- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 2S-1224-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00419-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- UAB „Alginsta“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. B. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alginsta“ ieškinį atsakovui N. B. dėl avanso ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Alginsta“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. B. 26 477,17 Lt avanso ir nuostolių atlyginimo, 47,51 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas. Nurodė, kad skolos suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, negrąžina sumokėto avanso, neįvykdė sutarties per papildomai jam suteiktą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-04-08 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo N. B. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ir tik jo nesant, piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, areštą, neviršijant 26 477,17 Lt sumos. Nurodė, kad kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovas vengia tinkamai įvykdyti savo prievoles, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas N. B. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės UAB „Alginsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui N. B. atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas tik prielaidomis ir realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Ieškovės ieškinio reikalavimai nepagrįsti, ji nepateikė įrodymų, kad tentas pagamintas netinkamai bei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Alginsta“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą bei nebuvo pagrindo iš anksto informuoti atsakovą bei sudaryti jam galimybę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodo, kad nebuvo pagrindo išvadai dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomo įvykdymo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, tik teigia, kad ieškinys, jo nuomone, nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas dėl 26 477,17 Lt sumos. Tokia pinigų suma fiziniams asmenims laikytina didele ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Byloje neaiški turtinė atsakovo padėtis ir jo galimybė įvykdyti galimą teismo sprendimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovo turtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesuvaržė atsakovo teisių – pirmiausia areštavo jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas.
Taip pat pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams. Be to, savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.