Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovams D. B. ir V. B. dėl tėvystės nustatymo, nuginčijimo ir pavardės vaikui suteikimo (išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 gegužės 31 d. teisme gauta ieškovo M. I. ir atsakovų V. B. ir D. B. sudaryta taikos sutartis, kuria byloje dalyvaujantys asmenys nurodo susitariantys, kad ,,1. V. B. pripažįsta, kad nėra M. E. B. biologinis tėvas. 2. Šalys pripažįsta, kad M. E. B. biologinis tėvas yra M. I.. 3. Šalys bendru sutarimu sutinka, kad V. B., įrašyta M. E. B. gimimo įraše būtų nuginčyta, o M. I. tėvystė būtų pripažinta. 4. Pripažinus M. I. M. E. B. tėvystė, M. E. B. pavardė keičiama į I. pavardę. 5. M. I., pareiškia, kad atsisako visų kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas, o taip pat, šalys įsipareigoja nereikalauti padengti jų patirtų teisinių bei kitų išlaidų, susijusių su teisinėmis konsultacijomis, atstovavimu derybose, šios Taikos sutarties parengimu. 6. Priteisiamas išlaidas valstybei, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, jei tokių bus, apmokės M. I.. 7. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad šios Taikos sutarties sudarymas nepažeidžia bei neprieštarauja šalių interesams. 8. Šalys prašo, kad teismas šią Taikos sutartį patvirtintų rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant ir civilinę bylą nutrauktų. 9. Šalys įgalioja advokatą Marių Naviką (sutinka, kad advokatas Marius Navikas), pateikti šią taikos sutartį teismui per EPP sistemą. 10. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos LR CK 6.983-6.986 straipsniuose, ir LR CPK 293 straipsnio 3 punkte, 5 punkte ir 294 straipsnyje šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant šią Taikos sutartį. 11. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, neprieštarauja geros moralės principams bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. 12. Ši Taikos sutartis Šalims įsigalioja nuo jos pasirašymo.“

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas advokatas Marius Navikas ieškinį, šalių sudarytą taikos sutartį prašė tvirtinti. Atlikta ekspertizė patvirtino, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Vaikas mažo amžiaus, atsakovas su juo nesukūrė socialinių ryšių.

Atsakovė D. B. ieškinio reikalavimus prašė tenkinti.

Atsakovas V. B. sutiko su pateiktais procesiniais dokumentais. Su vaiku ryšio nėra užmezgęs, nebendrauja.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikė išvadą, kad neprieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų dokumentų tvirtinimui, kadangi tokiu būdu nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyse dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinamas

Tėvystės nuginčijimui ir nustatymui įstatymas numato specialius reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.153 straipsniuose bei CPK 387 – 399 straipsniuose. Išnagrinėjus ginčą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo teismas priima sprendimą (CPK 392, 399 straipsniai).

CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovo, atsakovų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

D. B. ir V. B. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka nenutraukta, todėl (duomenys neskelbtini) D. B. gimusios dukters tėvu gimimo įraše ((duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas V. B..

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Į bylą pateiktame UAB ,,Purepro LT“ 2020 m. liepos 13 d. atsakyme nurodyta, kad ištyrus pateiktus M. I. ir M. E. B. DNR mėginius biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama, tėvystės tikimybė yra 99,999998 proc.

M. I. ieškiniu, jo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas yra M. E. B. tėvas. Atsakovai su ieškinio reikalavimais sutiko. Atsakovas V. B. pripažino, kad tarp jo ir vaiko M. E. B. jokie socialiniai ryšiai nėra susiformavę.

Taigi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad vaiko tėvas yra ieškovas M. I., atsakovas V. B. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, įrodyta, kad vaiko M. E. B. gimimo dokumentuose įrašytas šio vaiko tėvu V. B. nėra M. E. B. tėvas (CK 3.150 straipsnis), taigi ieškinys tenkintinas, nustatant, kad M. E. B. nėra V. B. dukra, o jis nėra mergaitės tėvas. Įrodymų visuma pagrindžia ieškovo ieškinį, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas M. I. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Pripažintina, kad M. I. yra M. E. B. tėvas, o ji yra M. I. dukra.

Duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad reikalavimai panaikinti vaiko gimimo įrašą apie tėvą V. B., vaiko tėvu įrašyti M. I. yra pertekliniai. Duomenis apie vaiko tėvus pakeičia civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo dalyje dėl nepilnamečio vaiko pavardės tenkinamas

Pagal Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Pateikta taikos sutartis dėl vaiko pavardės neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateiktas susitarimas negali būti tvirtinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis)

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nesant ginčo dėl vaiko pavardės, mergaitės pavardė keistina į tėvo M. I. pavardę (CK 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi klausimai dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo išsprendžiami teismo sprendimu, ieškovui žyminio mokesčio dalis negrąžinama.

Iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 259–260, 293 straipsnio 5 punktu, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Dalyje dėl pavardės vaikui nustatymo patvirtinti byloje dalyvaujančių asmenų susitarimą, kad M. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardė ,,B.“ keičiama į pavardę ,,I.“.

Bylą dalyje dėl pavardės vaikui nustatymo nutraukti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.