Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tytuvėnų sodai“ dėl mokesčio už valstybinės žemės nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė pagal valstybinės žemės nuomos sutartis yra išsinuomojusi 123,2325 ha valstybinės žemės – septynis specializuotus žemės ūkio paskirties sklypus, kurių bendras plotas 122,6102 ha, esančius (duomenys neskelbtini), 0,4653 ha ploto komercinės paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,157 ha (ieškinyje nurodyta 0,1557 ha, tačiau remiantis sutartimi tai vertintina kaip rašymo apsirikimas) gyvenamosios paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Už naudojimąsi valstybiniais žemės sklypais 2016-2017 metais, atsakovė nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, dėl ko paskaičiuoti ir delspinigiai. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomininkai žemės mokestį moka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą, o tarifus nustato atitinkamos savivaldybės taryba, Kelmės rajono savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus – valstybinės žemės nuomos mokestis sutartis sudariusiems nuomininkams, kurie naudojasi žemės ūkio paskirties sklypais, yra 2,2 procento nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, o valstybinės žemės nuomos mokestis sutartis sudariusiems ir jas įregistravusiems valstybės įmonėje Registrų centras nuomininkams, kurie naudojasi komercinės paskirties žemės sklypais – 1,6 procento, o kurie naudojasi gyvenamųjų teritorijų žemės sklypais – 1,2 procento. Vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimais nustatytais tarifais atsakovei už naudojamus žemės sklypus už 2016 metus paskaičiuotas 4 666,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis, o už 2017 metus – 4 688,80 Eur. Taip pat už žemės nuomos mokesčio nepriemoką atsakovei priskaičiuoti 566,47 Eur dydžio ,

delspinigiai 273,45 Eur( b.l.6), taigi bendra skola sudaro 8724,489 921,34 Eur. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo 2001 m. kovo 15 d. sutartys dėl valstybinės žemės nuomos Nr. 20, 22, 23, 24, 2001 m. birželio 12 d. sutartys dėl valstybinės žemės nuomos Nr. 43, 44, 2001 m. gruodžio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 70, 71, 2001 m. kovo 15 d. sutartis dėl valstybinės žemės nuomos Nr. 19, pakeista Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-4324, Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. T-161 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2016 metais“, Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. T-148 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2017 metais“, pirminė žemės nuomos mokesčio deklaracija, 2017 m. gruodžio 31 d. priminimas, 2018 m. vasario 1 d. priminimas, 2018 m. vasario 26 d. mokesčių mokėtojo balansas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. (CK 6.552 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 punktas). Savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktas).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio skaičiavimo pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai, kaip anksčiau minėta, yra patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimais, o sprendimaijie yra galiojantys ir nepanaikinti. Ieškinys pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 9 354,87 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Šalys sutartimi gali sulygti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, jai iš atsakovės priteistini 566,47 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo nesumokėtos sumos. (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis). Dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pažymėtina, kad žemės mokesčio tarifai, kaip anksčiau minėta, yra patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimais, o sprendimai yra galiojantys ir nepanaikinti. Ieškinys pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas.

. Atsakovei už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuotini delspinigiai.

2015 m. sausio 21 d. atsakovas su pradine kreditore akcine bendrove „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-003727-GV, atsakovui buvo suteiktas 450 Eur dydžio kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti mokėdamas pastovias mėnesines įmokas. Pradinė kreditorė įvykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai, nurodyto dydžio kreditą sutarties sudarymo dieną pervedė į atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas savo prievolės grąžinti kreditą laiku ir mokėti kitas sutartyje numatytas įmokas tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2017 m. gruodžio 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Pradinė kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ remdamasi 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, 2017 m. gruodžio 22 d. perleido ieškovui „PlusPlus Capital“ AS reikalavimo teisę į atsakovo Rolando Kostkaus skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. sausio 5 d. rašytiniu pranešimu. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo 2015 m. sausio 21 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 15-003727-GV, atsakovo banko sąskaitos išrašas, 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis bei išrašai iš pradinės kreditorės bei ieškovo bylų priėmimo-perdavimo aktų prie reikalavimo perleidimo sutarties, 2017 m. spalio 12 d. pretenzija Nr. SR/17-27330, 2017 m. lapkričio 21 d. pretenzija Nr. SR/17-30936, 2018 m. sausio 5 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 250,85 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas <...> kaip reikalavimas <...> sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. <...> Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pradinė kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ ir atsakovas 2015 m. sausio 21 d. sudaryta sutartimi susitarė dėl 23 procentų dydžio metinių palūkanų už suteiktą vartojimo kreditą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 32,29 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki 2017 m. gruodžio 22 d. (iki reikalavimo perleidimo dienos), 15,49 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (iki ieškinio parengimo dienos), taikant 23 procentų dydžio metinę palūkanų normą. Kadangi ieškovas, iš pradinės kreditorės perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, turi teisę reikalauti tokių palūkanų, kurios numatytos vartojimo kredito sutartyje, o ir atsakovas šių sutarties sąlygų bei ieškovo reikalavimų neginčija, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimai pagrįsti, jam priteistinos iš atsakovo 47,78 Eur (32,29 Eur + 15,49 Eur) dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant teisės aktų nuostatas, numatančias, kad palūkanos mokamos iki paskolos suma grąžinama, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 23 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 250,85 Eur negrąžinto vartojimo kredito, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Šalys sutartimi gali sulygti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, jam iš atsakovo priteistini 12,29 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 250,85 Eur sumos už 98 dienų laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Atsakovasė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovuei priteistinos 55 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės priteistina 301,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei – 298 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė yra atleista, bei 3,84 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 2,33 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Rolando Kostkausuždarosios akcinės bendrovės „Tytuvėnų sodai“, juridinio asmens kodas 37201040492(duomenys neskelbtini), Kelmės rajono savivaldybės administracijai, „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806(duomenys neskelbtini), 250,859 354,87 Eur (dudevynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurųus 857 centus) valstybinės žemės nuomos mokesčionegrąžinto kredito, 47,78 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 78 centus) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 23 (dvidešimt trijų) procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 250,85 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 85 centų) negrąžinto vartojimo kredito, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 12,29566,47 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis dvylika eurųus 2947 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 19 balandžio 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tytuvėnų sodai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 301,84 Eur (tris šimtus vieną eurą 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovasė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovasė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.