Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-635-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
II-635-1011/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Nukentėjusysis
UAB „X“
Kategorijos
Skundas Nr. II-635-1011/2019
Proceso Nr. 4-68-3-04152-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 14.14; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant skundą padavusiam R. L., nukentėjusiosios UAB „X“ įstatyminei atstovei L. J., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 3-ojo policijos komisariato atstovei Ivetai Ivoškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2019-08-29 nutarimo Nr. 14-ANR_N-1607-2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 3-ojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas) tyrėjas 2019-08-07 surašė R. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-1085-2019, kuriame nurodoma, kad jis 2019-06-20 apie 10.28 val. adresu Vilniuje, Algirdo g. 4 eidamas šaligatviu ir vesdamas (su pavadėliu) šunį, būdamas atsakingas už gyvūno elgesį, neužtikrino, kad šuo neterštų aplinkos pažeisdamas kitų asmenų teises, t. y. šuo priėjęs prie Algirdo g. 4 namo apšlapino namo sieną. R. L. galėjo ir privalėjo suvaldyti šunį nuo pastato sienos apteršimo, tačiau to nepadarė. Savo veiksmais (neveikimu) R. L. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 4 p., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymu (2019-05-06 įsakymo B1-306 redakcijos) patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.4. p., 39 p. reikalavimus ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Policijos komisariato 2019-08-29 nutarime Nr. 14-ANR_N-1607-2019 (toliau – ir Nutarimas), nurodoma, kad R. L. 2019-06-20 apie 10.28 val. adresu Vilnius, Algirdo g. 4 eidamas šaligatviu ir vesdamas (su pavadėliu) šunį, tuo metu būdamas atsakingas už vedamo gyvūno elgesį, neužtikrino, kad šuo neterštų aplinkos, pažeisdamas kitų asmenų teises, t. y. šuo priėjęs prie Algirdo g. 4 namo apšlapino namo sieną. R. L. galėjo ir privalėjo suvaldyti šunį nuo pastato sienos apteršimo, tačiau to nepadarė. Nurodoma, kad tokiais veiksmais R. L. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 4 p., Tvarkos aprašo 4.4. p., 39 p. reikalavimus. Nutarimu R. L. pripažintas kaltu padaręs ANK 346 str. 3 d. numatytą nusižengimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 175 Eur bauda.

Šalies argumentai

R. L. teismui pateiktame skunde prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant ir neįrodžius nusižengimo sudėties būtinųjų sąlygų. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip vyriškos lyties žmogus šaligatviu veda šunį. Kitame vaizdo įraše matyti, kad šuo prie pastato sienos pakelia koją ir apšlapina šaligatvį. R. L. teigė, kad parodytoje vaizdinėje medžiagoje nėra galimybės įžvelgti veido. Savęs įraše neatpažino, bandė paaiškinti pareigūnams, kad tai ne jis, tačiau jie nurodė, kad jau nustatė asmenybę, žino, kad tai R. L., nes jiems tai nurodė skundą surašiusi moteris. Nepaisant R. L. paaiškinimų 2019-08-02 policijos nuovadoje buvo surašytas protokolas Nr. 14-ANR_N-1061-2019, kuriame, jis nurodytas, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Protokole nurodytos jam nežinomos aplinkybės. 2019-08-02 pateikė prašymą leisti susipažinti su tyrimo medžiaga daryti kopijas. 2019-08-07 atvykus į komisariatą susipažinti su tyrimo medžiaga, jam paaiškino, kad anksčiau surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra anuliuojamas ir surašomas naujas. Policijos nuovadoje 2019-08-07 surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_N-1061-2019, kuriame nurodytos tapačios aplinkybės, tačiau inkriminuojamas kita to paties straipsnio dalis, bei pakoreguotas ir nurodytas kitas nukentėjęs asmuo – vietoj fizinio asmens L. J. nurodyta, kad nukentėjęs asmuo yra juridinis asmuo UAB „X“. 20019-08-07 elektroniniu paštu pateikė tyrėjai I. Ivoškaitei išsamų paaiškinimą, kad jų turimoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas kitas asmuo, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties. Tuo pačiu pateikė ir paprašė atsakyti tiksliai suformuluotus klausimus, kad galėtų tinkamai apsiginti dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, tačiau administracinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Į tyrimo metu tyrėjai pateiktus klausimus jam nebuvo ir iki šiol nėra atsakyta. Susipažinus su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga paaiškėjo, kad 2019-06-21 gautas L. J. 2019‑06-20 pareiškimas, kartu su juo pareiškėja pateikė kažkokiu būdu ir kažkieno filmuotą medžiagą. Pareiškėja pati identifikuoja pažeidimą, nusižengimo padarymo vietą, laiką ir aplinkybes, bei identifikuoja asmenį. Asmens tapatybę pareiškėja tiesiog nurodo pareiškime. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir tyrimo surinkta medžiaga R. L. nustatė, kad jokios medžiagos apie policijos duomenų bazės išrašus nėra, jokių palyginimo nuotraukų neįtraukta. Kitų objektyvių duomenų, kurie padėtų nustatyti pažeidėjo tapatybę byloje nerado ir tokia medžiaga jam nebuvo pateikta. R. L. teigė, kad darytina apibendrinta išvada, jog pažeidimą padariusio asmens tapatybę pareigūnai nustatė vien tik iš pareiškimą pateikusios L. J. deklaratyvaus nurodymo. Pareigūnai tik spėja, kad tai tas pats asmuo, tačiau byloje nesurinko ir nepateikė jokių objektyvių ir pagrindžiančių tai, kad tariamo pažeidimo užfiksuotoje vaizdo medžiagoje yra būtent atsakomybėn patrauktas asmuo R. L.. R. L. kategoriškai nesutinka ir nepripažįsta, kad įraše yra užfiksuotas būtent jis. Jam nėra žinomos nutarime išdėstytos aplinkybės ir jam inkriminuojamo įvykio aplinkybės, jis nebuvo nurodytoje vietoje nurodytu laiku, nevedė šuns. Jis teigia, kad apskritai negali būti subjektu pagal jam inkriminuojamą administracinio nusižengimo straipsnį ir blanketiškai taikytiną įstatymą, nes neturi šuns. Iš jo negali būti reikalaujama vykdyti „šunų laikytojų“ pareigų, juolab negali kilti atsakomybė už veiką, kurios nėra padaręs. R. L. teigia, kad surinkti ir užfiksuoti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog būtent jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o būtent, jog jis yra gyvūnų laikytojas, kuris pažeidė įstatymo reikalavimus, kad apskritai buvo pažeistos įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose įtvirtintos pareigos, kad būtent jo konkrečia veika (kalte) buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai. Taigi, kitų įrodymų, papildančių ar patvirtinančių nukentėjusiojo asmens interesų pažeidimą, institucija nesurinko ir į bylą nepateikė. Darytina bendra išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir abejones paneigiančių įrodymų, kurie patvirtintų inkriminuojamo nusižengimo sudėtį tokiu būdu, kad nustatyti R. L. administracinę atsakomybę.

Atsiliepimas

Policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu R. L. nubaustas pagrįstai bei teisėtai, todėl prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Policijos komisariatas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, išnagrinėjo iš esmės ir priimdamas nutarimą tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Dėl nuolatinių pareiškėjos skundų apie sistemingai vedžiojamus šunis be pavadžio, kurie teršia pastato sieną Algirdo g. 4, Vilniuje organizuojamos prevencinės priemonės, suaktyvintas patruliavimas, kurių metu gyventojai įspėjami, informuojami bei supažindinami su gyvūnų laikymo taisyklėmis. Institucijos vertinimu, R. L. skundas, prieštaraujantis minėtiems byloje surinktiems įrodymams, turėtų būti atmestas ir vertinamas kritiškai.

Teismo posėdžio metu R. L. parodė, kad, anot jo, pareigūnai neatliko savo darbo. Nėra administracinio teisės nusižengimo sudėties, t. y. pareigūnai nėra surinkę pakankamai įrodymų, kad neabejotinai būtų įrodyta, kad šį nusižengimą padarė jis. Liepos mėn., kai gavo skambutį iš policijos, buvo prejudicinė nuostata, kad jie jau žino, kad tai jis, nors jie nebuvo susitikę. Jis pirmą kartą matė pareigūnus, o jie jau kvietė surašyti nutarimą. Atvykęs į policijos nuovadą pradėjo klausinėti ir aiškintis bylos aplinkybes, o pareigūnai jau norėjo rašyti nutarimą, neišgirdę paaiškinimo. Paaiškėjo, kad visos aplinkybės yra nustatytos pagal vienos namo administratorės pareiškimą. Visas rajonas žino pareiškimą pateikusią moterį, kad ji rašo skundus dėl neįrengtų langų, dėl ne vietoje augančių medžių, bara augintinių vedžiotojus, perdėtai rūpinasi aplinka, įsirengė kamerų, mikrofonus, žmonės jaučiasi sekami. Buvo ne viena konfliktinė situacija su gyventojais. Vieną kartą jam paskambino viena draugė, kurią minėta moteris pradėjo tampyti viduryje gatvės. Jis palydėjo tą žmogų iš kiemo ir paprašė, kad daugiau ta moteris neateitų. Ta moteris jam pasakė, kad „aš tau dar parodysiu“. Mano, kad dėl to pareiškimas ir atsirado.

Pareiškime buvo nurodytas jo vardas ir pavardė. Bandyta abstrakčiai nurodyti, kur jis maždaug gyvena. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai nekelia abejonių, kad reikia jį nubausti. Jis mano, kad policijos pareigūnai iš kažkokio liudytojo parodymų, neįsigilinę į aplinkybes, nesurinkę pakankamai duomenų negali daryti išvadų, jam neaišku iš kur pareigūnai gavo bylos medžiagą. Administracinėje teisėje pareigūnas turi pareigą surinkti įrodymus, jeigu nori inkriminuoti kažkokį teisės pažeidimą. Tačiau mano, kad jie to nepadarė. Anot jo, pareigūnai neatliko jokių papildomų veiksmų, išskyrus tai, kad išnagrinėjo vieną skundą ir jiems pateiktą medžiagą. Jis garantuotas, kad policijos pareigūnai net nebuvo nuvykę į įvykio vietą, jis įsitikinęs, kad ne ta vieta buvo nufilmuota. Anot jo, policija vykdo kažkieno nurodymus. Jis susipažino su video medžiaga ir savęs neatpažino: jis nenešioja akinių, pas jį nėra tokių rūbų ir jis neturi šuns. Pabrėžė, kad svetimo šuns nevedžiojo, vaizdo įraše užfiksuotas šuniukas jam nepažįstamas, nežino ar jo pažįstami turi tokį šunį, užfiksuotas asmuo – taip pat jam nepažįstamas. Jis neturi nei registruoto, nei neregistruoto šuns, šunį turėjo tik vaikystėje. Nesupranta, kodėl nustatė, kad tai jis. Dėl įrodymų objektyvumo, jų gavimo, rinkimo jam kelia pagrįstų abejonių, kad tas pareiškimą padavęs asmuo yra suinteresuotas kažką padaryti jam dėl kažkokio buvusio žodinio incidento, apsižodžiavimo. Anot jo, reikia įvertinti, ar šioje byloje jam inkriminuojamas teisės pažeidimas yra grynai atėjęs duomenų pagrindu iš to asmens. Kažkokių objektyviai surinktų duomenų, jo nuomone, nėra.

Taip pat pabrėžė, kad į pareigūnus kreipėsi asmuo, kuris neturi teisės, t. y. fizinis asmuo, kuris niekaip nesusijęs su pastatu. Šiuo atveju dėl pažeidimo gali kreiptis asmuo, kuriam padaryta žala ir kurio interesai pažeisti. L. J. su tuo pastatu, mano, kad nieko bendro neturėjo, kai kreipėsi su pareiškimu. Tuo metu, kai susipažino su visa byla nebuvo (atstovavimo) įgaliojimo. Vėliau, kai jis paprašė pateikti įrodymus, kuo šis asmuo susijęs su pažeidimu, byloje atsirado įrodymai ir pakeistas protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjęs asmuo yra juridinis asmuo, pastato savininkas. Taip pat patikino, kad papildomai pateiktame vaizdo įraše užfiksuota mergina, vedanti šunį, nėra jam pažįstama, jis merginos neturi, nėra vedęs, gyvena vienas. Pažymėjo, kad po šio įvykio liko ant grindinio šlapios žymės. Kartu su skundu yra pateikta nuotrauka, iš kurios matosi, kad asfaltas nėra šlapias. Todėl nėra aišku, ar tai tikrai yra susiję įrodymai, nes jie vienas kitam prieštarauja. Įstatymo saugoma vertybė pastatų, gėlynų, paminklų apšlapinimas. Turi būti užfiksuota subjektyvioji nusižengimo pusė – kad buvo konkrečiai padaryta veika ant tam tikra objekto, šiuo atveju ant pastato. Vienoje kameroje yra nufilmuota, kai apšlapinamas tik asfaltas, pati pareiškėja prideda papildomą nuotrauką, tačiau ten nėra matoma, kad būtų apšlapintas tas pats asfaltas. Jis kelia hipotezę ar tai tarpusavyje susiję įrodymai, ir ar tai gali būti pripažinti įrodymais.

Teismo posėdžio UAB „X“ įstatyminė atstovė L. J. parodė, kad tai yra tęstiniai tyčiniai nusižengimai. Pažeidėjas naudoja šunį kaip įrankį pažeidimams atlikti. Jis tyčia daro pažeidimus, tyčia žemina jos garbę bei orumą, nukentėjusiojo asmens ir jos kaip suinteresuoto asmens dalykinę reputaciją. Jis daug kartų buvo skųstas savivaldybės institucijai, policijai, šis kartas buvo antras. Po pirmo karto policija jo nenubaudė. Po šio pažeidimo policija surašė nutarimą dėl nuobaudos skyrimo. Ji yra pastato administratorė. Atėjus į darbą apeina pastatą, randa apšlapintą sieną ir užfiksuoja. Tada eina prie vaizdo kamerų, kurios yra instaliuotos turto stebėjimui ir per kameras ieško pažeidėjo. Tai užima labai daug laiko, ji labai daug laiko praranda – tiek darbinio, tiek asmeninio. Tuos vaizdo įrašus įsiarchyvuoja kol yra atliekami tyrimai. Ji nustatė, kad vaizdo įraše užfiksuotas R. L. Anksčiau su juo bendravo, pažįsta vizualiai. Ji mato, kad jis beveik kiekvieną dieną vedžioja šviesiai rusvą šuniuką, tai reziumuoja, kad jis turi šunį. Ji tiesiai kreipėsi į policiją, nes R. L. bijo – jis jai vieną kartą nykštį išsuko, gąsdino, kad daug kartų nuo jo kentės, tampė kieme. Pirmą kartą ji jo geranoriškai prašė, kad nustotų atlikinėti šituos pažeidimus, sakė, kad ant pastato tvoros yra policijos įspėjimas dėl šitų pažeidimų užkabintas, yra nukentėjusiojo prašymas, kad gyvūnų savininkams už tokius pažeidimus yra civilinė ir administracinė atsakomybė. Nukentėjęs asmuo yra UAB „X“, jis yra filmuotos medžiagos valdytojas, o ji yra administratorė ir gavo medžiagą iš valdytojo. Labai įvairiai užfiksuoja tokius pažeidimus – per 5 metus virš 100. Ji neturi pareigos atpažinti asmenų iš filmuotos medžiagos, atpažinti asmenis privalo pareigūnai ir institucijos. Tiek kiek vaizdo įraše mato žmogų, tai kartais pamato gatvėje. Kartais tenka atsitiktinai atpažinti, bet administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atpažino iš pirmo karto, kai dar jo geranoriškai prašė, kad jis to nedarytų. Pridūrė, jog praeitų metų gruodžio mėn. jo šeimos narys – draugė ar sutuoktinė, vedė minėtą šunį ir leido apšlapinti sieną. L. J. paprašė, kad ji sustotų, kad iškvies policiją užfiksuoti šį pažeidimą. Ji jos neklausė ir ėjo toliau. L. J. ėjo kartu su ja. Ji priėjo prie savo durų (duomenys neskelbtini) ir paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, paprašė, kad jis ateitų. Jam atėjus prasidėjo konfliktas. Taip sužinojo jų adresą, o savivaldybėje, kur jie susitiko, vardą ir pavardę. Ji pridūrė, kad nuotrauka buvo daryta žymiai vėliau nei vaizdo įrašas, nes tuo metu, kai buvo daromas vaizdo įrašas, ji neturėjo galimybės padaryti nuotraukos. Ant vaizdo įrašo yra data ir laikas, o ant nuotraukos taip pat yra užfiksuota, kada ji daryta. Po 4 valandų daryta nuotrauka – ant šaligatvio galėjo išdžiūti šlapalas, o ant pastato nenudžiūva, o tik traukia nešvarumus.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė I. Ivoškaitė parodė, kad Nutarimą priėmė ne ji, o vyriausiasis tyrėjas, ji surašė protokolą. Pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą, išėmė vaizdo įrašą iš L. J. ir pateikė prie medžiagos. Užteko duomenų, kad R. L. padarė nusižengimą. Tai nustatė palyginę pateiktą vaizdo įrašą su duomenų bazėje esančia nuotrauka. Vaizdo įrašas buvo žiūrėtas su vyriausiuoju tyrėju V. M., kuris dirba 3 PK teritorijos bendruomenėje. Jis žino Algirdo g. 4 problemą, padeda su medžiaga. Jie pasikvietė R. L. į komisariatą, kai pamatė jį vizualiai, nebekilo jokių abejonių (kad jis užfiksuotas vaizdo įraše). R. L. neprisipažino, sakė, kad neturi šuns, nenešioja akinių. Po neatsimena kiek laiko Algirdo g. V. M. susitiko tą patį asmenį, kuris buvo pas ją kabinete protokolo surašymui, tuo metu buvo šuo, kuris užfiksuotas nuotraukoje. Institucijos atstovė patikino, kad buvo nuvykusi į įvykio vietą, tikrino kameras. Į R. L. klausimus neatsakė, kadangi jis susipažino su medžiaga, kurioje, jos nuomone, atsakymai į klausimus yra.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad yra Vilniaus miesto 3 PK vyriausias tyrėjas. R. L. pažįsta iš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Taip pat pareigūnas maždaug prieš 3 mėnesius važiuodamas Algirdo g. pastebėjo jį vedžiojant šunį (apibūdino šunį kaip mažą, rusvos ir baltos spalvos mišrūną, labai neišsiskiriantį). Atpažino jį nes buvo sutikęs 2 kartus prieš tai nuovadoje. Pareigūnas sustojo ir priėjo prie jo, paklausė, kodėl jis meluoja ir trukdo tyrimui. R. L. atsakė, kad turi teisę gintis įvairiomis įmanomomis priemonėmis. Išsiskyrė su R. L. ties (duomenys neskelbtini) esančiu bromu, tuo adresu gyvena skundą padavęs asmuo su savo mergina. Žino, kad jis gyvena su mergina, nes prieš 8 mėnesius buvo konfliktinė situacija, kai šuo vėl apdergė pastatą ir įvyko susistumdymas, kuriame dalyvavo jis, jo mergina ir L. J. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (nežino, ar priimtas sprendimas), apklausų metu išsiaiškinta, kad su juo buvusi mergina buvo jo mergina. Peržiūrint vaizdo įrašus, taip pat ir 2019-06-20 darytą ir su nusižengimo tyrimu susijusį vaizdo įrašą, patvirtino, kad jame užfiksuotas asmuo be abejonių yra R. L., o šuo yra tas pats, kurį R. L. vedžiojo, kai jį sutiko Algirdo g. Patikino, kad to susitikimo metu R. L. dėvėjo akinius. R. L. atpažino iš veido, eisenos, šuns. Nurodė, kad L. J. atpažino R. L. vaizdo įraše, nes buvo jį anksčiau sutikus per susistumdymą ir savivaldybėje. Nurodė, kad pareigūnas telefonu bandė susitarti su R. L., kad galėtų atvykti į jo namus, pamatyti šunį, pakalbėti su jo mergina, tačiau R. L. tam trukdė, paaiškinime nurodė kitą adresą, nei jis realiai gyvena (kuris nurodytas kitų administracinių nusižengimų bylose). Taip pat nurodė, kad dirba bendruomenėje ir jam yra pavedamos užduotys, kad nusižengimai nesikartotų. Jam Algirdo g. situacija buvo žinoma, daugeliu atvejų nebuvo nustatomi asmenys, kurie vedžiojo šunis. Jis dalyvavo ankstyvosios prevencijos veiksmuose: dalino lankstinukus, kabino ant tvorų (užrašus), žmonės buvo informuoti, kad nebūtų pažeistos pastato teisės. Jam dėl šio pastato nuolatos ateina skundai, dėl to jis stengiasi imtis veiksmų. Taip pat šiuo atveju buvo teikiama pagalba tyrėjai I. Ivoškaitei. Bendraudamas su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu telefonu pajuto sąmoningą vengimą – buvo ilgai tariamasi, kad asmuo atvyktų ir jie išsiaiškintų aplinkybes, dėl visko susitartų, tačiau asmenį prisikviesti pavyko tik atvykus į jo buvusią darbovietę. Pridūrė, jog pirmas protokolas buvo anuliuotas kaip netinkamai surašytas, nes išsiaiškinta, kad nukentėjusysis nėra L. J., ji yra nukentėjusiojo „X“ atstovė. Buvo surašytas naujas protokolas, pasikvietus R. L. Nutarimo surašymas buvo suplanuotas po poros savaičių, tačiau jis nusikėlė, nes R. L. pateikė aibę prašymų. Liudytojo nuomone, nors R. L. teigia, kad ne jis užfiksuotas vaizdo įraše, tačiau akivaizdu, kad tai jis. Pažymėjo, kad savivaldybė jam jau skyrė įspėjimą už identišką pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 346 str. 1 d., nustatyta atsakomybė už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

ANK 346 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad šio straipsnio 1, 2 d. numatytas administracinis nusižengimas, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 120 iki 230 Eur.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, taip pat kitus teisės aktus, todėl jos pažeidimas konstatuotinas nustačius Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisminio nagrinėjimo metu R. L. savo kaltės nepripažino, aiškino, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje šuns nevedžiojo, jokio šuns neaugina, iš jo pažįstamų taip pat niekas neturi panašaus šuns, 2019-06-20 vaizdo įraše savęs neatpažįsta, niekada akinių nenešiojo. Taigi, jis nėra nagrinėjamojo nusižengimo subjektu. R. L. teigimu, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pastato savininkui buvo padaryta kokia nors žala, ar kilusi grėsmė tokiai žalai atsirasti, nes byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašas ir nuotraukos – yra prieštaringi, galimai neatitinka sąsajumo reikalavimo, t. y. neįrodyta ir objektyvioji ANK 346 str. 3 d. numatyto nusižengimo pusė.

Tačiau, teismo vertinimu, byloje surinkti, ištirti ir objektyviais laikytini įrodymai prieštarauja R. L. duotiems parodymams, todėl jo teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad iš vaizdo įrašų „IP kameros_ch3­_20190620102801_20190620102817.asf“ ir „IP kameros_ch3­_20190620102759 _20190620102811.asf.“ matyti, kaip asmuo 2019-06-20 apie 10.28 val. vedžioja su pavadėliu šunį, kuris pribėga prie pastato sienos ir ją apšlapina (b. l. 75; CD). L. J. patvirtino, kad vaizdo įraše nurodytas laikas atitinka jo darymo laiką. Taip pat paaiškino, kad fotonuotrauka 20190620_143403.jpg (b. l. 75; CD) daryta toje vietoje, kurioje šuo apšlapino sieną, tačiau vėliau, t. y. tokiu metu koks ir nurodytas šios nuotraukos elektroninėje charakteristikoje – apie 14.34 val., todėl ant grindinio nėra išlikę šuns šlapimo žymių. Tokie L. J. paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi įtikinantys, taip pat šalina R. L. teisminio nagrinėjimo metu keltas abejones, dėl aptartų vaizdo įrašų ir nuotraukos sąsajumo bei pažeidimo padarymo laiko.

Teisminio nagrinėjimo metu I. Ivoškaitė patvirtino, kad aptartuose vaizdo įrašuose atpažino šunį vedžiojusį asmenį kaip R. L. lygindama jį su duomenų bazėje esančia nuotrauka. L. J. patvirtino, kad R. L. vaizdo įrašuose atpažįsta, nes dirbdama dažnai jį mato vedžiojant šunį (tokį pat kaip užfiksuotas 2019-06-20 vaizdo įraše), jis nuolatos daro pažeidimus su šuniu, ne pirmą kartą yra už tai baudžiamas. Be to, ji turėjo konfliktą su R. L., todėl žino jo vardą, pavardę ir adresą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. patvirtino, kad jam nekyla jokių abejonių, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent R. L., jį atpažįsta iš veido, eisenos, šuns. Paaiškino, kad R. L. kelis kartus buvo sutikęs policijos nuovadoje. Be to, po nagrinėjamo įvykio buvo R. L. buvo sutikęs Algirdo g., Vilniuje vedžiojant tą patį šunį kaip 2019-06-20 vaizdo įrašuose, kalbėjosi su juo dėl padarytų pažeidimų. R. L., kuris tuo metu buvo su akiniais (nors teismo posėdžio metu tvirtino priešingai, kad akinių niekada nenešioja), paaiškino, kad jis turi teisę gintis visomis įmanomomis priemonėmis. V. M. patvirtino, kad šis bendravimas su R. L. yra užfiksuotas ir teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėtame vaizdo įraše (b. l. 45, CD1 failas „2019.08.21.14.39.13 – 2019.08.21.14.42.11 l.“, nuo 14.40.45 iki 14.41.13 val.).

Teismas, vertindamas aptartus L. J. ir V. M. teisminio nagrinėjimo metu teiktus parodymus, pažymi, kad jie ne kartą matėsi su R. L., betarpiškai su juo bendravo, taip pat atpažino jį „IP kameros_ch3­_20190620102801_20190620102817.asf“ ir „IP kameros_ch3­_20190620102759 _20190620102811.asf.“ vaizdo įrašuose. L. J. ir V. M. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, abejoti jų paaiškinimais ar manyti, kad jie teikti siekiant suklaidinti teismą ar sąžiningai klystant, teismas neturi jokio pagrindo. O ir R. L. teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti aptartų L. J. ir V. M. parodymų patikimumu.

Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, t. y. 2019-06-20 apie 10.28 val., šunį, kuris apšlapino pastato, esančio Algirdo g. 4, Vilniuje sieną, vedžiojo būtent R. L.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 4 p. įpareigoja gyvūnų laikytojus nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Tvarkos aprašo 4.4 p. nurodyta, jog gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Šio aprašo 39 p., be kita ko, įtvirtintas įpareigojimas šunų laikytojams, kurie vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

R. L., nagrinėjamu atveju būdamas atsakingas už vedamo šuns elgesį, neužtikrino, kad jis neterštų aplinkos, pažeisdamas kitų asmenų teises ir tokiais savo veiksmais pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 4 p., Tvarkos aprašo 4.4 p., 3 p. reikalavimus. Todėl jo veiksmuose yra visi ANK 346 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymiai.

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad R. L. 2018-12-06 baustas administracine tvarka už ANK 346 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą, taigi toje pačioje ANK straipsnio dalyje nurodytą pažeidimą padarė pakartotinai.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, pripažintina, kad R. L. veiksmuose yra visi ANK 346 str. 3 d. numatyto nusižengimo požymiai ir skundžiamu Nutarimu jis už šį nusižengimą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai bei teisėtai. Kita vertus, pakartotinumas yra ANK 346 str. 3 d. numatyto nusižengimo požymis, todėl ši aplinkybė, priešingai negu nurodyta Nutarime, nelaikytina atsakomybę sunkinančia.

Byloje esančiais įrodymais R. L. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas pripažįsta, kad Nutarime administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos teisingai, tačiau įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, R. L. paskirta 175 Eur bauda savo griežtumu nėra adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme.

R. L. padarytas nusižengimas, teismo vertinimu, nelaikytinas šiurkščiu, taip pat iš aptartų vaizdo įrašų matyti, jog padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Akivaizdu, kad vedžiojant šunį, sunku numatyti, kada jam užeis noras nusišlapinti, o taip pat tokius šuns veiksmus sukontroliuoti. Nagrinėjamu atveju reali žala niekam padaryta nebuvo.

Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, tai, kad padarytas administracinis nusižengimas nebuvo šiurkštus ir nesukėlė realios žalos, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skiriant baudą ženkliai mažesnę nei numatyta ANK 346 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali – 20 Eur baudą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. L. skundas yra tenkintinas iš dalies ir Nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 642 str. 1 d. 6 p., teismas

nutarė:

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2019‑08-29 nutarimą Nr. 14-ANR_N-1607-2019, kuriuo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), už Administracinio nusižengimo kodekso 346 str. 3 d. padarymą paskirta 175 Eur bauda, ir paskirti švelnesnę nuobaudą – 20 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutartį skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19102808805.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys