- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- eI3-1152-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03582-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Litorij"
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ skundą (patikslintą) atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litorij“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo panaikinti: 1) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1A-116 skundžiamą dalį; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. S-(7-155/2020) skundžiamą dalį; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. sausio 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320006M (toliau – ir Ataskaita) skundžiamą dalį.
Nurodo, kad UAB „Litorij“ Lietuvos Respublikoje vykdo prekybą ekologinėmis dirvos gerinimo priemonėmis, o į Lietuvą šios priemonės yra importuojamos iš Ukrainoje veikiančios įmonės „Oriy Ltd“, kuri jas gamina; pažymi, kad minėtų priemonių pavadinimas yra „Ekoplant“ ir jos gaminamos iš sudegintų saulėgrąžų lukštų, savyje turinčių dirvai naudingų mikroelementų. Teigia, kad atlikus tyrimus buvo patvirtinta, jog prekė sudaryta iš sudegintų saulėgrąžų pelenų, todėl pagal kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – ir KN) muitinėje turėtų būti klasifikuojama TARIC kodu 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“, poskyryje „kiti“). Vėliau pareiškėja Lietuvoje pabandė prekiauti produktu „Ekoplant-Humi“, kuris nuo prekės „Ekoplant“ skiriasi tik tuo, jog į jį yra įmaišoma 1–4 procentai natūralios iškasenos, t. y. rudosios anglies (leonardito), kuri teigiamai veikia dirvos savybes. Įvertinusi tai, jog „Ekoplant-Humi“ pagal gamybos technologiją ir sudėtį iš esmės yra identiška prekei „Ekoplant“, importuodama šią prekę į Lietuvos Respubliką Bendrovė ją klasifikavo tuo pačiu TARIC kodu, t. y. 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“, poskyryje „kiti“). Tačiau 2020 m. atliekant UAB „Litorij“ veiklos patikrinimą buvo pateikta Ataskaita, kurioje nurodoma, kad Bendrovė, deklaruodama prekes „Ekoplant-Humi“, tariamai nurodė klaidingą TARIC kodą. Vilniaus TM nuomone, prekės „Ekoplant-Humi“ negalėjo būti deklaruojamos TARIC kodu 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“, poskyryje „kiti“) taikant nulinį muito tarifą, o turėjo būti klasifikuotos TARIC kodu 3105 60 00 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“) taikant 3,2 procento dydžio muito tarifą. Tačiau pareiškėja mano, kad prekė „Ekoplant-Humi“ savo sudėtimi yra beveik identiška prekei „Ekoplant“, kurią visada klasifikuoja kodu 2621 90 00 00 ir dėl tokio klasifikavimo niekada nebuvo gauta pastabų iš Vilniaus TM. Pažymi, kad „Ekoplant“ ir „Ekoplant-Humi“ prekes gamina ta pati Ukrainos įmonė „Oriy Ltd“, o prekės „Ekoplant-Humi“ gamyboje yra atliekamas vienintelis papildomas proceso veiksmas – į granuliuojamus pelenus įdedamas labai nedidelis natūralios rudosios anglies kiekis, sugranuliuoti saulėgrąžų pelenai permaišomi su negranuliuotais saulėgrąžų pelenais. Taigi, iš esmės abi prekės gaminamos iš saulėgrąžų lukštų pelenų, o į „Ekoplant-Humi“ yra įmaišoma apie 1 proc. rudosios anglies (natūralios kilmės produkto). Pažymi, kad ištyrus „Ekoplant“ mineralines-organines trąšas buvo nustatyta, jog tyrimams pateiktos trąšos yra pelenai, todėl ir buvo nurodyta jas klasifikuoti pagal TARIC kodą 2621 90 00 00. Pareiškėja mano, kad ir „Ekoplant-Humi“, kurios cheminė sudėtis beveik prilygsta „Ekoplant“ sudėčiai, turi būti klasifikuojama taip pat, o į produktą papildomai įmaišyta rudoji anglis nepakeičia šio produkto cheminės sudėties ir (ar) pagrindinės paskirties. Taigi, būtent dėl šių priežasčių Bendrovė, klasifikuodama prekes „Ekoplant-Humi“, vadovavosi 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 13V0088 ir minėtas prekes klasifikavo TARIC kodu 2621 90 00 00, taikydama nulinį muito tarifą. Tačiau atsakovai atmetė pareiškėjos teiginius, nurodė, jog ši prekė negali būti deklaruojama tokiu TARIC kodu, nes ji turi nedidelį kiekį (1 proc.) rudosios anglies priemaišų, t. y. prekė „Ekoplant-Humi“ yra skirtingų medžiagų mišinys. Nurodo, kad prekių klasifikavimui pagal KN yra aktualus 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1602, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, kuriame nurodoma, jog bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis, o bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Teigia, kad esminį pobūdį lemiantis faktorius nustatomas pagal sudedamąsias medžiagas, jų apimtį ir kiekį, naudojamą mišinyje, o šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad prekės „Ekoplant-Humi“ esminį požymį lemiantis veiksnys (faktorius) yra natūralūs pelenai; nedidelės priemaišos rudosios anglies nekeičia nei lemiančio šios prekės požymio, nei panaudojimo būdo, kuris yra identiškas prekei „Ekoplant“. Mano, kad vienintelis argumentas, kuriuo remdamiesi atsakovai ir MGK priėmė skundžiamus sprendimus, buvo faktas, jog prekėje „Ekoplant-Humi“ randama natūralaus kalio ir fosforo, taip pat tai, kad ši prekė naudojama kaip dirvos gerinimo priemonė – trąša. Nurodo, kad „Ekoplant-Humi“ cheminėje sudėtyje yra ne tik kalio ir fosforo, bet ir kitų natūralių medžiagų, įskaitant magnį, kalcį ir sierą. Mano, kad tokiu atveju bet kuri kita prekė, kuri turi natūralių kalio ir fosforo medžiagų, turėtų būti klasifikuojama kaip mineralinės ar cheminės trąšos. Taip pat pažymi, kad Vilniaus TM nurodymu „Ekoplant“ prekė buvo deklaruota kaip pelenai, kurie naudojami kaip dirvos gerinimo priemonė, o ši prekė savo chemine sudėtimi yra identiška ir „Ekoplant-Humi prekė“. Be to, akcentuoja, kad vien faktas, jog prekė naudojama kaip dirvos gerinimo priemonė, savaime nereiškia, jog ji turi būti deklaruojama pagal KN 3105 kodą (trąšos); šių prekių klasifikavimas pirmiausia turi būti atliktas atsižvelgiant į pagrindines sudedamąsias prekių dalis, o ne jų panaudojimo būdą ir (ar) tikslą. Siekdama nustatyti tikrąjį rudosios anglies kiekį prekėje „Ekoplant Humi“, Bendrovė 2018 metais kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratoriją, prašydama ištirti prekės „Ekoplant-Humi“ mėginiuose esančių huminių bei fulvo rūgščių (rudosios anglies) kiekį. Bendrovė 2018 m. lapkričio 22 d. gavo laboratorijos tyrimų protokolą, iš kurio matyti, kad prekėje „Ekoplant-Humi“ bendrai buvo rasta tik 0,44 proc. huminių ir fulvo rūgščių. Teigia, jog tai patvirtina aplinkybę, kad rudosios anglies priemaišų kiekis prekėje „Ekoplant-Humi“ yra visiškai nežymus. Tai taip pat reiškia, kad Vilniaus TM ir Departamentas atsisakė pripažinti, jog 99,56 proc. natūralių pelenų turinti prekė turi būti deklaruojama kaip pelenai, o tai iš esmės prieštarauja anksčiau nurodytoms Reglamento nuostatoms. Nurodo, kad „Ekoplant-Humi“ yra gaminama tik iš natūralių saulėgrąžų pelenų ir nedidelio kiekio rudosios anglies bei vandens, o gamybos procese nenaudojamos jokios papildomos cheminės medžiagos, todėl „Ekoplant-Humi“ yra išimtinai augalinės kilmės produktas – saulėgrąžų lukštų, kurie veikiant karščiui (deginant) yra natūraliai chemiškai apdorojami, pelenai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atliko teminį laikotarpio nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Bendrovės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu. Buvo patikrinta deklaruotų prekių muitinė vertė, PVM apmokestinamoji vertė bei prekių klasifikavimo teisingumas. Bendrovei 2019 m. gruodžio 18 d. buvo išsiųstas pranešimas apie nustatytus pažeidimus ir galimą nepalankų sprendimą, tačiau UAB „Litorij“ į jį neatsakė ir savo nuomonės nepareiškė. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo neteisingai deklaruota prekių muitinė vertė arba PVM apmokestinamoji vertė, importuotos prekės – mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“ – deklaruotos neteisingu TARIC kodu. Teigia, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Litorij“ iš Ukrainos įmonės OOO „Orij“ importavo prekes, kurioms įformino deklaracijas; deklaracijose prekės aprašytos kaip mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“ maišuose po 600 kg arba organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“ propileno maišuose. Muitinio įforminimo metu pareiškėja kartu su kitais dokumentais pateikė 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktą Nr. 13V0088, nors jame nustatytas tik mineralinių trąšų „Ekoplant“ KN prekės kodas, tačiau Bendrovė kitokios sudėties mineralines trąšas „Ekoplant-Humi“ taip pat deklaravo TARIC kodu 2621 00 00 00. Vilniaus TM nustatė, kad organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“ maišuose po 600 kg klasifikuotinos 3105 60 00 subpozicijoje ir joms taikytina 3,2 proc. trečiųjų šalių muito tarifo norma. Nagrinėjamu atveju ginčo prekės buvo deklaruotos 2016–2019 metais įformintose importo deklaracijose, todėl muitinė, atlikdama prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimą, vadovavosi 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/1754, 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925 ir 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1602, iš dalies keičiančiais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą, Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). KN pozicijoje 2621 klasifikuojami šlakai ir pelenai, šiai pozicijai priskiriami ir pelenai, gauti deginant ryžių lukštus. KN pozicijoje 3105 klasifikuojamos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg. KN subpozicijoje 3105 10 00 klasifikuojamos trąšos, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg. KN 3105 60 00 subpozicijoje klasifikuojamos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis (pakuotės bruto masė didesnė kaip 10 kg). KN 31 skirsnio 6 pastaba nurodo, kad KN 3105 pozicijoje sąvoka „kitos trąšos“ taikoma tik produktams, naudojamiems kaip trąšos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra bent vienas iš šių trąšų elementų: azotas, fosforas arba kalis. Nurodo, kad Bendrovė neginčija, jog produktas „Ekoplant-Humi“ yra organinė-mineralinė trąša, sudaryta iš pelenų ir humatų mišinio, savo sudėtyje turinti kalio, fosforo, magnio, kalcio, mikroelementų bei huminių organinių rūgščių. Be to, produkto sudėtyje yra du trąšų elementai: kalis ir fosforas. Remiantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443, 18 punktu, tais atvejais, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančių mėginių, imama asmens patvirtinta ir prekes apibūdinanti informacinė medžiaga, t. y. prospektai, brėžiniai, aprašymai ar jų kopijos, techninė dokumentacija, katalogai, reklaminiai ar kiti leidiniai bei dokumentai, kuriuose pateiktos informacijos pakanka prekei klasifikuoti. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekių tiekėjo sąskaitose prekės nurodytas pavadinimas yra organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“ propileno didmaišiuose. Valstybinės registracijos sertifikate A Nr. 05207 nurodytas produktas „Ekoplant-Humi“ yra augalinės kilmės organinė-mineralinė trąša, jos sudėtyje yra du trąšų elementai, t. y. kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25–30 proc., ir fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, sudaro 2–3,5 proc. Prekių gamintojo OOO „Orij“ pateiktuose kokybės sertifikatuose Nr. 252 ir Nr. 322 nurodyta, kad pareiškėjos įsigytos prekės yra organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“, kurių sudėtyje yra kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25 proc., o fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, sudaro mažiausiai 3,5 proc. Todėl trąšos „Ekoplant-Humi“, kurias sudaro pelenų ir organinės medžiagos leonardito mišinys, negali būti priskiriamos KN 2621 pozicijai, kadangi neatitinka šios pozicijos aprėpties – gaunamas produktas nėra tik pelenai. Įvertinus tai, kad „Ekoplant-Humi“ naudojama kaip trąša, sudėtyje yra trąšų elementų kalio ir fosforo, remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba, ji priskiriama KN 3105 pozicijai. Muitinės laboratorija, išanalizavusi muitinio įforminimo metu pareiškėjos pateiktus dokumentus, pateikė rekomendacijas, nurodydama, kad produktas „Ekoplant-Humi“ priskirtinas KN 3105 pozicijai ir, priklausomai nuo pakuotės dydžio, klasifikuotinas arba KN 3105 10 00 subpozicijoje, arba 3105 60 00 subpozicijoje. Nurodo, kad minėtose importo deklaracijose Bendrovės deklaruotos organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“ maišuose po 600 kg klasifikuotinos KN 3105 60 00 subpozicijoje TARIC kodu 3105 60 00 00 ir ginčo prekei taikytina 3,2 proc. trečiųjų šalių muito tarifo norma. Mano, kad MGK teisingai konstatavo, kad priimant sprendimą ginčo prekę klasifikuoti kitu nei pareiškėjos deklaruotas TARIC kodu, o būtent – TARIC kodu 3105 60 00 00, buvo atsižvelgta į šios prekės objektyvius požymius ir savybes, taigi buvo įvertinta, kad produktas „Ekoplant-Humi“ pagal savo sudėtį nebuvo vien pelenai, o savo sudėtyje turėjo kitą organinę medžiagą – leonarditą, kurios buvimas produkte, nepriklausomai nuo šios medžiagos kiekio, buvo lemiamas (esminis) faktorius, kad ginčo produktas negali būti klasifikuojamas KN 2621 pozicijoje, kurioje klasifikuojami šlakai ir pelenai. Mano, kad priimti sprendimai yra pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.
3. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Bendrovė iš Ukrainos Respublikos įmonės OOO „Orij“ importavo mineralines trąšas „Ekoplant“ ir „Ekoplant-Humi“ bei deklaravo jas bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniais; deklaruotas TARIC kodas – 2621 90 00 00. Vilniaus TM nustatė, kad UAB „Litorij“, deklaruodama prekę „Ekoplant-Humi“, nurodė neteisingą TARIC kodą. Pabrėžia, kad KN pozicijoje 2621 klasifikuojami šlakai ir pelenai, taip pat šiai pozicijai priskirtini ir pelenai, gauti deginant ryžių lukštus. Bendrovės muitinei pateikto Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo 1 dalyje „Žaliavų pirkimas ir transportavimas“ nurodyta, kad prekių „EcoPlant“ ir „EcoPlant-Humi“ gamybai perkami saulėgrąžų pelenai ir leonarditas. Pastaroji medžiaga yra ne pelenai, o organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena, rudųjų anglių sluoksnis, turintis aukštą oksidacijos laipsnį, dėl didelio huminių medžiagų kiekio plačiai naudojamas žemdirbystėje. Atsižvelgiant į tai, kad KN 2621 pozicijoje klasifikuojami tik šlakai ir pelenai, gauti deginant, pavyzdžiui, ryžių lukštus, dumblius, kaulus, durpes ir kt., todėl produktas „EkoPlant“, kurį sudaro tik sugranuliuoti saulėgrąžų lukštų pelenai, priskirtinas KN 2621 pozicijai. Taigi trąšos „EcoPlant-Humi“, kurias sudaro pelenų ir leonardito mišinys, negali būti priskiriamos KN 2621 pozicijai, kadangi jos neatitinka šios pozicijos aprėpties – nėra tik pelenai. Be to, Departamentas pritaria MGK išvadai, kurios neneigia ir pareiškėja, jog prekės „EcoPlant-Humi“ sudėtyje esantis leonarditas nėra nei augalinės, nei gyvūninės kilmės medžiaga, o žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas). Mano, jog Bendrovės teiginys, kad vienintelis minėtų trąšų skirtumas yra tas, jog gaminant „Ekoplant-Humi“ atliekamas vienintelis papildomas proceso veiksmas – sugranuliuoti saulėgrąžų pelenai yra permaišomi su negranuliuotais saulėgrąžų pelenais, siekiant greitesnio pelenų įsiskverbimo į dirvą, yra neteisingas. Įvertinus tai, kad produkto „EcoPlant-Humi“, naudojamo kaip trąša, sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba, jis priskirtinas KN 3105 pozicijai. Pažymi, kad klasifikavimo 3101 pozicijoje klasifikuojamos gyvūninės arba augalinės trąšos, o „EcoPlant-Humi“ sudėtyje yra leonarditas – organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas), kuri nėra nei augalinės, nei gyvūninės kilmės produktas. Mano, kad MGK sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti muitinės sprendimai, yra pagrįstas ir teisingas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. sausio 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320006M dalies, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1A-116 dalies ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. S-(7-155/2020) dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Departamentas, išnagrinėjęs UAB „Litorij“ 2020 m. kovo 2 d. skundą dėl Vilniaus TM 2020 m. sausio 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320006M, 2020 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-116 „Dėl UAB „Litorij“ skundo“, kuriame nusprendė: 1) panaikinti Ataskaitos dalį, kurioje įregistruota mokestinė nepriemoka pagal BAD importo rinkinį Nr. 16LTVG2000IM04EA30 (2016 m. gruodžio 24 d.) – 400 Eur muito, 25 Eur muito delspinigių ir 120 Eur baudos; 2) panaikinti Ataskaitos dalį, kurioje įregistruota 95 Eur PVM bei 29 Eur baudos mokestinė nepriemoka pagal importo deklaraciją Nr. 18LTVG2000IM020CE7 (2018 m. sausio 20 d.); 3) patvirtinti likusią Ataskaitos dalį.
11. Teismas pažymi, kad pirmiausia svarbu atsakyti klausimą dėl prekės „Ekoplant-Humi“ klasifikavimo, nuo kurio priklauso prekės apmokestinimas didesne muito tarifo norma, nes 2621 90 00 00 subpozicijoje pagal TARIC klasifikuojamoms prekėms taikomas 0 proc., o 3105 60 00 00 subpozicijoje pagal TARIC klasifikuojamoms prekėms taikomas 3,2 proc. trečiųjų šalių muito tarifas.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016 yra išaiškinęs, kad, klasifikuojant prekes pagal KN, prekių klasifikavimas pirmiausia turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Remiantis antrąja KN aiškinimo taisykle, bet kuri nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. Šios taisyklės (b) punktas įtvirtina, kad „mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, <...> kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti.“ Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad, remiantis šia taisykle ir siekiant atlikti produkto tarifinę klasifikaciją, yra būtina nustatyti, kuri iš jį sudarančių medžiagų jam suteikia esminį pobūdį, o tai galima padaryti užduodant klausimą, ar iš produkto išėmus vieną ar kitą jo sudedamąją dalį jis išsaugotų jam būdingas savybes (žr., pvz., 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje VauDe Sport, C-288/99, 25 p.; 2002 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Turbon International, C-276/00, 26 p.). Prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jei ji būdinga šiai prekei ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais bei savybėmis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo byloje Siebrand, C-150/08, 38 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Esminį pobūdį lemiantis faktorius, atsižvelgiant į prekės rūšį, gali būti nustatomas pagal, pavyzdžiui, sudedamųjų medžiagų ar dalių pobūdį, jų apimtį, kiekį, svorį, vertę arba pagal vienos iš sudedamųjų medžiagų svarbą šių prekių panaudojimui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Roeckl Sporthandschuhe, C-123/09, 42 p.).
13. Kaip matyti iš bylos, muitinė, pagrįsdama TARIC kodo keitimą, vadovavosi 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/1754, 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925 ir 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1602, iš dalies keičiančiais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (toliau – ir Reglamentas), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017) bei KN paaiškinimais (OL C 119/1, 2019).
14. Nagrinėjamu atveju Bendrovė teigia, kad ginčo prekių, t. y. „Ekoplant-Humi“, sudėtis ir gamybos technologija iš esmės yra identiška „Ekoplant“, todėl, importuodama jas į Lietuvos Respubliką, klasifikavo tuo pačiu TARIC kodu – 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“, poskyryje „kiti“); mano, kad toks klasifikavimas yra teisingas ir dėl to UAB „Litorij“ neturėtų būti priskaičiuota mokestinė prievolė.
Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
15. KN 2621 pozicijoje yra klasifikuojama „Kiti šlakai ir pelenai, įskaitant jūros dumblių pelenus (kelpą); pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas“, o pareiškėjos deklaruotoje subpozicijoje KN 2621 90 00 klasifikuojami „Kiti“.
KN 3105 pozicijoje klasifikuojama „Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg“, o KN 3105 60 00 00 subpozicijoje klasifikuojamas „Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“.
KN 31 skirsnio 6 pastaboje nurodyta, kad 3105 pozicijoje sąvoka „kitos trąšos“ taikoma tik produktams, naudojamiems kaip trąšos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra bent vienas iš šių trąšų elementų: azotas, fosforas arba kalis.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos importuota prekė „Ekoplant-Humi“ savo sudėtyje turi ne tik pelenų, bet ir kitą organinę medžiagą – leonarditą (be kita ko, produkto sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis). Pažymėtina, kad šio fakto iš esmės neginčija ir pati pareiškėja. Tačiau ji mano, kad minėtos medžiagos sudėtyje yra labai mažai, todėl negalima teigti, kad „Ekoplant-Humi“ sudėtis skiriasi nuo „Ekoplant“ sudėties, kuri klasifikuojama minėtu TARIC kodu – 2621 90 00 00. Tačiau teismas nesutinka su pareiškėja, kad mažas minėtos organinės medžiagos kiekis neturi įtakos produkto „Ekoplant-Humi“ klasifikavimui.
Teismas su tokia išvada sutinka. Minėtos trąšos, kurias sudaro pelenų ir organinės medžiagos leonardito mišinys, negali būti priskiriamos KN 2621 pozicijai, kadangi jos neatitinka šios pozicijos aprėpties – gaunamas produktas nėra tik pelenai. Įvertinus tai, kad produkto „Ekoplant-Humi“, naudojamo kaip trąša, sudėtyje yra trąšų elementų – kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 straipsnio 6 pastaba, jis priskiriamas KN 3105 pozicijai.
18. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, importuotos prekės „Ekoplant“ ir „Ekoplant-Humi“ nėra identiškos. Tai, kad produkte „Ekoplant-Humi“ yra tik nedidelis kiekis organinės medžiagos – leonardito, nekeičia padarytų išvadų dėl produktų netapatumo ir skirtingo jų klasifikavimo.
Papildomai pažymėtina, kad, pagal bendrąsias KN aiškinimo taisykles, pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Todėl manytina, kad Bendrovė šioje byloje iš esmės nepaneigė nustatytų aplinkybių, jog ginčo prekių sudėtis skiriasi, tad ir jų klasifikavimas taip pat yra skirtingas.
19. Pareiškėjos teigimu, ji klasifikavo „Ekoplant-Humi“ prekes remdamasi 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 13V0088, tačiau, kaip matyti, jame nustatytas tik mineralinių trąšų „Ekoplant“ KN prekės kodas. Tokiu atveju Bendrovė pasitikėjo tik ginčo prekių gamintojo pateikiama informacija, nors turėjo galimybę kreiptis į muitinės atstovus su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją apie „Ekoplant-Humi“, tačiau to nepadarė; pareiškėja, kaip ginčo prekių importuotoja, privalo užtikrinti, jog šios prekės būtų tinkamai klasifikuotos ir būtų įvykdytos visos su importu susijusios mokestinės prievolės, o kilus abejonių dėl prekių tarifinio klasifikavimo imtis aktyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti. Taigi, darytina išvada, kad prekės „Ekoplant-Humi“ neteisingu kodu deklaruotos dėl pačios pareiškėjos kaltės, pasireiškusios neatsargumu, t. y. pareiškėja deklaruodama prekes „Ekoplant-Humi“ buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nes jas deklaravo tokiu pačiu kodu kaip ir „Ekoplant“ prekes.
20. Pareiškėja dar nurodo, kad ji 2018 metais kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratoriją prašydama ištirti prekės „Ekoplant-Humi“ mėginiuose esančių huminių bei fulvo rūgščių (rudosios anglies) kiekį, o 2018 m. lapkričio 22 d. gavo laboratorijos tyrimų protokolą, iš kurio matyti, jog prekėje „Ekoplant-Humi“ bendrai buvo rasta tik 0,44 proc. huminių ir fulvo rūgščių.
Visų pirma, minėtame tyrimų protokole iš esmės nepateikta jokių naujų duomenų, kurie paneigtų muitinės institucijų nustatytas aplinkybes (rastas kiekis, minėta, nedaro jokios įtakos prekės klasifikavimui, esmė, kad tokios medžiagos – leonardito – yra produkte). Be to, šis tyrimų protokolas negali paneigti Muitinės laboratorijos tyrimų išvadų, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, kad minėta Agrocheminių tyrimų laboratorija yra akredituota ir įgaliota tirti pareiškėjos importuotą prekę bei turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo. Taip pat nėra pakankamų įrodymų, kad imti mėginiai tikrai buvo paimti iš ginčo prekių, kadangi paimant pavyzdžius tyrimui muitinės atstovai nedalyvavo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 15 punkte nustatyta, kad, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.
LVAT yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatydama atitinkamą TARIC nomenklatūros poziciją, Muitinė gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012). Taigi, taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas nustatyti prekės kodą pagal TARIC nomenklatūrą, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes (LVAT 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant sprendimus ginčo prekę „Ekoplant-Humi“ klasifikuoti kitu, nei pareiškėjos deklaruotas (2621 90 00 00), TARIC kodu, o būtent – TARIC kodu 3105 60 00 00, pagrįstai buvo atsižvelgta į objektyvius šios prekės požymius ir savybes, buvo atsižvelgta į KN pozicijų aprašymus ir skirsnių pastabas, taip pat buvo atsižvelgta į Muitinės laboratorijos motyvus bei rekomendacijas ir kt. dėl ginčo produkto tarifinio klasifikavimo.
22. Pareiškėja akcentuoja, kad net jeigu ir sutiktina su Vilniaus TM išvadomis, jog prekės „Ekoplant-Humi“ turėtų būti klasifikuojamos pagal 31 skirsnį (trąšos), tai Vilniaus TM ir Departamento nustatytas kodas 3105 60 00 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“) yra iš esmės klaidingas. Teigia, kad „Ekoplant-Humi“ yra išimtinai augalinės kilmės produktas – saulėgrąžų lukštų, kurie veikiant karščiui (deginant) yra natūraliai chemiškai apdorojami, pelenai. Tad, pareiškėjos nuomone, šis produktas turėtų būti klasifikuojamas KN kodu 3101 00 00 („Gyvūninės arba augalinės trąšos“), taikant 0 muito tarifą, o ne 3105 60 00 00.
Teismas su šiais pareiškėjos argumentais taip pat nesutinka. Pareiškėjos nurodytoje pozicijoje klasifikuojamos gyvūninės arba augalinės trąšos. O pareiškėjos importuotos prekės „Ekoplant-Humi“ sudėtyje, minėta, yra leonardito – organinės medžiagos, žemės gelmėse esančios iškasenos (kasybos produktas), todėl tai nėra nei augalinės, nei gyvūninės kilmės produktas.
23. Taigi, Vilniaus TM visiškai pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos deklaruotų prekių „Ekoplant-Humi“ TARIC kodas turi būti 3105 60 00 00 ir joms taikoma 3,2 proc. trečiųjų šalių muito tarifo norma.
24. Byloje pareiškėja iš esmės nekelia ginčo dėl jai priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių mokėjimų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai skundžiamais sprendimais, t. y. jų dalimis, būtų neteisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai.
25. Teismas taip pat pažymi, kad skundžiami sprendimai, jų dalys priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, jie yra motyvuoti ir pagrįsti, juos priėmė tam įgalioti subjektai, buvo laikytasi esminių (pagrindinių) procedūrinių reikalavimų.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamų sprendimų dalys yra pagrįstos ir teisėtos, tad jų naikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjos skundas (patikslintas) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
27. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.
Kadangi pareiškėja pateikė skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis, todėl turėjo mokėti 22,50 Eur. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio už skundą. Tad susidariusi 7,50 Eur (30 – 22,50 Eur) permoka turi būti grąžinama (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ skundą (patikslintą) atmesti kaip nepagrįstą.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Litorij“ 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio permoką (sumokėta 2020 m. lapkričio 3 d. per Luminor Bank AS).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.