Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-08 · Civilinė byla Nr. e2S-203-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
e2S-203-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30552-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Kreditorius
UAB „Naujininkų ūkis“
Skolininkas
A. I., J. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-203-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30552-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.1.; 3.3.2.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Naujininkų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties atsisakyti priimti kreditorės UAB ,,Naujininkų ūkis“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkėms A. I. ir J. I. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkių A. I. ir J. I. 101,03 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, 3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už registro išrašus ir 33,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad CPK 435 str. 2 d. nustato, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, tuo tarpu kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkių 33,29 Eur už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687 išaiškino, kad CPK 56 str. nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, t. y. kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1 – 8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiu atveju prašymas iš skolininkių priteisti 33,29 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus, yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas, nes šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė UAB „Naujininkų ūkis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, konstatuodamas, jog CPK XXIII skyriaus nuostatuose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies.

2) Pirmos instancijos teismas nustatė, jog nėra numatyta galimybės tenkinti kreditorės pareiškimo iš dalies, kadangi, tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje nurodyta tvarka. Tačiau, toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditorės reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininkių pagrindinę skolą, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl 101,03 Eur skolos, 3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro peržiūrėjimą, kadangi kreditorės reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Naujininkų ūkis“ kreipėsi į teismą, prašydama priimti teismo įsakymą dėl 101,03 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, 3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už registro išrašus ir 33,29 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkių A. I. ir J. I. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, motyvuodamas tuo, kad kreditorės prašomos iš skolininkių priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes nėra duomenų, jog kreditorė kreipėsi dėl teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją, o įstatymas nenumato galimybės priimti teismo įsakymą tik dalyje reiškiamų reikalavimų. Apeliantė pirmos instancijos teismo nutartį prašo panaikinti tuo pagrindu, kad įstatymas nedraudžia priimti teismo įsakymo tik dėl dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 431 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba laikytinas aiškiai nepagrįstu. CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą. Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 straipsnio 2 dalyje ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.

Įstatymas riboja teismo išduoto įsakymo apskundimo teisę (CPK 436 str. 7 d.). Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, ir pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsisakymui pilna apimtimi priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą pakanka, kad būtų pareikštas nepagrįstas reikalavimas tik dėl vienos prievolės (papildomos, pvz. netesybų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra nes, neišdavus teismo įsakymo dėl bylinėjimosi išlaidų, pati kreditorė praranda teisę į apeliaciją. Tad laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kreditorės pareiškime reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje (CPK 435 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškimą dėl įsakymo išdavimo palieka kreditorei teisę kreiptis į teismą patikslinus pareikštus reikalavimus dėl įsakymo išdavimo, arba siekiant prisiteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas, jei kreditorė laiko, kad jos yra pagrįstos, kreiptis į teismą su ieškiniu. Naikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė