- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-136-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas (pran.), Daiva Benevičiūtė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-46-434/2008, pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovei D. V. dėl namų valdos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N.N. 2007-09-03 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2000-10-31 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. BJP-5041, sudarytą tarp ieškovės ir D. V., panaikinti teisinę registraciją gyvenamojo namo, unikalus Nr.36/967-0085-01-3, kiemo statinių, unikalus Nr.36/987-0085-04-6, garažo, nukalus Nr.36/987-0085-02-4, viralinės, uniklaus Nr.36/987-0085-03-5, esančių Saločių g. 19, Biržai, registruotus nekilnojamojo turto registre D. V. vardu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Savo prašymą argumentavo, kad 1999 metais ieškovės vyras S. N. iš banko paėmė paskolą ir, paskolos grąžinimui užtikrinti, įkeitė bankui gyvenamąjį namą, esantį Saločių g. 19, Biržai. Nebegalėdami išmokėti paskolos, namą nusprendė parduoti, nes antstoliai būtų jį pardavę iš varžytinių, todėl 2000-10-31 su atsakove sudarė šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Gyvenamas namas su priklausiniais buvo įkeistas AB Lietuvos taupomajam bankui už suteiktą paskolą, todėl pirkėjai perleido ir savo įsipareigojimus bankui. Paskolos likutis bankui tuo metu sudarė 24007,77 Lt. Bankas neprieštaravo dėl namo pardavimo. Ieškovė teigė, kad nors ginčo pastatus ir pardavė atsakovei, tačiau atsakovei parduoto turto realiai neperdavė, gyveno name toliau, jame tebegyvena ir iki šiol. Nurodo, kad namą išlaiko, juo rūpinasi, moka visus mokesčius, todėl ji yra šio gyvenamo namo su priklausiniais teisėta valdytoja. Ieškovės paaiškinimu, 2003 metų rugsėjo mėnesį atsakovė jai pranešė, kad nebeturi galimybės mokėti bankui paskolos ir pasakė, kad darytų su šiuo namu ką nori, todėl ieškovo surado giminaitį (A. B.), kuris sutiko toliau mokėti paskolą bankui už atsakovę. A. B. nuo 2003 metų spalio mėnesio pradėjo mokėti bankui paskolą ir baigė mokėti visą paskolą 2006-03-30, viso sumokėdamas bankui 16479,45 Lt. Pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad atsakovė iki 2004-01-01 privalėjo jai sumokėti 20000 Lt. Tačiau šių pinigų atsakovė jai iki šiolei nesumokėjo. Kadangi atsakovė atsisakė sumokėti paskolą bankui, nesumokėjo pagal sutartį jai ir iš jos parduoto daikto neperėmė, o ji buvo bei tebėra minėto gyvenamo namo su priklausiniais nuo jo pardavimo momento teisėta valdytoja, prašo minėtą sutartį nutraukti, kadangi pirkėja pažeidė sutarties sąlygas ir šis pažeidimas yra esminis.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2008-01-24 sprendimu ieškovės N. N. ieškinį atsakovei D. V. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo atmetė, priteisė iš ieškovės N. N. vieną tūkstantį litų bylinėjimosi išlaidų D. V. bei dvidešimt šešis litus 30 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas padarė išvadą, kad šalys joms pagal pasirašytą sutartį tenkančias prievoles turėjo įvykdyti viena paskui kitą. Ieškovė neįvykdė savo pareigos išsikelti iš sutartimi parduotų pastatų, o iš atsakovės nepagrįstai nepriėmė mokėtinų pagal sutartį pinigų. Ieškinį dėl 2000-10-31 pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo ieškovė pareiškė po to, kai atsakovė pradėjo aktyviai raginti ieškovę išsikelti iš ginčo pastatų, todėl toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai, iki išsikels ieškovė iš gyvenamojo namo, susilaikė nuo jai tenkančios prievolės sumokėti ieškovei 20000 Lt ir tokiu būdu realizavo savo teisę, įtvirtintą LR CK 6.207 str. 2 d. Teismas padarė išvadą, kad toks atsakovės elgesys nelaikytinas sutarties pažeidimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme N. N., jos atstovė prašė Biržų rajono apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o sandorio šalių teises gynė nelygiaverčiai. Teismas atsakovės elgesio nelaikė sutarties pažeidimu, tuo labiau, esminiu. Atsakovė po 2000-10-31 sudaryto sandorio nusipirkto turto neperėmė, sandorio kainos - 20 000 Lt ieškovei nesumokėjo. Iš liudytojo A. B. parodymų, galima konstatuoti, jog prievolės kreditoriui bankui atsakovė taip pat nevykdė ir nuo 2003 m. A. B. už atsakovę sumokėjo 16479,45 Lt sumą. Liudytojas A. B. patvirtino, kad atsakovė, nutraukdama kreditorinio įsipareigojimo bankui vykdymą, kuriam užtikrinti buvo įkeistas ginčo namas ir žemės sklypas, nurodė, kad ji viską paliekanti ieškovei. Ši aplinkybė įrodo, kad sutarties pažeidimas yra esminis, atsakovė nesiruošė mokėti sandorio sumos. Negavusi sandorio sumos, ieškovė negalėjo užsitikrinti finansinių lėšų kito nekilnojamojo daikto įsigijimui, dėl ekonominės situacijos ir pakilusių nekilnojamoji turto kainų, palyginus buvusias 2004-01-01, ieškovė negali įsigyti būsto už neišmokėtą sandorio sumą ir tokiu būdu patiria nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje kartu su savo atstovu nurodė nesutinkantys su apeliacinio skundo motyvais. Nurodo, kad sudarius sutartį, atsakovė įregistravo savo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, sudarė paskolos sutartį, todėl pirkimo-pardavimo sutartimi priimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. Ieškovė iki 2001 m. rugsėji 1 d. neišsikėlė iš jos parduoto gyvenamojo namo. Ieškovė ir šiuo metu atsisako priimti pinigus pagal sutartį, todėl šiuos pinigus buvo priversta įnešti į notaro depozitinę sąskaitą. Nuosavybės teisė pirkėjui perėjo nuo įregistravimo viešame registre momento, o ne nuo faktinės galimybės daryti fizinę įtaką daiktui. Atsakovė kelis kartus ragino išsikelti iš gyvenamojo namo, elgėsi geranoriškai ir pratęsė išsikėlimo terminą, siūlė alternatyvią gyvenamąją patalpą išsikėlimui, tačiau ieškovė elgėsi nesąžiningai. Ieškovės atsisakymas išsikelti iš gyvenamojo namo yra laikomas sutarties pažeidimu, leidžiančiu pasinaudoti įstatymuose numatytomis gynybos priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d. 1p.).
1964 m. Civilinio kodekso 255 str. nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jei įstatymai nenustato kitokio termino bei nustatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu Saločių g. 19, Biržai, pirkimo pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ir patvirtinta notaro 2000-10-31 (b.l. 6). Sudarytą sutartį atsakovė 2000-11-20 įregistravo Nekilnojamo turto registre (b.l. 14), kaip tai numatė iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 255 str. 1 d. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties teisinė registracija turėjo teisę sukuriančią reikšmę, t.y. nuosavybės teisė atsiranda sutarties įregistravimo momentu. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė 2000-11-20 įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais adresu Saločių g. 19, Biržai, bei tapo šios namų valdos teisėta savininke, ir tik ji gali įgytu turtu laisvai, savo nuožiūra disponuoti. Nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė atsakovei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu Saločių g. 19, Biržai, už 45 000 Lt, iš kurių 24007,77 Lt yra paskola bankui, 992,23 Lt avansas sumokėtas atsakovės ieškovei iki sutarties sudarymo, o likę 20000 Lt turėjo būti sumokėti ieškovei iki 2004-01-01. Be to, atsakovė pagal šią sutartį privalėjo iki 2000-12-01 sudaryti paskolos sutartį su AB “Lietuvos taupomasis bankas”, o sutarties 2 p. suteikė ieškovei su šeima teisę pasilikti gyventi parduotuose pastatuose iki 2001-09-01, nustatant jai pareigą mokėti už sunaudotą elektros energiją.
Ieškovės pareiga pagal 2000-10-31 sutarties 2 p. išsikelti iš pastatų, esančių Saločių g. 19, Biržai, ir atsakovės pareiga sumokėti dalį minėtos sutarties 5 p. nustatytos kainos 20000 Lt turėjo būti įgyvendintos po 2001-07-01, sprendžiant klausimus, susijusius su minėtų pareigų vykdymu, taikytinos nuo 2007-07-01 įsigaliojusio LR Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d.). CK 6.200 str. 1 d. nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. LR CK 6.207 str. 2d. nustato, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį vykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. 2000-10-31 sutarties 2 p. suteikė teisę ieškovei su šeima pasilikti gyventi parduotame atsakovei gyvenamajame name iki 2001-09-01, tačiau ieškovė prievolės išsikelti iš pastatų, esančių adresu Saločių g., 19 Biržai neįvykdė iki šiolei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovei nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės išsikelti iš gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu Saločių g. 19, Biržai, atsakovė tuo pat metu pagrįstai susilaikė nuo jai tenkančios prievolės sumokėti ieškovei pagal sutartį priklausančius 20000 Lt ir tokiu būdu realizavo savo teisę, įtvirtintą LR Civilinio kodekso 6.207 str. 2 d. Esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms atsakovės elgesys nelaikytinas sutarties pažeidimu (tuo labiau esminiu) LR Civilinio kodekso 6.217 str. prasme.
Apeliacinio skundo motyvai pripažintini nesvarbiais ir teisiškai nereikšmingais, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes:
1. ginčo byloje atsakovė asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (namų valdą) įgijo ginčo pirkimo-pardavimo sutartį 2000-11-20 įregistravusi Nekilnojamo turto registre (b.l. 14), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovei neišsikėlus iš gyvenamojo namo ir jo neperdavus pirkėjai-atsakovei, šalių 2000-10-31 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis liko neįvykdyta, o atsakovė neįgijo nuosavybės teisių į namų valdą;
2. nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovei nesumokėjus pagal 2000-10-31 sutartį priklausančių mokėti 20000 Lt, pardavėja-apeliantė turinti teisę atsisakyti nuo sutarties. Kaip jau buvo paminėta, pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė su šeima turėjo teisę pasilikti gyventi parduotuose pastatuose iki 2001-09-01, tačiau ieškovei nei iki sutartyje nustatyto termino 2001-09-01, nei iki bylos nagrinėjimo teisme iš ginčo namų valdos neišsikėlus, atsakovė pagal Civilinio kodekso 6.217str. turėjo pagrindą susilaikyti nuo sutartimi prisiimtos mokėjimo prievolės iki ieškovė išsikels iš ginčo namų valdos;
3. atsakovei 2000-11-20 įregistravus ginčo namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį viešame registre, pripažintina, kad pirkimo-pardavimo sandoris tapo įvykdytas, atsakovė įgijo nuosavybės teises į įsigytą iš ieškovės namų valdą, todėl jos nuosavybės teisės į ginčo namų valdą turėtų būti ginamos;
4. apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovei nesumokėjus 20000 Lt šalių sudaryta, atsakovės įregistruotas viešame registre ginčo namų valdos pirkimo-pardavimo sutartis liko neįvykdyta yra nepagrįstas, kadangi ieškovė pagal sutarties 5p. nuo 2004-01-01 įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų sutartinę prievolę sumokėti sutartą 2000 Lt sumą ieškovei. Aplinkybė, kad atsakovė ir po 2004-01-01 nesumokėjo ieškovei sutartimi sulygtų 20000 Lt sumos, nėra 2000-10-31 pirkimo-pardavimo sutarties esminis nevykdymas, kadangi 20000 Lt suma yra tik dalis sandorio sumos, nes atsakovė, susitarusi su A. B., už įsigytą ginčo namų valdą sumokėjo hipotekiniam kreditoriui bankui 22500 Lt (b.l.61), 992,23 Lt ieškovė gavo iš atsakovė prieš sutarties sudarymą (2000-10-31 sutarties 5p., b.l.6-7), t.y. atsakovė už įsigytą namų valdą jau yra sumokėjusi 23492 Lt, t.y. daugiau negu pusę sandoriu sutartos kainos;
5. aplinkybė, kad A. B. įvykdė bankui prievolę už atsakovę D. V., nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai svarbi aplinkybė, kadangi tai yra D. V. ir A. B. sutartiniai teisiniai santykiai, nesusiję su ieškovės teisėmis ir interesais nagrinėjamoje byloje;
6. byloje nėra duomenų, kad ieškovė-apeliantė, sudarydama namų valdos pirkimo-pardavimo sandorį, buvo apgauta ar suklydo, kadangi ji pati ieškinyje, teismo posėdyje pripažino, kad 2000 m. neturėjo galimybės grąžinti bankui suteiktos paskolos, todėl bijodama namų valdos pardavimo iš varžytinių, ginčo namų valdą pardavė atsakovei;
7. atsakovė D. V. ginčo 20000 Lt sumą įmokėjo į notarės J. P. kontoros depozitinę sąskaitą (b.l.117, 118), kadangi ieškovė atsisako priimti šią sumą. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės nusiteikimą pilnai atsiskaityti su nupirkta iš ieškovės namų valda.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98str. iš ieškovės-apeliantės priteistinos atsakovei jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš N. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą bei 400,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)