikinai, bet jų neįleido. Tuo metu kitas kaimynas pro langą pasakė, kad vaikinai lipa per langą iš kitos namo pusės. Policija vaikinus sulaikė kitoje namo pusėje. Jų sulaikymo nematė. Lauke buvo sofa, išardytos knygų spintos ir kt. Ten nebuvo šiukšlių konteinerių. Tai buvo normalūs baldai ir nebuvo galima susidaryti įspūdžio, kad jie buvo nereikalingi. Laiptinės durys užrakinamos kodu, bet jie buvo jas atidarę ir prirėmę akmeniu. Jis prašo priteisti žalą už klausos aparatą, kuris jam kainavo 1 100 Eur, taip pat už protezus, kurie jam kainavo apie 300 Eur, iš viso 1300 arba 1400 Eur. Jis neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias sumas. 1 100 Eur kainavo senasis klausos aparatas. Naujas klausos aparatas kainavo 750 Eur. Su senuoju klausos aparatu geriau girdėjo. Prieš tą įvykį senąjį klausos aparatą turėjo apie 2–3 metus. Klausos aparatams duoda 3 metų garantiją. Jis nenešiojo tokio aparato, kurį sunešiotų iki galo. Klausos aparatas labai brangiai kainuoja. Kai jam sudavė smūgį, klausos aparatas nusikabino nuo ausies, nukrito, įkrito į grotelių vidų ir lūžo per pusę. Jis nešė taisyti aparatą, bet nebuvo galimybės jo pataisyti. Prašo priteisti seno aparato kainą. Nauji dantų protezai jam kainavo 370 Eur. Kvito, patvirtinančio kainą, neturi. Palaiko civilinį ieškinį.
Liudytoja S. K. apklausiama teisme parodė, kad su kaltinamaisiais yra draugai. Neatsimena, kada galėjo būti įvykis. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), prie R. namų. Ji, T. M. ir D. C. buvo pas R. K. namuose. Buvo rytas. Jie buvo susitikę nuo vakaro. Jie, t. y. ji, R. K. ir T. M. nusileido į apačią, nuėjo prie fotelių. Jie apžiūrėjo fotelį, tada išėjo vyriškis (A. G.) ir pradėjo rėkti. Nepamena, ką sakė vyriškis. Rėkimas buvo nukreiptas į juos. Tada jai į telefoną paskambino močiutė ir ji nuėjo toliau su ja pakalbėti. Kai kalbėjo telefonu, žiūrėjo visai į kitą pusę. Su močiute pykosi, nes nebuvo naktį namie. Kai grįžo, pamatė, kad vyriškis bėga į laiptinę. Jie nuėjo pas R. ir ne už ilgo atvažiavo policija. Pas R. ėjo neskubėdami. Sužinojo, kad atvyko policija, kai pradėjo stuksenti į duris. Jie nusprendė pabėgti pro balkoną, dėl to, kad gėrė. Pabėgti nepavyko. Kol ėjo pas R., vaikinai nieko nepasakojo apie įvykį. Ji nepamena, ar matė, kas įvyko tuo metu, kai nukentėjusysis atkreipė jų dėmesį dėl baldų.
Teismas paskelbė liudytojos S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad kada įvyko įvykis, nežino, įvyko (duomenys neskelbtini). Ji nuo vakar minėtame bute, kuriame gyvena R. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Bute taip pat buvo T. M., R. K., ji pati, D. C. ir A. T.. Miegoti nuėjo apie 23.00 val. ryte, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, išėjo į lauką su T. M. ir R. K.. Išėję atsisėdo ant sofos ir pamatė kažkokius daiktus. Daiktai buvo sudėti prie gretimos laiptinės. Jie nuėjo prie tų daiktų. T. ir R. atsisėdo ant fotelio-sofos lauke. Atėjo senelis, pradėjo rėkti, varyti iš ten, jie susinervino. Ką sakė senelis, ji neatsimena. Necenzūriniais žodžiais atrodo šnekėjo Paskui jai paskambino močiutė, su kuria ji buvo susipykusi, ji išėjo šnekėti telefonu, paėjo toliau, stebėjo kas vyksta. Kažkuris atrodo su pagaliu trenkė. Nelabai atsimena kuris. Smūgių jokių nematė. Tik matė kaip senelis nubėgo į laiptinę. Ji buvo išgėrusi, nelabai pamena. Kuris trenkė, ji neįsivaizduoja. Senelis bandė trenkti atgal. Atrodo, kad senelis R. trenkė į galvą kumščiu. O tada senelis nubėgo į laiptinę. Jie mušė senelį, bet jie bandė gintis. Kiek kam sudavė smūgių, nežino. Vienas tik buvo su pagaliu. Jis gulėjo prie konteinerio. Vienas tik iš jų pasiėmė pagalį. Kur seneliui sudavė, nematė. Prie laiptinės kažkuris stovėjo su lazda ir mosikavo ja. Ji visą laiką kalbėjo telefonu, nežino kiek ilgai kalbėjo. Bute liko D. ir A. T.. Po konflikto visi nuėjo į butą. Labai greitai policija atvažiavo. Draugai atrodė sveiki, jokių sužalojimų nesimatė. R. užsiminė, kad jam pataikė. O gal T., ji nėra tikra. Pataikė kumščiu. Tada policija pradėjo skambinti į duris. Visi susirinko daiktus ir išėjo pro balkoną. Išėjo, kad nepagautų. A. pasiliko bute, jis iš balkono nelipo. Bijojo atidaryti duris, nes buvo visi išgėrę… dėl senelio… Iš balkono ji išlipo trečia. Kas pirmas nepamena. Išlipo iš balkono ir policija iš abiejų pusių buvo. Niekas nebandė pabėgti (2 t., b. l. 133–134).
Teismui paskelbus liudytojos S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja papildomai paaiškino, kad nepamena įvykio, nes praėjo daug laiko. Nežino, ar galima tikėti jos ikiteisminio tyrimo parodymais. Jie gėrė degtinę. Kaltinamieji taip pat gėrė degtinę. Nepamena išgerto degtinės kiekio. Negali pakomentuoti apie tai, kad kalbėdama telefonu žiūrėjo į įvykio vietos pusę.
Liudytoja A. L. (policijos pareigūnė) apklausiama teisme parodė, kad kaltinamieji jai yra matyti ne pirmą kartą. Buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone yra sumuštas vyresnio amžiaus žmogus. Atvykus į įvykio vietą pamatė žmogų sužalotu veidu. Buvo kruvina žmogaus kairė veido pusė, buvo pametęs klausos aparatą ir paaiškino, kad jį užpuolė du vaikinai ir mergina, bet jį mušė du vaikinai. Taip pat nurodė vaikino gyvenamąją vietą. Jie nuėjo patikrinti buto, pasibeldė, bet niekas neatidarė durų. Kadangi tuo metu vaikinų rasti nepavyko, medžiagą perdavė Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjams. Jie dirbo pagal požymius, susiskambino su tyrėjais ir susitarė susitikti prie to namo, kad galėtų jiems gyvai pasiaiškinti apie įvykio aplinkybes. Kai atvyko prie to namo pasiaiškinti aplinkybių, kaimynas iš aukštai pašaukė, kad vaikinai lipa pro balkoną. Jie nubėgo, pamatė du vaikinus ir dvi merginas, kurie pradėjo bėgti. Asmenys buvo pagauti, sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Kalba apie kaltinamuosius. Neatsimena, ką pasakojo nukentėjusysis. Neatsimena, ką pasakojo kaltinamieji.
Teismas paskelbė nepilnametės liudytojos D. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad buvo bute, buvo atsikėlusi, tikslaus laiko nepamena, buvo senai. Pamena, kad važiavo į komisariatą, ji buvo neblaivi ir ji nieko nematė. Buvo pas R. K. bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buto nežino, butas pirmame aukšte. Jis ten gyvena su motina, dviem seserim ir patėviu. Tėvų ir kitų šeimos narių tą dieną nebuvo. Bute buvo ji, S. (jos pavardės nežino), R., T. M., dar du vaikinai buvo, bet jų nepažįsta ir vardų neprisimena. Viskas buvo ryte. Gėrė iš vakaro. Ryte atsikėlė ir R. su T. išėjo į lauką, dėl ko išėjo, nepamena. Su ja, kiek prisimena, liko S.. Ji išgėrė daug, degtinę, viskį, viskas senai buvo, neprisimena. Kai jie išėjo, ji pasiliko bute. Po kažkiek laiko jie atėjo, jokio triukšmo lauke negirdėjo. Kai sugrįžo, ji paklausė: „kas nutiko?“ Kai jie išėjo, ji nemiegojo, kartu su S. buvo užsiėmusios mobiliojo ryšio telefonais. Į lauką ji nėjo. Gali būti, kad neprisimena, senai buvo, buvo girta. Kol jie išėjo, S. buvo kartu, gal vėliau ir išėjo. Kai jie grįžo, jie atrodė, kaip visada, pasakojo, kad pristojo kažkoks senelis. Atrodo, kad pasakojo R.. Jie pasakojo, kad norėjo sofą paimti ir senelis pristojo ir R. jam trenkė. Nesakė kaip trenkė. Nepamena ar ant jų buvo kokie nors sužalojimai. Atrodo, kad niekuo nesiskundė, kiek prisimena. Atvažiavo policija. Visi norėjo išlipti pro balkoną. Policija skambino į duris, bet visi lipo pro balkoną. Nenorėjo, kad vežtų į komisariatą, bet nepavyko. Ji suprato kame reikalas. Kai policija skambino į duris, kažkas pasiūlė, nepamena kas, lipti per balkoną. Kas kaip išlipo, nepamena. Ji išlipo tikrai ne pirma. Kai išlipo, pareigūnai priėjo ir visi nuėjo iki mašinos. Nebuvo kur bėgti. Atrodo, kad R. bandė bėgti. Iš pokalbio suprato, kad R. trenkė. Negirdėjo ką jie pasakojo pareigūnams. Ji įvykio nematė, buvo bute. Tie du nepažįstami vaikinai išėjo dar iki įvykio. Ji jų vardų nežino. Jie pas R. bute buvo, tai R. draugai. Ką atsiminė, tą papasakojo, ji nėra tikra, kad taip viskas ir buvo (2 t., b. l. 145–146).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 20 d. 09.21 val. užregistruotas įvykis, jog (duomenys neskelbtini), ką tik pranešėjo tėvui nepažįstamas vyras trenkė į veidą. Du vaikinai, apie 18 metų amžiaus, ir mergina įbėgo į vidurinę laiptinę. Požymių nenurodė. Pasitiks prie laiptinės. GMP atsisakė (2 t., b. l. 81).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kuri vaizdo stebėjimo kamerų nestebima. Apžiūros metu paimtos medinės lentynos dalys (2 t., b. l. 91–94).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1445/2018(04) matyti, kad A. G. padaryti tokie sužalojimai: kaktos poodinė kraujosruva, kairės akies voko ir dešiniojo riešo odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimui. Dešinės rankos ir kaktos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus; kairės akies apatinio voko odos nubrozdinimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimai padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis makromorfologiniu vaizdu, visi nustatyti kūno sužalojimai padaryti vienu ar artimu vienas kitam laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. Nėra galimybės atsakyti, keliais daiktais ar įrankiais padaryti kūno sužalojimai. Nėra galimybės nustatyti, kokia seka padaryti nustatyti kūno sužalojimai (2 t., b. l. 116).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai – medinės kopėčios ir išlaužtos dvi pakopos, kurios paimtos 2018 m. spalio 20 d. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 150–151).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. spalio 20 d. 11.40 val. T. M. nustatytas 0,31 promilės girtumo laipsnis (3 t., b. l. 18).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. spalio 20 d. 11.15 val. R. K. nustatytas 1,39 promilės girtumo laipsnis (3 t., b. l. 77).
Teismo vertinimu, kaltinamųjų R. K. ir T. M. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kilo konfliktas dėl sofos su nukentėjusiuoju A. G., kurio metu jis trenkė nukentėjusiajam smūgį į galvą ir sudavė su lenta, iš viso buvo 2-3 smūgiai, nepamena į kurią vietą pataikė, su juo kartu buvęs T. M. nieko nedarė. Kaltinamasis T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, visus smūgius tiek rankomis, tiek lentjuoste sudavė R. K., jis muštynių metu tik tempė sofą. Teismas kritiškai vertina R. K. ir T. M. parodymus, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo tik R. K.. Šią jų versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad smurtą prieš jį naudojo abu asmenys. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad tiksliai nustatyti, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų, nepavyko, tačiau jiems pagrįstai inkriminuotas bendrininkavimo požymis. Jie abu vienu metu išėjo iš laiptinės, abu girdėjo nukentėjusiojo pastabas neimti jo daiktų. Minėta, kad nukentėjusysis nuo pat pirmos apklausos teigė, kad atkreipė dėmesį abiejų vaikinų dėmesį, jie abu stovėjo nuo jo 2 metrų atstumu ir abu vaikinai prieš jį naudojo fizinį smurtą. Aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų linkęs apkalbėti kaltinamuosius, byloje nenustatyta.
Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo R. K. prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, nukentėjusiojo A. G., liudytojų S. K., A. L. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. C. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada, alkotesterio duomenys.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji R. K. ir T. M. viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu vartojo smurtą nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusysis A. G. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad už klausos aparatą mokėjo 1 100 Eur, už dantų protezus mokėjo 300 Eur. Nors nukentėjusysis nepateikė duomenų apie klausos aparato ir dantų protezų vertę, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo teiginiais, kad jis klausos aparatą įsigijo už 1 100 Eur, o dantų protezus – už 300 Eur. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Dėl daiktų vertės pažymėtina, kad nukentėjusysis neprivalo saugoti daiktų įsigijimo faktą ir jų vertę patvirtinančių dokumentų, nes jis turi pagrindo tikėtis, jog nepatirs nusikalstamų veikų jo atžvilgiu ir neprivalės jų vertės įrodinėti teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis daiktų vertėmis, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajam A. G. solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteistina 1 300 Eur suma turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų R. K. ir T. M..
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 158–159). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis A. G. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 15,26 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusius žalą asmenis (R. K. ir T. M.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 15,26 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteistina iš kaltinamųjų R. K. ir T. M. (2 t., b. l. 161).
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę R. K., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai, vienas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 17 d. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veikas padarė bendrininkų grupė, BK 60 str. 1 d. 1 p., veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – inkriminuotų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, teistas 9 kartus (iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu teistas 5 kartus) (3 t., b. l. 69–76), nedirba (3 t., b. l. 63), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 59–60), moksleivis (3 t., b. l. 87), (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas patenkinamai, T. K. mokymosi motyvacija didėja, labiau supranta dėstomą medžiagą, aiškinasi jei ko nesupranta, dalyvauja pamokose, su kitais bendraamžiais bendrauja mandagiai ir draugiškai, su suaugusiais bendrauja mandagiai, yra draugiškas bei paslaugus, geba laikytis priimtino atstumo, vykdo suaugusiųjų nurodymus, kalboje beveik nevartoja necenzūrinių žodžių ar kalėjimo subkultūros epitetų, turi pakankamus socialinius įgūdžius visose srityse (3 t., b. l. 92).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. už nusikaltimus skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje (trys veikos) numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimumui, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios sankcijos vidurkis, skirtinas bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 2 ir 4 d., 5 d. 1 p., BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. K. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Teismas, skirdamas bausmę T. M., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai, vienas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs 2018 m. spalio 16 d. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veikas padarė bendrininkų grupė, BK 60 str. 1 d. 1 p., veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – inkriminuotų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, teistas 11 kartų (iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu teistas 5 kartus) (3 t., b. l. 4–10), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 1–2), nedirba (3 t., b. l. 14), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 15).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. M. už nusikaltimus skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje (dvi veikos) numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimumui, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios sankcijos vidurkis, skirtinas bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 2 ir 4 d., 5 d. 1 p., BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, T. M. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
T. M. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. baudžiamasis įsakymas. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, priimant nuosprendį šioje byloje, T. M. skirtina bausmė su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrintina. Tai bus galima padaryti vėliau, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamajam įsakymui ir gavus probacijos tarnybos teikimą.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 20 d. 10.25 val. (3 t., b. l. 94) iki 2018 m. spalio 20 d. 19.43 val. (3 t., b. l. 107), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 104) ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (3 t., b. l. 137–138) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 20 d. 10.25 val. (3 t., b. l. 20) iki 2018 m. spalio 20 d. 19.46 val. (3 t., b. l. 32), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam T. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 30) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 43) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su nepilnametės E. N. apklausa (1 t., b. l. 105), vokas, kuriame yra CD su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais (2 t., b. l. 44), vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašu (2 t., b. l. 45), vokas, kuriame yra CD su liudytojos S. K. apklausa (2 t., b. l. 137), vokas, kuriame yra CD su liudytojos D. C. apklausa (2 t., b. l. 149), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje; medinės kopėčios ir dvi išlaužtos pakopos, 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui (2 t., b. l. 153) ir 2018 m. gruodžio 20 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK001591 (2 t., b. l. 154), atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2018 m. spalio 16 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2018 m. spalio 16 d. veika), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. K. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2018 m. spalio 17 d. veika), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2018 m. spalio 20 d. veika), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir R. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 20 d. 10.25 val. iki 2018 m. spalio 20 d. 19.43 val. (vieną dieną) bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2018 m. spalio 16 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2018 m. spalio 16 d. veika), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. M. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2018 m. spalio 20 d. veika), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, 3 (trims) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų, 3 (trijų) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir T. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 20 d. 10.25 val. iki 2018 m. spalio 20 d. 19.46 val. (vieną dieną) bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš R. K. ir T. M. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš R. K. ir T. M. 327,26 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 26 ct) turtinei žalai atlyginti.
Cicilinės ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš R. K. 1 073,43 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt tris eurus ir 43 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam solidariai iš R. K. ir T. M. 1 300 (vieną tūkstantį tris šimtus) turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš R. K. ir T. M. 15,26 Eur (penkiolika eurų ir 26 ct) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su nepilnametės E. N. apklausa, voką, kuriame yra CD su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašu, voką, kuriame yra CD su liudytojos S. K. apklausa, voką, kuriame yra CD su liudytojos D. C. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje; medines kopėčias ir dvi išlaužtas pakopas, atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.