- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- TS-65-297/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02436-13-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- E. J.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014-10-30 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2014-11-20).
Bausmės pradžia – 2014-11-26, bausmės pabaiga – 2018-05-26.
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-12-02.
Nuteistasis E. J. atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nutarties priėmimo dieną jam liko atlikti 1 metai 6 mėnesiai 16 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis 2016-09-14 pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens byla, II tomas, II dalis, b. l. 99).
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016-10-12 nutarimu Nr. 357-435 (asmens byla, I tomas, I dalis, b. l. 23–24) nutarė netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. ir nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pakartotinai svarstyti po 5 mėnesių, rekomenduojant nuteistajam laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad nuteistasis iš paprastosios grupės perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, šiuo metu už sistemingą atsisakymą vykdyti administracijos reikalavimus bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, turi dvidešimt vieną galiojančią drausminę nuobaudą ir neturi jokios galimybės vykdyti individualiame plane numatytas priemones, susijusias su įdarbinimu, mokymusi, vykdomųjų raštų mokėjimu, elgesio korekcijos programų lankymu. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 72 balais. Komisija sprendė, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nenustatyta pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius ir nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. J., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad jis atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje dėl kitų nuteistųjų spaudimo, taip pat dėl kilusių asmeninių problemų. Kuomet jis pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo sugyventinė pradėjo išgėrinėti, jų dukra D. G. buvo patekusi į globos namus, šiuo metu dukrą globoja jo motina, sugyventinei dėl jos netinkamo elgesio su dukra apribotos motinystės teisės, jai iškelta baudžiamoji byla. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo programoje „12 žingsnių“, sprendė alkoholio vartojimo problemą ne tik dėl savęs, bet ir dėl dukros. Nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą, paskiriant intensyvią priežiūrą, tokiu būdu jam bus apribota galimybė daryti naujus nusikaltimus. Nuteistasis nori gyventi su savo dukra, ja rūpinti, dirbti ir atlyginti teismo sprendimu priteistą žalą.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. E. J. Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2014-12-02. Yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį – 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taigi, formaliai nuteistasis atitinka BVK 157 str. 2 d. 2 p. sąlygą. Jis dalyvauja programoje „12 žingsnių“, kurią vykdo Psichologinė tarnyba, sprendžia alkoholio vartojimo problemą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, kuri globoja jo dukrą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 72 balai, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau E. J. akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis sprendžia alkoholio vartojimo problemą, tačiau ši problema išlieka kriminogeniniu veiksniu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo paskatintas, tuo tarpu drausmine tvarka jis baustas net 22 kartus, paskutinė nuobauda paskirta 2016-10-03, visos nuobaudos galiojančios. Jis sistemingai baudžiamas už administracijos nurodymų nevykdymą – atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje. Nuteistasis skunde nurodo, jog atsisako gyventi jam paskirtame būryje dėl kitų nuteistųjų spaudimo ir kilusių šeimoje asmeninių problemų, tačiau nenurodo konkrečių konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais bei galimų tokių konfliktų priežasčių. Nuteistojo asmens byloje taip pat nėra jokių duomenų apie jo konfliktus su kitais nuteistaisiais. Nors savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje nuteistasis nurodo, jog tokio atsisakymo priežastis yra problemos su kitais nuteistaisiais (turimi priešai) ar asmeninės priežastys, tačiau nenurodo nuteistųjų, su kuriais jis konfliktuoja ar tokie konfliktai galimi. Daugkartinių pokalbių su pataisos namų darbuotojais metu nuteistasis, kategoriškai atsisakydamas gyventi jam paskirtame būryje, taip pat neįvardija su juo konfliktuojančių nuteistųjų, teigia, kad smurto niekas nenaudoja (asmens byla, I tomas, II dalis, b. l. 74, 75, 88, 95, 96, 101, 102, 109, 110, 120, 121, 130, 131, 138, 139, 147, 148, 155, 156, 163, 164, 172, 173, 182, 183, 191, 192, 197, 198, 210, 211, II tomas, II dalis, b. l. 42, 43, 58, 93, 108). Tokiu būdu spręsti apie susidariusią konfliktinę situaciją tarp nuteistųjų paskirtame E. J. gyventi būryje nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo atsisakymas gyventi paskirtame būryje tik dėl šeimoje kilusių problemų negali būti pateisinamas. Nuteistasis už sistemingą atsisakymą vykdyti administracijos reikalavimus perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, bausmę atlieka kamerų tipo patalpose. Dėl šios priežasties nuteistasis negali tinkamai vykdyti visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, o būtent atliekant bausmę kamerų tipo patalpose jis negali mokytis, dirbti ir vykdyti finansinių įsipareigojimų, taip pat lankyti elgesio korekcijos programų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad laisvėje nuteistasis nuolat patekdavo į konfliktines situacijas, kuriose pritrūkdavo iškilusios problemos sprendimo būdų, jo elgesyje dominuoja impulsyvumas, jam trūksta savikontrolės, šios aplinkybės rodo, jog būtent elgesio korekcijos programų lankymas padėtų jam keisti elgesį teigiama linkme, juolab, kad pats nuteistasis turimas problemines sritis linkęs minimalizuoti, žvelgti į jas paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, emocinė gerovė), leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra akivaizdžiai ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus E. J. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2016-10-12 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. J. skundą atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.