- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-899-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00984-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raktas“
- Atsakovas
- M. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raktas“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raktas“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Raktas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimu nustatytos periodinės išmokos už servituto nustatymą dydį ir nustatyti, kad ieškovė UAB „Raktas“ nuo 2009 m. sausio 1 d. moka atsakovui M. Š. 671 Lt dydžio periodinę metinę kompensaciją už neterminuoto servituto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nustatymą. Nurodė, kad 2009-02-24 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „Raktas“ įpareigotas kasmet nuo 2009 metų mokėti ieškovui už servituto nustatymą 4 766 Lt periodinę kompensaciją. Teismas nustatydamas periodinės išmokos už servituto nustatymą dydį rėmėsi 2008-06-26 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-165, kurio 2.3 punkte buvo numatyta, kad kitai ūkinei, komercinei veiklai skirto žemės sklypo nuomos mokesčio tarifas yra lygus 4 procentams žemės vertės ir pagal tai nustatė ieškovės prievolę mokėti atsakovui po 4 766 Lt per metus. Tačiau 2009-08-27 sprendimu Nr. T2-227 šis dydis buvo sumažintas iki 0,55 procentų nuo žemės vertės (1.2.1 punktas). Nurodė, kad žemės sklypo vertė šiuo metu sudaro 122 000 litų, todėl, ieškovės nuomone, ji atsakovui turi mokėti po 671 Lt per metus periodinės kompensacijos už servituto nustatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-01-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog tarp šalių kilęs ginčas susijęs su servituto teisiniais santykiais. Ieškovė prašo pakeisti servituto turinį, tačiau nurodė, kad nėra pasikeitusios aplinkybės ir nėra atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimu nustatytos periodinės išmokos už servituto nustatymą dydį ir nustatyti kito dydžio periodinę metinę kompensaciją už servituto nustatymą, nėra reikalavimas dėl servituto turinio pakeitimo. Viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui neįeina į servituto turinį, todėl teismas konstatavo, jog ieškovei suteikta teisė prašyti pakeisti servituto turinį, bet ji neturi teisės reikšti ieškinį su reikalavimu sumažinti teismo sprendimu nustatytos kompensacijos dydį – tam nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog nesutinka su teismo nuomone, kad kompensacijos dydžio nustatymas neįeina į servituto turinį, ir pažymi, kad CK 4.112 straipsnio 5 dalis numato, jog viešpataujančio ar tarnaujančio daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas. Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-24 sprendimu pasisakė dėl servituto pobūdžio, t. y. kad jis turi būti atlygintinis ir nustatyta kompensacijos rūšis – periodinė kompensacija. Kadangi kompensacijos dydis nustatomas įvertinant ne tik nekintamus kriterijus, bet ir atsižvelgiant į teisės aktais reglamentuojamas nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodikas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad negali būti perskaičiuojamas periodinės kompensacijos dydis. Teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismas nustatydamas kompensacijos dydį vadovavosi Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-06-26 sprendimu Nr. T2-165, kuris yra pakeistas kitu – 2009-08-27 Nr. T2-227, šių teisės aktų pakeitimas suteikia teisę kreiptis dėl kompensacijos dydžio pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad net neatsižvelgiant į ieškinio pagrindą, reikalavimas pakeisti atlyginimo už servitutą dydį neteisėtas, ne iš esmės yra noras peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimą. Nustatytas atlyginimas už servitutą nėra sudėtinė servituto dalis, nes nustatytos kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydis niekaip neįtakoja paties servituto, t. y. viešpataujančio daikto turėtojo teisėms ir tarnaujančio daikto turėtojo pareigos leisti naudotis svetimu daiktu. Be to, servituto turinio pakeitimas galimas tik, jeigu pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytos aplinkybės, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Atsakovas nurodo, jog servituto suteikiama teisė yra teisė ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis negali naudotis šia žemės sklypo dalimi, jo elgesys po Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjimo dienos rodo, kad jam iš viso nereikalingas teismo nustatytas servitutas, nes jis nevykdo jokios veiklos, kartu ir jam priklausančiame pastate, esančiame atsakovui priklausančiame žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-24 sprendimu įpareigojo UAB „Raktas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovui M. Š. paskirtos žemės sklypo dalies daiktus, pažymėtus indeksais Nr. B 1-B 14, nurodytus 2009 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir plane, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatė UAB „Raktas“ servitutą naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, kurio plotas 0,3726 ha, sklypo ribos žymimos taškais 15-22, įpareigojo UAB „Raktas“ ieškovui M. Š. kasmet kompensuoti 35 procentus žemės mokesčio, priteisė iš UAB „Raktas“ ieškovui M. Š. 9 533 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu 2007 ir 2008 metais bei įpareigojo atsakovą UAB „Raktas“ kasmet nuo 2009 metų mokėti ieškovui M. Š. už servituto nustatymą 4 766 Lt periodinę kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-11-30 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimą. UAB „Raktas“ vadovaudamasis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimu nustatytos periodinės išmokos už servituto nustatymą dydį ir nustatyti, kad ieškovė UAB „Raktas“ nuo 2009 m. sausio 1 d. moka atsakovui M. Š. 671 Lt dydžio periodinę metinę kompensaciją už neterminuoto servituto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nustatymą. Pirmosios instancijos teismas atmetė tokį ieškovo reikalavimą konstatuodamas, jog periodinės išmokos už servituto nustatymą dydis ir kito dydžio periodinė metinė kompensacija už servituto nustatymą nėra reikalavimas dėl servituto turinio pakeitimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog teismas teisingai nurodė, jog įstatymas suteikia galimybę prašyti panaikinti servitutą arba prašyti pakeisti servituto turinį. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė neprašė nei panaikinti servitutą, nei pakeisti servituto turinį pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, todėl teismas pagrįstai šiuo pagrindu atmetė ieškinį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas ieškinį reiškė ne tuo pagrindu, teismas turėjo įvertinti visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, tuo užtikrinami viešpataujančiojo daikto savininko poreikiai normaliai naudotis savo daiktu. Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne – yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Teismo sprendime turi būti nurodyta, yra servitutas atlygintinas ar ne, o jeigu prievolė mokėti kompensaciją nustatoma, tai pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-24 sprendimu, kuriuo buvo nustatyta, kad servituto pobūdis yra atlygintinis, išsamiai pasisakė ir vertino nustatytinos periodinės kompensacijos dydį. Kaip matyti iš minimo teismo sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimas, teismas nors ir vadovavosi ieškovės minimu Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nustatančiu valstybinės žemės nuomos mokesčio ribas, tačiau nustatytinas kompensacijos dydis nebuvo siejamas su atitinkamu terminu. Todėl darytina išvada, jog klausimas dėl periodinės kompensacijos mokėjimo bei dydžio yra visiškai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, jeigu vadovautis ieškovės logika, kad kompensacijos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, tai ieškovė kiekvienas metais keltų teisme po bylą dėl periodinės kompensacijos dydžio pakeitimo arba atsakovas kreiptųsi su tokio pat pobūdžio reikalavimu, jeigu pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą nustatytas kitas žemės nuomos mokesčio dydis būtų jam naudingesnis.
Pažymėtina, kad ieškovė veiklos nevykdė jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-50-479/2009 ir ši aplinkybė nėra pasikeitusi. Teismas priimdamas 2009-02-24 sprendimą ir nustatydamas atlyginimo už servituto dydį vertino ir šią aplinkybę bei tai, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-06-26 sprendimu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas tik už 2008 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rajono savivaldybės taryba remdamasi LR Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. bei LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimąsi“ 2 ir 3 p. gali nustatyti tik valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės dėl to, kad šio mokesčio lėšos tenka rajono biudžetui. Savivaldybė negali nustatyti atlyginimo už servituto nustatymą privačioje žemėje dydį. Teismas 2009-02-24 sprendimu nustatydamas atlyginimo už servituto dydį nurodytais norminiais aktais rėmėsi tik kaip metodika, nes šie norminiai aktai reguliuoja kitus teisinius santykius. Be to, ieškovės pateikta žemės sklypo vertės nustatymo ataskaita teismas pagrįstai nesivadovavo, nes nustatant atlyginimo už servituto dydį buvo remiamasis žemės sklypo verte, nustatyta LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.