- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1079-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01679-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. pareiškimo suinteresuotam asmeniui D. R. dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl D. R. pripažinimo neveiksniu ir globos jam nustatymo. Pareiškėja prašė pripažinti, kad jos tėvas D. R. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir paskirtį ją tėvo globėja. Nurodo, kad tėvas D. R. (duomenys neskelbtini) jam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai D. G. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2023 m. spalio 26 d. patikslinusi pareiškimą prašė: 1) priimti patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo; 2) pripažinti D. R., neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; 3) nustatyti globą pripažintam neveiksniu nurodytose srityse D. R.; 4) D. R., globėja ir turto administratore paskirti jo dukrą D. G.; 5) priimti nutartį, kuria paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ekspertui (-ams) pavesti atsakyti į nurodytus klausimus; 6) Ekspertizės atlikimui iš sveikatos priežiūros įstaigų, t. y. iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti D. R. medicininius dokumentus; 7) priimti nutartį, kuria byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti D. R., laikina globėja ir laikina turto administratore jo dukrą D. G.; 8) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 9) grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
4.2. Nustatė, kad 2023 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėja, be kita ko, buvo įpareigota: pateikti duomenis apie suinteresuoto asmens D. R. šeimos sudėtį; suformuluoti reikalavimą, kokioje konkrečioje srityje ar srityse suinteresuotas asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu; pateikti socialinio darbuotojo išvadą apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.
4.3. Pažymėjo, kad pareiškėja į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie šeimos sudėtį, tačiau ji yra neinformatyvi ir netiksli. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad D. R. šeimą sudaro tik pats D. R. ir jo sutuoktinė B. R.. Duomenys apie D. R. vaikus nepateikti (pvz. Gyventojų registro išrašas ar pan.), todėl teismui nėra galimybės patikrinti ar visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas procesinis sprendimas yra įtraukti į bylą.
4.4. Akcentavo, kad patikslintame pareiškime pareiškėja reikalavimo, kokioje konkrečioje srityje ar srityse suinteresuotas asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu nesuformulavo ir socialinio darbuotojo išvados nepateikė.
4.5. Teismo vertinimu, pareiškėja esminių pareiškimo trūkumų nepašalino ir tai yra kliūtis pradėti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškėja teismui pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. spalio 23 d. pažymą apie šeimos sudėtį Nr. V3-363, kurioje yra nurodyta, kad D. R., kuriam yra prašoma nustatyti neveiksnumą, sudaro jis ir jo sutuoktinė B. R.. Pažymoje yra išvardinti asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ne pareiškėja, o valstybės įstaiga įgaliota išdavė pažymą. Kodėl ši įstaiga neįtraukė sutuoktinių D. R. ir B. R. vaikų, pareiškėja negali atsakyti, ši aplinkybė yra ne nuo pareiškėjos priklausančios valios. Abejoti šios pažymos netikslumu negalima.
5.2. Nors valstybės institucija pažymoje apie šeimos sudėtį ir nenurodė sutuoktinių D. R. ir B. R. vaikų, tačiau pareiškėja savo patikslintame pareiškime nurodė visus savo tėvų vaikus, galinčius turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Visi tėvo D. R. vaikai faktiškai negyvena tėvų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl, tikėtina, (duomenys neskelbtini) seniūnija ir neįtraukė į pažymą, kaip šeimos narius.
5.3. Pareiškimo reikalavime yra aiškiai nurodyta, kad D. R. pripažintinas „neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse“, kas reiškia, kad individualizuoti ir dar labiau konkretizuoti kokioje konkrečioje srityje ar srityse suinteresuotas asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu nebėra būtina ir tikslinga. Jeigu teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, laikys, kad D. R. yra neveiksnus, tai tuomet pats teismas turi pareigą sprendimu nustatyti, kokiose tam tikrose turtinės ir neturtinėse srityse jį pripažinti neveiksniu.
5.4. Pareiškėjos pagrįstu manymu, suinteresuotam asmeniui D. R. neveiksnumas nustatytinas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jis esamuoju laiku jau nesiorientuoja laike ir vietoje, nepažįsta savo dukrų (D., R. ir D.), jam sistemingai ir dažnai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
5.5. Pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos skyrių, kad jai būtų pateikta socialinio darbuotojo išvada. Tačiau įstaigos darbuotojai paaiškino, kad tokia išvada apie asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, bus pateikta, kai teisme bus pradėta civilinė byla, ir tai ne greičiau, kaip po 1-2 mėnesių. Todėl galima laikyti, kad socialinio darbuotojo išvados nepateikimas yra ne nuo pareiškėjos valios ir priklausančių aplinkybių, minimos išvados pareiškėja gauti savo iniciatyva negali.
5.6. Teismui kartu su patikslintu pareiškimu yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad D. R. psichinė ir fizinė būklė yra sunki, jis visiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Išvados nepateikimas nėra esminis pareiškimo trūkumas, dėl kurio teismo procesas negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino, kad pareiškėjai nurodytos išvados nepateikus, t. y. pareiškimo trūkumų nepašalinus, pareiškimas negali būti teismo priimtas ir nagrinėjamas.
5.7. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų skyrius yra įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl jis teismui galės pateikti ne tik kad išvadą, tačiau ir bylai teisingai išspręsti reikalingus dokumentus. Pažymi, kad teismas savo iniciatyva tokio pobūdžio bylose privalo padėti įgyvendinti procesines teises surenkant įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėja esminių Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų – pateikti duomenis apie suinteresuoto asmens D. R. šeimos sudėtį, suformuluoti reikalavimą, kokioje konkrečioje srityje ar srityse suinteresuotas asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu bei pateikti socialinio darbuotojo išvadą apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, nepašalino ir konstatavo, kad tai yra kliūtis pradėti civilinės bylos nagrinėjimą.
11. CPK 464 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškime nurodė suinteresuotus asmenis (D. R., B. R., D. V., R. Č.). Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie šeimos sudėtį, tačiau sprendė, kad ji yra neinformatyvi ir netiksli. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, neturi. Šiuo atveju pareiškėja pateikė duomenis apie D. R. šeimos sudėtį, taip pat papildomai nurodė byloje dalyvaujančius suinteresuotus asmenis, todėl spręstina, kad teismo nurodytas pareiškimo trūkumas dėl pažymos pateikimo apie šeimos sudėtį yra neproporcingas. Tuo atveju, jeigu teismas mano, kad minėtas dokumentas yra reikalingas, arba jis yra netikslus teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. įstatymas suteikia teisę pačiam teismui išreikalauti informaciją apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu artimuosius giminaičius.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja be kitų reikalavimų teismo prašė pripažinti D. R., neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslintame pareiškime pareiškėja reikalavimo, kokioje konkrečioje srityje ar srityse suinteresuotas asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu nesuformulavo. Pareiškėja nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nurodo, kad patikslintu pareiškimu buvo prašoma pripažinti D. R., neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir pažymi, kad byloje paskyrus ir atlikus ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, tik paaiškėtų, ar suinteresuotam asmeniui D. R. neveiksnumas turi būti nustatytas „visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse“ ar / arba „tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse“.
14. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2021, 26 punktas).
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjui nurodžius, kad prašoma pripažinti suinteresuotą asmenį, neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau jų neišvardinus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks reikalavimas netinkamai suformuluotas ir (ar) negali būti pareikštas. Pažymėtina, kad CPK 466 straipsnyje numatyti pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai. Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Todėl spręstina, kad byloje paskyrus ir atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, būtų nustatytos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo būtų pripažintinas neveiksniu, tačiau pareiškėjui šių sričių nenurodžius, nėra pagrindo spręsti, kad tai kliudo civilinės bylos nagrinėjimui.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat kaip vieną iš pareiškimo trūkumų nurodė, jog byloje nėra pateikta socialinio darbuotojo išvada apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos skyrių, kad jai būtų pateikta socialinio darbuotojo išvada. Tačiau įstaigos darbuotojai paaiškino, kad tokia išvada apie asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, bus pateikta, kai teisme bus pradėta civilinė byla, ir tai ne greičiau, kaip po 1-2 mėnesių. Todėl pareiškėja nurodo, kad socialinio darbuotojo išvados nepateikimas yra ne nuo pareiškėjos valios ir priklausančių aplinkybių, minimos išvados pareiškėja gauti savo iniciatyva negali.
18. CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimą Nr. STS-3005 „Dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo“ iš kurio matyti, kad D. R. nuo (duomenys neskelbtini) lygis. Taip pat byloje pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. Rekomendacija Nr. RPP-1965 Dėl specialiosios pagalbos priemonių. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja į bylą nepateikė socialinio darbuotojo išvados apie asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau šiuo atveju pareiškėja teigia, jog minėtos išvados pateikti negali dėl objektyvių priežasčių, t. y. minimos išvados pareiškėja gauti savo iniciatyva negali.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėja dėjo pastangas gauti socialinio darbuotojo išvadą apie asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau ne nuo jo priklausančių aplinkybių, minėtos išvados pareiškėja gauti nesugebėjo. Atsižvelgiant į tai, kad, pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, rodančios D. R. (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis galimai negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Taip pat pateikti įrodymai apie neterminuotai nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad socialinio darbuotojo išvados nepateikimas yra esminis trūkumas ir kad teismo procesas negali būti pradėtas.
21. Pažymėtina, kad neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Taigi nesant objektyvios galimybės pateikti Išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
22. Pažymėtina ir tai, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai, o šiuo atveju, įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, negalima spręsti, kad teismo nustatyti trūkumai būtų esminiai, kad jų nepašalinus nebūtų galima pradėti nagrinėti bylos.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), dėl to pareiškimo priėmimo klausimas išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.