Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atstovo advokato L. Žukausko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, vykdydama UAB „XXX“ direktorės pareigas, neužtikrino, kad būtų tinkamai vykdomi Palangos m. sav. tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15, patvirtintų taisyklių „Dėl triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose“ 12.1 punkto reikalavimai, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 42⁴ str. 3 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d., nuo 0 val. 01 min. iki 0 val. 18 min., adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje „XXX“ sklido garsi muzika iš garso stiprinimo aparatūros, t.y. garso kolonėlių per tentinį stogą bei atviras angas, esančias tarp tentinio stogo ir sienų. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-09-11 nutarimu A. G. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 42⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, ir jai paskirta 200 EUR bauda.

Nesutikdama su nutarimu A. G., atstovaujama advokato L. Žukausko, padavė skundą teismui ir prašė Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-09-11 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes protokolas ir nutarimas pareiškėjai surašyti nepagrįstai ir neteisėtai, nenustačius administracinio teisės pažeidimo fakto.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nutartį grindė įrodymais, nesusijusiais su galimu administraciniu teisės pažeidimu. Apeliantės atstovo teigimu, Savivaldybės rinkti dokumentai nėra ir negali būti laikomi įrodymais, atitinkančiais jiems keliamus reikalavimus. Nė viename pateiktame dokumente nėra kalbama apie 2015 m. rugpjūčio 14 d. sklidusią muziką. Be to, tvirtina, kad 2015-07-24 Palangos (Šventosios) bendruomenė kolektyvinis skundas ir po jo sekantys tų pačių asmenų paaiškinimai turi būti vertintini kritiškai, nes jie visi susiję su šalia dirbančiomis kavinėmis, todėl suinteresuoti tiesiogine konkurencija su kavine „XXX“.

Teigia, kad teismo nutartis yra grindžiama neegzistuojančiais įrodymais bei įrodymais, kurių nagrinėjamoje byloje nėra, ar įrodymais, kurių patikimumas yra visiškai abejotinas. Teismas nurodė, kad kavinės patalpa nėra stacionarus pastatas, nes šiuo metu ji iš dalies išardyta, likusios tik galinė ir dvi šoninės sienos. Tačiau toks teismo nurodymas neatitinka tikrovės, nes jokia kavinės pastato dalis nėra nuardyta. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad garsas sklido nuo garso stiprinimo priemonių (garso kolonėlių), kurios buvo pakabintos prie lauko terasos tento. Nurodo, kad jokių kolonėlių negalima pamatyti, todėl įvertinti, iš kurių kavinės patalpų sklido muzika, negalima. Visa kavinės teritorija yra atribota stacionariomis medinėmis sienomis, per kurias nematyti kavinės vidaus. Be to, byloje nėra pateikta jokio įrodymo, kuriame būtų konstatuota apie girdimą triukšmą pro pravirus kavinės langus. Ši aplinkybė buvo nurodyta kitoje administracinėje byloje, todėl teismas nepagrįstai sprendė ir pasisakė dėl kitoje byloje nustatinėtinų aplinkybių. Teismas net nevertino, ar liudytojas R. R. muziką girdėjo iš kavinės stacionariųjų patalpų, kurioms viešosios vietos kriterijus Taisyklių 6 p. prasme, anot teismo, netaikytinas. Pažymėjo, jog liudytojo R. R. nurodyta aplinkybė, kad muzika sklido iš viršuje, po brezentiniu stogu pakabintų didelių kolonėlių, yra nepagrįsta, nes tokių niekada kavinėje nebuvo.

Tvirtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2015-11-17 Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato rašte nurodyta informacija, kad nuo 2015-06-01 iki 2015-06-31 dėl įvykių kavinėje „XXX“ gauta 30 iškvietimų, iš jų 20 dėl garsiai grojančios muzikos, nes ši informacija nepatvirtina, kad būtent 2015-08-14 taip pat buvo padarytas analogiškas pažeidimas.

Nesutinka su teismu, kad kavinė laikytina lauko kavine. Nurodo, kad liudytojas savivaldybės statybos skyriaus specialistas K. E. aiškiai nurodė, kad faktinė kavinės patalpų būklė, fiksuota nuotraukose, akivaizdžiai neatitinka būklės, esančios kadastriniuose brėžiniuose. Remiantis tuo negalima teigti, kad kavinės patalpos nėra stacionarios.

Teismas, nustatydamas pažeidimo padarymą, privalėjo nustatyti iš kokių, kur esančių ir sumontuotų garso stiprinimo įrenginių kavinėje „XXX“ sklido muzika. Byloje nenustatyta iš kurių garso įrenginių sklido muzika, ar esančių stacionariose kavinės patalpose ar lauke. Be to, nėra fiksuota ir kokios galios garso stiprinimo įrenginiai kavinėje „XXX“ buvo įrengti.

Teismas nepagrįstai nevertino ir atmetė skundo argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo dėl galimo Taisyklių 12.1 p. normos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Nurodo, kad minėtose Taisyklėse, pakeičiant aukštesnės galios teisės akto reglamentavimą (triukšmo valdymo įstatymo, 2011-06-13 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-604) nustatoma, kad triukšmu laikomas iš esmės nulinį garso slėgio lygį viršijantis garsas. Savivaldos teisėkūros organo nustatytas teisinis reglamentavimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui ir negali būti taikomas nustatant administracinę atsakomybė pagal ATPK 42⁴ str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu. Anot apeliantės, teismas netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi neegzistuojančiais įrodymais bei įrodymais, kurių nagrinėjamoje byloje nėra, ar įrodymais, kurių patikimumas yra visiškai abejotinas. Tvirtina, kad Savivaldybės rinkti dokumentai nėra ir negali būti laikomi įrodymais, nes juose nėra nurodama jokių faktų, patvirtinančių padarytą pažeidimą.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. kaltė padarius ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta.

ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Taigi ATPK 42⁴ str. 3 d. numato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Minėta norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo atveju pareiškėjo padaryti ATPK 42⁴ str. 3 d. pažeidimai susieti su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų taisyklių „Dėl triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešose vietose“ 12.1 punktu. Minėtame punkte nurodyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. yra draudžiam leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais.

Apeliantės atstovas tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo padarytą pažeidimą, remdamasis Savivaldybės pateiktų asmenų paaiškinimais, nes jie nėra susiję su 2015-08-14 nustatytu pažeidimu. Kitų duomenų, patvirtinančių 2015-08-14 padarytą pažeidimą, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė 2015-07-24 bendruomenės skundą dėl kavinėje „XXX“ leidžiamos muzikos, 2015-07-23, 2015-07-07, 2015-07-28 asmenų prašymus, paaiškinimus dėl kavinėje „XXX“ leidžiamos muzikos. Sutiktina su apeliantės atstovu, kad šie duomenys nepatvirtina, kad būtent 2015-08-12 buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 42⁴ str. 3 d. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantės atstovu, kad kitų duomenų, patvirtinančių pažeidimo padarymo faktą, taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju padaryto pažeidimo faktą patvirtina Viešosios tvarkos skyriaus specialistų R. R., V. G., Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio specialiosios paskirties kuopos 2-ojo būrio vado g. Furmanavičiaus 2015-08-14 tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos. Minėtuose pranešimuose nurodyta, kad 2015-08-14 nuo 00.01 val. iki 00.18 val. filmuojant ir fotografuojant turima technika užfiksuota, kad iš kavinės–baro „XXX“ sklido muzika ir garso ir stiprinimo aparatūros, t. y. garso kolonėlių, kurių tvirtinimo vieta be stogo esančioje patalpoje po tentu. Nurodyta, kad kavinė–baras „XXX“ laikytina „lauko kavine“, t. y. viešąja vieta, todėl jai taikomas Palangos miesto savivaldybės Tarybos 2014-01-30 sprendimo Nr. T2-15, 12.1 p. reikalavimai.

Apeliantės atstovas nesutinka, kad kavinė „XXX“ yra vieša vieta, todėl tvirtina, kad šis punktas neturi būti jai taikomas. Viešoji vieta pagal Taisyklių 6 punktą laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

Nustatyta, kad garsi muzika iš lauko kavinės „XXX“ sklido iš garso stiprinimo aparatūros per tentinį stogą bei atviras angas (t. y. neuždaroje patalpoje, kaip numatyta Taisyklių 13 p.). Muzika sklido nuo 00.01 iki 00.18 val. Iš fotonuotraukų matyti, kad tarp tentinio stogo ir medinių konstrukcijų yra tarpas. Viešosios tvarkos specialistų nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pastato dalis, iš kurio sklido muzika, nėra sandari.

Remiantis išdėstytais motyvais, apygardos teismas visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pastato dalies, kuri yra sudaryta iš kelių šoninių sienų ir yra uždengta tentu, negalima vadinti stacionariu pastatu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad terasai taikytina „lauko kavinės“ sąvoka ir ji atitinka Taisyklių 6 p. įtvirtintą viešos vietos apibūdinimą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog byloje nėra įrodyta, kad muzika sklido būtent iš nestacionarių kavinės „XXX“ patalpų, be to, neužfiksuotos ir garso kolonėlės. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad nurodytus argumentus paneigia byloje surinktų duomenų visetas. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai R. R., V. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad muzika sklido iš garso stiprinimo aparatūros (garso kolonėlių), kurių tvirtinimo vieta be stogo esančioje patalpoje po tentu. Teismo posėdžio metu R. R. tai pat paaiškino, kad kolonėlės buvo pakabintos lauko terasoje.

Netikėti šių specialistų parodymais, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad pažeidimo fakto nustatymui taip pat neturi reikšmės kavinės „XXX“ konstrukcijos, joje esančios garso muzikos leidimo aparatūros, jos priedų modifikacijos, galingumas, išdėstymas ar pan., nes byloje sprendžiamas klausimas ar 2015-08-14 nuo 00.01 val. iki 00.18 val. lauko kavinėje „XXX“, esančioje adresu Kopų g. 27, Palanga, buvo leidžiama muzika. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju A. G. kaltinama pažeidusi konkretų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių punktą, t. y. 12.1 p. – be išimčių draudžiantį viešosiose vietose nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, nepriklausomai nuo to, koks yra skleidžiamo garso lygis, todėl garso lygio matavimas, nėra svarbus. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomas garso lygio matavimas būtų svarbus tik tuo atveju, jei asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Taisyklių 11 p., kuris numato, kad laikinose ir stacionariose prekybos ar paslaugų teikimo vietose naudoti lauko garsinę informaciją ir (ar) reklamą bei kitus triukšmo šaltinius 8.00–22.00 val. galima taip, kad prekyvietėje nebūtų viršijamas bendras gatvės fonas, pažeidimo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliantės atstovo teigimu, Taisyklių 12.1 p. normos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Triukšmo valdymo įstatymui ir 2011-06-13 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, todėl negali būti taikomas nustatant administracinę atsakomybę pagal ATPK 42⁴ str. 3 d. Minėtais teisės aktais nustatytas triukšmu laikytinas garso lygis, todėl, garsas neviršijantis nustatytos normos, negali būti laikomas triukšmu.

Be to, apeliantė 2016-03-24 pateikė prašymą kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2014-01-30 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešose vietose taisyklių 12.1 norma ta apimtimi, kuria nėra nustatyti draudžiamo garso (triukšmo) ribiniai dydžiai ar vertinamieji kriterijai, atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 19 d., 7 str. 1 d. 2 p., bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“7 p., 8 p., 10 p. reglamentavimą ir tuo pagrindu sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Šiuo atveju, atsakomybė pagal ATPK 42⁴ str. 3 d. kyla dėl to, jog pažeidžiamos Savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintos Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Duomenų, kad minėtos taisyklės yra negaliojančios, nėra. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog minėtas Savivaldybės priimtas teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindui kreiptis į administracinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1. norma ta apimtimi, kuria nėra nustatyti draudžiamo garso (triukšmo) ribiniai dydžiai ar vertinamieji kriterijai, atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 19 d., 7 str. 1 d. 2 p., bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“7 p., 8 p., 10 p. nuostatas. Pagrįstų abejonių dėl 2014-01-30 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1. normos atitikties Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymui bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ apeliacinės instancijos teismui nekyla, todėl apelianto prašymas kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje pateiktų duomenų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 42⁴ str. 3 d. Teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino visus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas visų pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. atstovo advokato L. Žukausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.