Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M., O. M. – R., N. M. ir R. M., prašymą dėl ikiteisminės taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 11 d. teisme priimtas pareiškėjų A. M., O. M. – R., N. M. ir R. M. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

A. M. gyvenant santuokoje su A. J. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję:

- gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 13000,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- viralinę, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 110,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 20,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 207,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 154,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą-garažą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 67,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- šiltnamį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) – 127 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini);

- butą su rūsiu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 20700,00 Eur vidutinės rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodytas turtas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas A. J. M. vardu.

Tuo metu galiojusiame (nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.) Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau - SŠK) buvo bei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutraukus santuoką ar mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 punktas, 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai - buvę sutuoktiniai - tampa bendraturčiais. Kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

Vadovaujantis CK 3.100 nuostatomis, mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Būtent dėl šios priežasties laikytina, kad pareiškėjai A. M. ir jos buvusiam sutuoktiniui A. J. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklauso turto, įgyto santuokos metu, po 1/2 dalį. Nurodė, kad pareiškėjai, siekdami taikiai išspręsti ginčą dėl A. M. ir jos buvusio sutuoktinio A. J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo bei siekdami užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, sudarė taikos sutartį, kurioje abipusiu susitarimu susitarė dėl pareiškėjos A. M. ir jos buvusio sutuoktinio A. J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Mano, kad įvykdžius taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, jų ginčas bus iš esmės išspręstas. Patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta visų pareiškėjų suderinta laisva valia, išsamiai aptarus taikos sutarties sąlygas, o taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo prašo: 1) patvirtinti tarp pareiškėjų A. M., O. M. – R., N. M. bei R. M. sudarytą taikos sutartį; 2) civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Prašymas tenkintinas visiškai.

Pagal CK 6.156 straipsnį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kreipiantis į teismą turi būti išreikšta šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties patvirtinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579 -582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 6 d. konsultacija Nr. A3-120).

Šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro. Šalys patvirtino, kad taikos sutarties patvirtinimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina (CPK 42 straipsnis, CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinama, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnio 4 punktas, CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir kuriai nors iš sutarties šalių nevykdant taikos sutarties, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti šį vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad šis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290 - 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

šalių prašymą tenkinti visiškai.

pareiškėjų A. M., O. M. – R., N. M. ir R. M. sudarytą taikos sutartį, patvirtinti tokiomis sąlygomis:

1. Šalys patvirtina, kad pareiškėja A. M. gyvenant santuokoje su A. J. M., mirusiu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję:

- gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 13000,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- viralinę, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 110,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 20,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 207,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 154,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- ūkinį pastatą-garažą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 67,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- šiltnamį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

- kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) – 127 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini);

- butą su rūsiu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) - 20700,00 Eur vidutinės rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodytas turtas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas A. J. M. vardu.

2.1. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenka ir jai asmeninės nuosavybės teise priklauso:

1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis viralinės, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato-garažo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis šiltnamio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) – 127 Eur vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2.2. A. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), atitenka ir jam asmeninės nuosavybės teise priklauso:

1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis viralinės, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis ūkinio pastato-garažo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis šiltnamio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) – 127 Eur vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2.3. O. M.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškia, kad jie sutinka ir neturi jokių pretenzijų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl jai atitenkančio 1/2 dalies turto nurodyto sutarties 2.1. punkte ir ateityje jokių pretenzijų nereikš.

3. Kiekviena taikos sutarties šalis pareiškia kitai ir garantuoja, kad:

- nei viena iš šalių nepatyrė jokio grasinimo, smurto ar ekonominio spaudimo tam, kad pasirašytų taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos taikos sutartyje;

- visos taikos sutarties sąlygos šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena taikos sutarties sąlyga;

- taikos sutartis nepažeidžia šalių interesų ir yra skirta užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje;

- taikos sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę.

4. Šalys pareiškia, kad yra susipažinusios su CK 6.983 - 6.986 straipsniais, CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalis ir 293 straipsnio 3 dalis ir supranta, kad teismui patvirtinus šią sutartį ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

5. Šalys, atsižvelgdamos į CPK 32 straipsnį, leidžiančio šalims tarpusavio susitarimu susitarti dėl teritorinio bylos teismingumo nuostatas, susitaria, prašyti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį.

6. Taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutarties įsiteisėjimo.

7. Pašto išlaidas valstybei (jei jų bus) atlyginti įsipareigoja šalys lygiomis dalimis.

8. Taikos sutartis šalių perskaityta, suprasta ir atitinkanti šalių valią, pasirašyta keturiais egzemplioriais, iš kurių po vieną egzempliorių paliekama kiekvienai šaliai ir vienas egzempliorius pateikiamas teismui.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.