Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-530/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-22
Bylos Nr.
2K-530/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Sirvydis (pran.), Benediktas Stakauskas
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-530/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.9.; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendį, paskiriant A. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį A. K. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, o vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendį, paskiriant A. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 11 d., apie 8.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į namo, (duomenys neskelbtini), vidų ir pasikėsino pagrobti D. K. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo nukentėjusiojo sulaikytas, be to, sugadino D. K. turtą – 4300 Lt vertės garso kolonėlės korpusą, 1000 Lt vertės stalą bei 3573 Lt vertės tapetus, stalą ir tapetus apipurkšdamas su savimi turėtu dujų balionėliu.

A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pirmiau nurodytų nusikaltimų metu papurškė su savimi turėtu dujų balionėliu D. K. į akis ir sudavė jam po vieną smūgį į krūtinę ir dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti bausmę. A. K., savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nurodo, kad šioje byloje padaryti esminiai BPK nuostatų, tarp jų – 10 straipsnio 2 dalies, 205 straipsnio, pažeidimai, nes joje neatlikti visi, kasatoriaus nuomone, būtini tyrimo veiksmai – neišmatuotas atstumas tarp garso kolonėlės ir komodos, nepaimti pėdsakai nuo dujų balionėlio, neatlikta daktiloskopinė ekspertizė, neapklaustas A. K. saugojęs apsaugos darbuotojas, nenufotografuota įvykio vieta. Tuo tarpu teismai į tai neatsižvelgė ir kasatoriaus kaltę grindė prielaidomis bei abejotinais įrodymais. Kasatorius taip pat nurodo, kad jam paskirta bausmė neatitinka įstatymo reikalavimų. A. K. mano, kad jam turėjo būti taikomos BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos. Tačiau teismai, neteisingai išaiškinę šios normos sąlygą dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai netaikė minėto įstatymo. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino dalinio sudėjimo būdu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Stankevičius prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir šių įrodymų pakanka, kad A. K. būtų pripažintas kaltu dėl minėtų veikų. A. K. už jo nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurias tinkamai subendrino apeliacinės instancijos teismas, atitinka įstatymo reikalavimus ir jam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, prokuroro nuomone, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl A. K. nuteisimo

A. K. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš šių įrodymų, tarp jų – nukentėjusiojo parodymų, rašytinių įrodymų, matyti, kad įvykio metu A. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į namo vidų ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo D. K. turtą, tačiau šio nusikaltimo nebaigė, nes buvo nukentėjusiojo sulaikytas. Nukentėjusiajam pastebėjus A. K., šis jam į akis papurškė turėtu dujų balionėliu, kuriuo apipurškė ir stalą bei tapetus, be to, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir sugadino nukentėjusiojo garso kolonėlės korpusą. Teismams nebuvo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, atitinkančiais kitus įrodymus – specialisto išvadą, įvykio vietoje rasto dujų balionėlio apžiūros protokolą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. K. dalyvaujant gynėjui pripažino, kad įsibrovė į nukentėjusiojo namą turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir kad įsibrovimo metu turėjo su savimi dujų balionėlį, kurį panaudojo prieš jį sulaikant. Įvertinę byloje esančių įrodymų visumą teismai padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kasatoriaus teiginiai, kad šioje byloje nebuvo atlikti tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, atmestini. Iš bylos matyti, kad įvykio vieta apžiūrėta laikantis BPK reikalavimų, ji buvo nufotografuota. Tai, kad nebuvo atlikti kiti kasaciniame skunde nurodomi veiksmai, nepaneigia A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes byloje pakanka A. K. kaltę patvirtinančių pirmiau nurodytų įrodymų. Šiuo klausimu išsamiai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas.

A. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pagrįsta ne prielaidomis, o tinkamai įvertintais įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

A. K. už kiekvieną nusikaltimą teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 41, 54 straipsnių nuostatų, šios bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Subendrindamas šias bausmes pagal BK 63 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė dalinio sudėjimo būdą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pakeitė šią nuosprendžio dalį, nurodydamas pagrįstus motyvus, kodėl A. K. taiko bausmių apėmimo būdą. Esant šioms aplinkybėms A. K. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnį, jam paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino dalinio sudėjimo būdu, atmetami.

Atmetami ir A. K. teiginiai dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo. Pagal šio įstatymo nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas galima tik esant šio straipsnio dalyse nurodytų sąlygų visumai. Šioje byloje tokių sąlygų visumos nėra vien dėl to, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl taikant BK 62 straipsnį reikia ne tik nustatyti šiame įstatyme nurodytų sąlygų visumą, bet nurodyti dar ir kitas aplinkybes, kodėl tokiam asmeniui galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tuo tarpu iš bylos matyti, kad A. K. nelinkęs laikytis įstatymų, todėl nėra pagrindo švelninti jam paskirtų bausmių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas FedosiukasBenediktas StakauskasAlbinas Sirvydis