- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-1334-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-179/2010 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. R. patikslintu ieškiniu (b.l. 129-131) prašė nutraukti jos ir atsakovo J. R. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokoje turėtas pavardes, turtą padalinti tokia tvarka: ieškovei priteisti 53/100 dalis buto, o atsakovui - 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, ieškovei paskiriant naudotis kambariu 26-4, atsakovui – kambariu 26-6, o bendro naudojimosi patalpas - vonią, tualetą, koridorių, virtuvę (26-1, 26-2, 26-3, 26-5) ir rūsį palikti naudotis bendrai; ieškovei priteisti sodo žemės sklypą, o atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteisti. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1977 m. lapkričio 25 d., santuokoje 1978 m. birželio 13 d. gimusi šalių duktė K. R. yra pilnametė. Ieškovė daugiau kaip 16 metų kartu su atsakovu negyvena, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesidomi, bendrų interesų neturi. Atsakovas nuo 1993 m. gyvena atskirą gyvenimą, šeimos neremia, neprisideda prie buto išlaikymo. Atsakovas mažai dėmesio skyrė šeimai, dažnai vartojo alkoholį, o būdamas neblaivus naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nuo pat santuokos pradžios buvo neištikimas, dažnai keitė moteris, ko pasekmėje ją užkrėsdavo įvairiomis ligomis. Santuokoje įgytą turtą sudaro dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, 66 100 Lt vertės, ir žemės sklypas, esantis Nemunaičio kaime, Alytaus seniūnijoje, SB (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės. Sodo sklypą ieškovė įgijo už savo motinos pinigus, be atsakovo sutikimo, nes jam jo nereikėjo. Atsakovas nuo 2006 m. neprisideda prie buto išlaikymo ir yra skolingas ieškovei apie 3000 Lt. Mano, kad turtas padalintinas nukrypstant nuo lygių dalių principo, kadangi atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, be to, ji atsisako įsiskolinimo už buto ir sodo išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1977 m. lapkričio 25 d., dėl abipusės kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; padalijo santuokoje įgytą turtą: 1) ieškovei S.R. pripažino asmeninės nuosavybės teises į 53/100 dalis, o atsakovui J. R. - į 47/100 dalis buto su rūsiu (unikalus Nr. 1197-9001-8014:0027), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, 47,35 kv. m bendro ploto, kurio rinkos vertė 65 000 Lt, ieškovei paskyrė naudotis kambariu 26-4/17,30 kv. m ploto, atsakovui – kambariu 26-6/14,08 kv. m. ploto, o kitas patalpas – koridorių, virtuvę, vonią, tualetą bei rūsį (26-1/6,24, 26-5/6,55, 26-3/2,08, 26-2/1,10, R-35/2,1) šalims paskyrė naudotis bendrai; 2) ieškovei S.R. priteisė 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, kurio rinkos vertė 1000 Lt; atsakovui priteisė iš ieškovės 500 Lt kompensaciją už ieškovei tenkantį žemės sklypą. Teismas priteisė ir iš atsakovo valstybei 1065,99 Lt žyminio mokesčio, 860 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 12,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės, abiems sutuoktiniams iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinių pareigas, kadangi abu sutuoktiniai vienas kitam buvo neištikimi. Ieškovės neištikimybės faktą patvirtina aplinkybė, kad jos dukters Snieguolės, gimusios 1994 m. sausio 15 d., tėvas yra kitas vyras. Kadangi, konstatavus sutuoktinių abipusę kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovas negali uždrausti kitam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, todėl teismas šalims paliko santuokines pavardes. Santuokinio turto padalijimo klausimą teismas sprendė pagal ieškovės pateiktą projektą, nes atsakovas turto padalijimo projekto nepateikė, ir prioritetą teikė turto padalijimo natūra principui. Vienai iš šalių priteisdamas turtą natūra, o kitai – kompensaciją, teismas atsižvelgė į tokius kriterijus: ar kitas bendraturtis yra pajėgus sumokėti kompensaciją, nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkančią po padalijimo turto dalį, ar dėl rinkos pakyčių nėra pagrįstų abejonių dėl turto rinkos vertės ir konkurencingumo pasikeitimų, kas lemtų kompensaciją gaunančio bendraturčio esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį. Teismas darė išvadą, kad ieškovei priteisus sodo žemės sklypą, o atsakovui - piniginę kompensaciją, šalių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas sutinka kompensuoti ieškovei įsiskolinimą už tris metus nemokėtus buto komunalinių paslaugų mokesčius, todėl atsakovo 3156 Lt skolą įskaitė kaip ieškovės kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę buto dalį. Žemės sodo sklypą teismas paliko ieškovei, o iš ieškovės priteisė atsakovui pusę žemės sklypo vertės kompensaciją, Žemės sklypą paskyrė ieškovei, kadangi atsakovas nepateikė žemės sklypo padalijimo natūra projekto, be to, teismas nustatė, kad atsakovas visai neprisidėjo prie žemės įdirbimo ir jos vertės pagerinimo.
Šalies argumentai
Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta jo kaltė dėl santuokos nutraukimo, ieškovei palikta pavardė „R.“ ir ieškovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypą, ir šią bylos dalį prašo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyti atsakovo paaiškinimai dėl jo sutikimo sumokėti ieškovei 3126 Lt kompensaciją už buto komunalinius mokesčius. Atsakovas sutiko sumokėti šią sumą tik tuo atveju, jeigu jam atitektų 0,0600 ha žemės sklypas, esantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Alytaus r. Kadangi atsakovas negali patekti į butą nuo 2008 m. lapkričio mėn., todėl jis nesinaudoja butu ir neturi pareigos už tai mokėti. Be to, atsakovas ieškovei geranoriškai paliko 2070 Lt vertės kilnojamojo turto (300 Lt vertės televizorių, 700 Lt vertės šaldytuvą, 70 Lt vertės mikrobangų krosnelę ir 1000 Lt vertės kompiuterį). 2) Nepagrįsta ir nemotyvuota teismo sprendimo dalis dėl abipusės kaltės nustatymo. Teismas nenurodė nei vieno argumento ir nei vieno įrodymo, pagrindžiančio atsakovo neištikimybę, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Pripažinus ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo, atsakovas reikalauja uždrausti jai pasilikti „R.“ pavardę. 3) Atsakovui buvo užkirsta galimybė gintis nuo ieškovės reikalavimų, kadangi teismas, elgdamasis neteisingai ir neprotingai, nepriėmė jo priešieškinio dėl nepilnai sumokėto žyminio mokesčio, ir atsisakė atsakovo naujai iškeltą bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės nustatymo, turto padalijimo pagal jo projektą, turto verčių nustatymo ir piniginių kompensacijų priteisimo, sujungti su šia nagrinėjama byla. Antroji byla, iškelta pagal atsakovo pareikštą ieškinį, yra betarpiškai susijusi su nagrinėjama byla, todėl turi būti nagrinėjamos kartu, o teismo atsisakymas bylas sujungti užkerta kelią į teisingą bylos išnagrinėjimą. 4) Teismo sprendimas turto padalijimo dalyje pažeidžia prioritetinį turto padalijimo natūra principą, labiausiai apsaugantį savininko interesus. Teismui buvo žinoma, kad žemės sklype sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo paskyrimas natūra ieškovei, atsakovui išmokant 500 Lt kompensaciją, atitinkančią pusę sklypo vertės, neproporcingai pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą. Teismas privalo dėti maksimalias pastangas nustatyti tikrąją rinkos vertę. Pradiniame ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi 15 000 Lt sklypo vertę, su kuria atsakovas sutiko. Tačiau teismui du kartus atsisakius priimti atsakovo priešieškinį ir du kartus atsisakius sujungti vienarūšes bylas, ieškovė pasinaudojo šia situacija ir nurodė protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkančią 1000 Lt sklypo vertę. Teismas privalo dėti maksimalias pastangas, kad būtų nustatyta tikroji rinkos vertė tačiau jis net nesvarstė, ar toks vertės nustatymas nepažeis atsakovo interesų, ir neatsižvelgė į ieškovei atitekusią didesnę buto dalį. Atsakovas nurodo, kad ne tik jis, bet ir ieškovė nepateikė sklypo padalijimo projekto, o aplinkybės, jog atsakovas nedirbo sodo žemės, nepaneigia turto padalijimo natūra lygiomis dalimis principo. Taip pat nurodo, kad teismas klaidingai nustatė dalintino turto vertę – 66 000 Lt, kai vadovaujantis ieškovės nurodyta turto verte, tai būtų 67 100 Lt (66 100 Lt butas ir 1000 Lt žemės sklypas).
Atsiliepimas
Ieškovė S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 1993 m. gyvena atskirą gyvenimą, neteikia išlaikymo butui, ką pats patvirtino savo priešieškinyje dėl tėvystės nuginčijimo ir atsiliepime į ieškinį. Atsakovo teiginiai, kad teismas nenurodė argumentų dėl jo neištikimybės, prieštarauja jo paties teiginiams pirmame parengiamajame posėdyje, kuriais jis pats pripažino savo neištikimybę. Atsakovas klaidina teismą dėl jo sutikimo mokėti 3156 Lt kompensaciją su sąlyga, kad jam atiteks sodo sklypas, kadangi pats atsakovo advokatas skaičiavo skirtumą, kurį atsakovas turi sumokėti. Teismo sprendimas dėl sklypo paskyrimo ieškovei teisingas, kadangi liudytojai parodė, kad ieškovė tvarko žemės sklypą, pagerino jį, moka mokesčius. Sklypo vertę ieškovė nurodė teisingai, nes ji atitinka oficialią VĮ Registrų centro informaciją.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), tačiau pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių pagrindų konstatuoja netinkamą materialinės ir procesinės teisės normų taikymą, kas turėjo įtakos tam, kad tam tikroje apimtyje byla buvo išspręsta neteisinga (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadas, padarytas, konstatuojant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. kad abu sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi. Nors teismas, padarydamas tokią išvadą, nurodė tik ieškovės neištikimybę patvirtinantį faktą, t.y. kad ji santuokos metu pagimdė nesantuokinę dukterį, tačiau bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ir pats atsakovas santuokos metu buvo neištikimas. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (b.l. 73-76) ir pateikdamas priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1181-652/2009 (šios bylos b.l. 33-34) yra nurodęs, kad santuokiniai ryšiai su ieškove nutrūko nuo 1993 m., nuo tada sutuoktiniai ėmė gyventi savarankiškus gyvenimus, tai reiškia, kad atsakovas yra pripažinęs faktą, jog ryšiai buvo nutrūkę dar 1993 m., o duodamas paaiškinimus parengiamajame teismo posėdyje yra pripažinęs, kad tuo metu buvo susipažinęs su kita moterimi ir bendravo su ja metus laiko (b.l. 101-103). Tokiu būdu atsakovas savo neištikimybės faktą yra pripažinęs, o tai yra tinkamas, nurodytą aplinkybę patvirtinantis įrodymas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnis). Todėl negalima daryti išvados, jog tik ieškovė, šalims dar būnant santuokoje 1994 m. sausio 15 d. pagimdžiusi nesantuokinę dukrą, buvo neištikima, t.y. pažeidė santuokines pareigas. Tuo pačiu metu ir pats atsakovas pripažino buvęs neištikimas, todėl santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių netinkamas elgesys, ir nors sutuoktiniai dar kurį laiką bandė gyventi kartu, tačiau tai neabejotinai turėjo įtakos šeimos iširimui. Todėl sprendimo dalis, kuria santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra pagrįsta, ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, ir ši sprendimo dalis nekeistina. Nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, netenkintinas ir jo reikalavimas uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę, kadangi toks reikalavimas neatitinka CK 3.69 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes sprendimu yra konstatuota abipusė sutuoktinių kaltė.
Tačiau kolegija daro išvadą, kad sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t.y. turi būti nustatyta dalintino turto masė, kas turi įtakos turto balanso (turto ir skolų) sudarymui. Tik tinkamai nustačius bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį ir jos apimtį bei turto vertę, įmanomas tinkamas ir teisingas turto, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimas. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, tuo tikslu jam įstatymu yra suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra iškėlęs kitą bylą dėl tų pačių šioje byloje sprendžiamų reikalavimų, tame tarpe ir dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo (b.l. 60-65), atsižvelgdamas į įstatymo reikalavimą nustatyti bendrą sutuoktinių turtą, turėjo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. Nors CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti vienarūšes bylas, tačiau atsižvelgiant į nurodytus materialinės ir procesinės teisės reikalavimus bei siekiant, kad teisingai būtų išnagrinėta byla, toks sujungimas yra būtinas, nes sprendžiant turto padalijimo klausimą pagal sutuoktinių atskirus reikalavimus skirtingose bylose yra neįmanomas turto balanso sudarymas ir teisingas bylos išsprendimas. Atsakovas, pareikšdamas atskirą ieškinį, prašė padalinti ne tik šioje byloje nurodytą ir padalintą turtą, bet ir kitą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, o būtent sodo sklypo statinius ir kilnojamąjį turtą. Todėl sutuoktinių bendras turtas gali būti padalintas, tik sujungus jų reikalavimus vienoje byloje. Dėl šių priežasčių negalima pripažinti, jog priimtas teismo sprendimas sutuoktinių bendro turto padalijimo dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl ši sprendimo dalis naikintina, perduodant šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka tik su sprendimo dalimi dėl žemės sklypo padalijimo, tačiau kolegija, naudodamasi įstatymo numatyta teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir dėl virš nurodytų priežasčių naikina teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo pilna apimtimi. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui ir išsprendus bylų sujungimo klausimą, turėtų būti išsiaiškintas visas bendras sutuoktinių turtas, taip pat jo vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, kaip numato CK 3.119 straipsnis, kadangi atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija ir turto vertę.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.