Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-516-917/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-01-27
Bylos Nr.
1-516-917/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52406-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-516-917/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52406-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1.; 2.10.1.4.; 2.1.16.1.8.; 2.1.8.; 2.1.15.3.1.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, teistas:

1) 2015-10-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. paskiriant galutinę bausmę - 5 (penkis) mėnesius 28 (dvidešimt aštuonias) dienas laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nelygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) val. per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų bei gydytis nuo alkoholizmo ir per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose;

2) 2016-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. paskiriant galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, jam paskiriant įpareigojimą: 1) laisvės apribojimo laiku būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą ir sumažintą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-05 iki 2016-12-07,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 17.00 val., būdamas namų, adresu: (duomenys neskelbtini), ko­ridoriuje, panaudodamas buvusios sutuoktinės T. K. sūnaus A. K. atžvil­giu fizinį smurtą - sugriebdamas jam už džemperio gaubtuvo, jį lenkdamas prie žemės ir suduo­damas nemažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. nubrozdinimą kaktos dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje, kraujosruvą nugaros dešinėje, sukėlė ne­žymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2016 lapkričio 7 d., apie 17.00 val. būda­mas namų, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, bandant buvusiai sutuoktinei T. K. apginti savo sūnų A. K., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - nustumda­mas ją nuo savęs bei suduodamas dešine ranka vieną smūgį į veido sritį, nuo ko pastaroji atsitre­nkė į kambario duris ir nukrito ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. K. kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą su pažeidimu apatinės lūpos gleivi­nės dešinėje, viršutinio dešinės pusės I danties išmušimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas. Parodė, su T. susituokė 2015 m. rugsėjo mėne­sį, o išsiskyrė 2016 m. sausį, kadangi tarp T. sūnaus A.ir jo, vestuvių dieną įvyko konf­liktas, kurio metu, jis jam sudavė kelis kartus į veido sritį, buvo iškviesta policija ir jis buvo sulai­kytas bei uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. Kol vyko ikiteisminis tyrimas ir visas skyrybų procesas, jie gyveno atskirai. Po skyrybų, pradėjo su T. bendrauti ir praėjus gal kokiam mė­nesiui laiko po skyrybų, t. y. 2016 m. vasario mėnesį, jie susitaikė ir pradėjo vėl gyventi kartu. Gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kuris yra socialinis. Su T. jie sutardavo gražiai, turėjo ateities bendrų planų. Kartu su jais gyveno ir T. sūnus A., su kuriuo jie pykdavosi, kadangi jis nuolatos prašinėdavo T., kad ši jam duotų pinigų, dažnai išgėrinėdavo, naktimis būdavo su draugais, jis jį drausmindavęs, kad padėtų prie namų ruošos, tačiau jis tingėdavo, reikėdavo išti­sai raginti, kad kažką dirbtų. T. jį nuolatos užstodavo ir dažnai jis su ja dėl to apsi­pykdavo. 2016-11-07 pavakary, kada tiksliai neprisimena, jis sugrįžo iš darbo, kadangi dirba prie statybų neoficialiai. Sugrįžus, nuėjo į virtuvę ir pasidėjo savo rankinę su daiktais. Pasidėjus rankinę pastebėjo, kad katė atlieka gamtinius reikalus jam į rankinę, tai pamatęs, supyko, sugriebė katę, atidarė langą ir ją išmetė ant garažo stogo. Negali pasa­kyti, kuriuo momentu, bet tikriausiai A. tai pamatė pro savo kambario langą, nes išėjo iš kambario ir užsipuolė jį, o jis tuo metu buvo labai supykęs. Negali tiksliai pasakyti, nes kaip minė­jo, buvo labai supykęs, ikuriuo momentu virtuvėje atsirado, ir T., ir tarp jų visų trijų kilo iš pradžių žodinis konfliktas. Jie ginčijosi su A., o T. gynė sūnų. Negali pasakyti kokiu tiksliai momentu jie visi susistumdė ir susigrūmė, kuriuo metu jis galėjo suduoti nurodytus smūgius tiek T., tiek A., tačiau juos sudavė tikrai ne specialiai, buvo labai susijaudinęs. Nepastebėjo, kad būtų matęsi sužalojimai T. ar A.. T. pasakė, kad jis susikrautų daiktus ir išeitų. Ji pra­dėjo krauti jo daiktus į maišus. Tuo metu jis buvo labai pasimetęs, nesuprato kas įvyko, todėl pasi­ėmė darbinius daiktus ir išėjo iš namų. Išėjus iš namų, sutiko pažįstamą su kuriuo pradėjo gerti, kad nusiramintų ir pamirštų kas nutiko. Su pažįstamu gėrė iki 2016-11-11, tačiau po to suprato, kad tai nėra išeitis ir nustojo. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, nesusitvarkė su savo ner­vais ir dėl to kilo konfliktas bei buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau nenorėjo, kad taip būtų įvykę. Pasižada pasitaisyti, atsiprašyti T. ir A., kad taip negražiai viskas įvyko. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai įvyko konfliktas, jis buvo blai­vus, buvo gėręs tik dieną prieš. T. ir A. buvo blaivūs taip pat. Kai susituokė su T., buvo paėmęs jos pavardę K., tačiau po skyrybų susigrąžinau V. pavardę (b. 1. 33-35).

Papildomai parodė, jog 2016 m. lapkričio 7 dieną, jis buvo namuose. Buvo savo kambaryje su T., su kuria ginčijosi ar tai dėl katės, ar tai dėl šuns, dabar neprisimena. Jų abiejų balso tonai buvo pakelti. Neprisimena kuriuo momentu, tačiau iš kambario išėjo A. ir pradėjo kištis į jų pokalbį, jam tai nepatiko ir jie apsižodžiavo. Neprisimena, kaip konkrečiai viskas įvyko, tačiau su A. iš kambario, kur prieš tai buvo su T., atsidūrė koridoriuje ir tarp jų kilo dar didesnis žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė jam už džemperio, sudavė smūgius, tačiau kur, neprisimena, taip pat neprisimena ir kiek jų buvo suduota, bet gali būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. T. pamačiusi kas vyksta, atbėgo į koridorių taip pat ir bandė jį atitraukti nuo A., jis ją nusistūmė ir sudavė vieną kartą į veido sritį. Pastebėjo, kad ji nukrito ant grindų ir tuomet jis paleido A.. Jis buvo sutrikęs ir nesuprato pats, ką padarė. Kai paleido A., jis pasakė T., kad eitų į lauką iškviestų policiją, jis išsigando, todėl susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų. Jis nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, nesuprato, kas jam tuo metu buvo pasidarę, buvo supykęs, sutrikęs, tačiau suprato, kad pasielgė netinkamai. Po šio įvykio jis pasitaisys, t. y. įsidarbino oficialiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. 1. 42).

Iš nukentėjusiosios T. K. papildomai teiktų parodymų matyti, kad lieka prie savo parodymų duotų pirminės apklausos metu, tik nori papildyti, kad 2016-11-07 17.00 val. sugrįžusi iš darbo, pastebėjo, kad nėra šuns namuose, todėl nuėjo pas sūnų A. į kambarį ir paklausė kur šuo, tačiau A. nežinojo kur jis yra, tik pasakė, kad gal V., t. y. V., jį vedė į lauką, tačiau V. tuo metu miegojo, todėl jo nežadino ir išėjo į lauką pasižiūrėti, kur yra šuo. Išėjusi į kiemą pastebėjo, kad šuo yra ant garažo stogo, kuris yra po virtuvės langu. Tai pamačiusi pasikvietė A., kuris pasiėmęs kopėčias, nukėlė šunį nuo stogo ir sugrįžo į vidų. Sūnus nuėjo į savo kambarį, o ji supykusi nuėjo pas V. ir pasakė, kad gana čia jo „bajerių“ visų, nes taip elgtis negalima, tai ne pirmas kartas kai jis padaro kažką, pastaruoju metu buvo pilnas agresijos ir pykčio, ypatingai prieš jos sūnų A.. V. priešiškai nusiteikęs sūnaus atžvilgiu, nes A. buvo sunku su darbais, o tai V. nepatiko, jis dėl to priekaištavo. Ji nuėjusi prie V., kuris miegojo, jam pasakė, kad viskas, gana, kad krautųsi savo daiktus ir eitų iš namų. Pasakė, kad užtenka jo nesąmonių, jis sakė, kad jeigu išeis, jie čia irgi neliks. Sakė, kad gana jo nesąmonių, kad ką padarė su šunimi, t. y., kad išmetė jį, tuomet V. pradėjo kažką sakyti, kur tas šuniukas, kur tas šuniukas, griebė šunį už sprando, jį pakėlė į viršų sakydamas: „aš tą šunį blet perlaušiu“ ir trenkė į žemę. Tuomet ji pradėjo rėkti, kad paleistų šunį. Sūnus, buvęs savo kambaryje, išgirdo, kaip ji sušuko ir išbėgęs iš kambario liepė ramintis V. bei sakyti, kad jis išeitų. Tuomet V. griebė sūnui už rankų ir jie kartu stumdydamiesi atsirado koridoriuje, ten sugriebė rankomis už A. džemperio kapišono ir jį pradėjo lenkti prie žemės ir smūgiuoti tiek iš apačios, tiek iš viršaus į įvairias kūno vietas, buvo suduota nemažiau 10 smūgių. Ji, matydama, kad V. naudoja fizinį smurtą prieš sūnų, įsikišo, bandė jį sutramdyti, t. y. sugriebusi V. už drabužių bandė jį atitraukti nuo A., tačiau jai nepavyko. V. jai sakė, kad ji pasitrauktų ir nelįstų, nes pati gaus ir dešine ranka jai trenkė į veido sritį, smūgis buvo toks stiprus, kad ji atsitrenkė į kambario duris ir nukrito. Nukritusi, pajuto, kad jai iškrito viršutinis dantis, buvo prakirstos lūpos, tiek viršutinė, tiek apatinė. Po to, kai V. pamatė, kad ji yra nukritusi, jis paleido A.. A. po to, kai jį paleido, jai pasakė, kad susirink šunis ir einam į lauką, tuo metu V. buvo nuėjęs į virtuvę. Ji su A. išėjo į lauką, kur iškvietė policiją, o V. susirinko kažkokius savo daiktus ir pasišalino. Pastebėjo, kad A. veidas buvo kruvinas. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi buvo, sūnus taip pat. Pas medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš. Tai ne pirmas kartas, kai V. smurtauja prieš jos sūnų, prieš ją smurtauja pirmą kartą. Su V. jie gyveno kartu santuokoje, o po skyrybų, praėjus daugiau nei pusmečiui, vėl pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Gyveno adresu: (duomenys neskelbtini) (b. 1. 18).

Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti, kad 2016-11-07, apie 17.00 val. jam būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas su neblaiviu jo patėviu V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Konflikto metu jo patėvis rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, žodžiu grasino, kad užmuš, tačiau grasinimų realiai neišreiškė, pradėjo konfliktuoti su jo grįžusia iš darbo mama T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jis plūdo ją necenzūriniais žodžiais, matė, kaip pastūmė jo mamą, ko pasėkoje ji pargriuvo ant grindų bei sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą, bei išmušė jai dantį. Tada jis priėjo prie jo, jis bandė ginti mamą, kai gynė mamą nuo V. V., jis jam ranka sudavė nemažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, jis patyrė fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Medikų pagalba jam šiuo metu nėra reikalinga. Patėvis smurtą naudoja ne pirmą kartą (b. 1. 22).

Iš nukentėjusiojo A. K. papildomai teiktų parodymų matyti, kad 2016-11-07 buvo namuose, mama darbe, namuose buvo ir V., kuris yra mamos buvęs sutuoktinis. Jis buvo savo kambaryje, o V. savo, tarp jų jokio konflikto dienos metu nebuvo. Mama iš darbo sugrįžo apie 17.00 val. ir atėjusi pas jį į kambarį, jo paklausė, kur yra šuo, jis jai atsakė, kad nežino, bet pasakė, kad gal V. vedė jį į lauką, nes jis buvo namuose ir mama išėjo iš jo kambario, o jis liko jame. Mama po kelių minučių jam paskambino ir pasakė, kad išeitų į lauką, jam išėjus, pamatė, kad šuo yra ant garažo stogo, kuris yra po virtuvės langu. Pasiėmęs kopėčias jį nukėlė. Abu su mama suprato, kad V. jį išmetė pro langą, nes niekaip kitaip jis negalėjo ten patekti. Mama dėl to labai susijaudino ir pyktelėjo ant V.. Nukėlus šunį, abu sugrįžo į vidų, jis nuėjo į savo kambarį, o mama nuėjo pas V., po kelių minučių išgirdo, kad mama kažką suriko, tačiau ką konkrečiai, jis neprisimena. Išbėgus iš kambario, pasakė, kad liautųsi baręsi, nes V. buvo visas piktas, dar, jam atrodo, lyg stumtelėjo mamą, bet nėra tikras. Sakė V., kad jis išeitų iš namų ir paliktų juos su mama ramybėje, tačiau V. nereagavo į jo žodžius, griebė jam už rankų ir nusitempė į koridorių, nes kai atbėgo iš savo kambario, mama ir V. buvo kambaryje. Po to, kai jį jis nusitempė į koridorių, jis viena ranka sugriebė jam už džemperio gaubtuvo ir pradėjo jį lenkti prie žemės, o kita ranka, tačiau kuria neprisimena, smūgiuoti tiek iš apačios tiek iš viršaus į įvairias kūno vietas, buvo suduota ne mažiau 10 smūgių. Jo mama, matydama, kad V. prieš jį naudoja fizinį smurtą, ramino V., kad jis liautųsi, tačiau jis nereagavo, tuomet matė, kad priėjo prie jo, norėdama jį atitraukti nuo manęs ir sugriebė jo drabužius ir V. ranka trenkė, tačiau kuria, neprisimena, mamai į veido sritį, smūgis buvo toks stiprus, kad ji atsitrenkė į kambario duris ir nukrito. Kai V. pamatė, kad mama nukrito, jis jį paleido. Kai jį paleido, V. nuėjo į virtuvę ir jis tuomet mamai pasakė, kad eitų į lauką ir jie išėjo. Išėjus į lauką, mama iškvietė policijos pareigūnus. V. suprato, kad iškviesta policija, nes susirinko savo kažkokius daiktus ir išėjo iš namų. Pas medikus po įvykio nesikreipė, pas teismo med. ekspertus nuvykęs buvo, mama taip pat. Civilinio ieškinio nereikš. Pastebėjo, kad mamai buvo išmuštas dantis. Jam po įvykio buvo atsiradusios mėlynės ant kūno. Tai ne pirmas kartas, kai V. smurtauja prieš jį. Yra vieną kartą smurtavęs prieš maždaug metus laiko, dėl to, kad jis pykosi su mama, o jis gynė mamą ir tai jam nepatiko. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su V. atrodo visada gerai sutardavo. V. tą dieną nuo ryto vartojo alkoholį. Jis buvo blaivus (b.l. 24).

Iš 2016-11-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2914/2016(02) matyti, kad T. K., (duomenys neskelbtini), nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva su pažeidimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio dešinės pusės I danties išmušimas. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu (-ais) daiktu (-ais), galimai vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu į burnos sritį. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/ar kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (b.l.13).

Iš 2016-11-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2913/2016(02) matyti, kad A. K., (duomenys neskelbtini), nustatyta nubrozdinimas kaktos dešinėje, kraųjosruva su nubrozdinimu veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruva apatinės lupos dešinėje, kraujosruva nugaros dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu (-ais) daiktu (-ais), galimai trijų ( ar daugiau) trauminių poveikių; vienas į kaktos dešinę pusę, padarant nubrozdinimą: vienas - į burnos sritį, padarant kraujosruva su nubrozdinimu tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruva apatinės lūpos dešinėje; vienas - į nugaros dešinę pusę, padarant kraujosruva. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktu (-ais), galimai trijų ( ar daugiau) trauminių poveikių; vienas į kaktos dešinę pusę, padarant nubrozdinimą: vienas - į burnos sritį, padarant kraujosruva su nubrozdinimu tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruva apatinės lūpos dešinėje; vienas - į nugaros dešinę pusę, padarant kraujosruva. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktu (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/ar kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (b. 1. 15).

2016-11-07 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio Ž. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, jog buvo pastebėti šie smurtą galintys rodyti požymiai: T. K. - išmuštas dantis, T. K. sūnui - kruvinas veidas, (b. 1. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie V. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(2 veikos). Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 17.00 val., būdamas namų, adresu (duomenys neskelbtini), ko­ridoriuje, panaudodamas buvusios sutuoktinės T. K. sūnaus A. K. atžvil­giu fizinį smurtą - sugriebdamas jam už džemperio gaubtuvo, jį lenkdamas prie žemės ir suduo­damas nemažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. nubrozdinimą kaktos dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje, kraujosruvą nugaros dešinėje, sukėlė ne­žymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2016 lapkričio 7 d., apie 17.00 val. būda­mas namų, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, bandant buvusiai sutuoktinei T. K. apginti savo sūnų A. K., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - nustumda­mas ją nuo savęs bei suduodamas dešine ranka vieną smūgį į veido sritį, nuo ko pastaroji atsitre­nkė į kambario duris ir nukrito ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. K. kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą su pažeidimu apatinės lūpos gleivi­nės dešinėje, viršutinio dešinės pusės I danties išmušimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei teismo įpareigojimais (b.l. 76).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis V. V. teistas, administracine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą - 2016-12-05 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. (b. 1. 45-48) VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2001-01-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. 1. 61), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nuo 2016-02-19 įrašytas į priežiūros / dispanserinę grupę, diagnozė / patikslinimas: konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį, (b.1.62); 2016-12-05 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK- 898 nurodoma, kad medicininėje dokumentacijoje V. V. (K.) nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. 1. 65); VšĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas, (b. 1. 68); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nuo 2001-01-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. 1. 70), padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimai padaryti tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė parinkta pagrįstai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi Kauno apylinkės teismo 2016-12-27 baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė nebendrintina su šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 veikos) ir nuteisti:

-pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtą artimojoje aplinkoje ribojančiose programose;

-pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1 ( vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtą artimojoje aplinkoje ribojančiose programose;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant, galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 1 (vienus) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtą artimojoje aplinkoje ribojančiose programose.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

V. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė