- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- N-444-3156-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 17 d., apie 15.50 val., Druskininkuose, Veisiejų gatvėje ties namu Nr. 31, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši yra atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinės bylos teiseną S. V. atžvilgiu nutraukė, nesant S. V. veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, S. V. rašytinio paaiškinimo matyti, jog S. V. nuo bylos iškėlimo nesutiko su pažeidimu, nurodydamas, kad jis buvo tikras, jog gali vairuoti transporto priemones, iki įsiteisės Druskininkų miesto apylinkės 2009 m. spalio 28 d. nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams. Pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 28 d. teismo nutarimu S. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau remiantis LITEKO duomenimis, šis nutarimas nėra įsiteisėjęs, nes jis apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pabrėžė, kad S. V. neginčija, jog vairavo transporto priemonę, tačiau nurodė, kad jis nesuprato, jog nuo 2009 m. spalio 28 d. teismo nutarimo priėmimo, jis yra netekęs teisės vairuoti, ir kad vairuodamas, jis daro pažeidimą. Rėmėsi ATPK 330 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, jog S. V. 2009 m. lapkričio 17 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Tačiau įvertinęs, kad byloje nėra patikimų duomenų, jog S. V. žinojo, jog po teismo nutarimo priėmimo, jis prarado teisę vairuoti, iš jo nebuvo paimtas laikinas leidimas, duomenų, iki kada šis leidimas galiojo, nėra, teismas padarė išvadą, kad S. V. galėjo sąžiningai klysti vertindamas tai, nuo kada jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir konstatavo, kad nėra įrodyta S. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog S. V. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas, priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir padarė vieną grubiausių KET pažeidimų. Remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 76 punktu, ir nurodo, kad vairuotojai, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs ar apsvaigę, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikino leidimo naudotis atimta teise išdavimo. Pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms, S. V. interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o įstatymų nežinojimas, negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą ar atleidimą nuo atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla S. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumo klausimas.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
Pažymėtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarimu S. V. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams (b. l. 21-22).
ATPK 296 straipsnio 4 dalis nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.
To paties kodekso 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 str. 2 d.), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 295 str.). Pastebėtina, kad paminėtas teisės normų aiškinimas atsispindi ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 19 punkte nustatyta, kad priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas, iki baigsis nutarimo byloje apskundimo terminas arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam.
Pažymėtina ir tai, jog sisteminė ATPK 296 straipsnio 4 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad laikino leidimo galiojimo terminas yra siejamas su jame nurodyta galiojimo data arba momentu, kada asmuo pripažįstamas netekęs specialiosios teisės. Šiuo atžvilgiu spręstina, kad įstatymų nustatyta tvarka pripažinus asmenį netekusiu teises vairuoti transporto priemones, galios netenka ir laikinasis leidimas, nepriklausomai nuo jame nustatyto galiojimo termino.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad S. V. turėjo suvokti, jog 2009 m. spalio 28 d. nutarimu iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (automobilio vairavimą, esant lengvo girtumo laipsnio), 2009 m. lapkričio 17 d. jis neturėjo teisės vairuoti automobilį, nors minėtą nutarimą ir buvo apskundęs apeliacine tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi tiek ATPK, tiek Instrukcija buvo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, S. V. turėjo ir galėjo žinoti apie atitinkamą teisinį reguliavimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog S. V. galėjo sąžiningai klysti vertindamas tai, nuo kada jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, jog byloje esanti medžiaga – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 10-11), paties S. V. rašytinis paaiškinimas ir jo parodymai pirmosios instancijos teismo metu (b. l. 9, 23-24), įrodo, kad S. V. sustabdžius policijos pareigūnams, jam išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones negaliojo, todėl įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. V. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Ta aplinkybė, kad iš S. V. nebuvo paimtas laikinas leidimas, nešalina jo atsakomybės ir nedaro įtakos jo veikos kvalifikavimui.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinės bylos teiseną, iškeltą pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nutraukė nepagrįstai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.