Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjo Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovei Janinai Maciūtei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus, atstovui Žydrūnui Kumpiui,

2017 m. sausio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Skuodo skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas Skuodo rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Skuodo skyriaus 2016-10-14 raštą Nr. 15SD-2494-(14.15.7) „Dėl pateikto prašymo suteikti sklypą neatlygintinai (panaudai)“ (toliau – ir 2016-10-14 raštas);

2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – suteikti Skuodo rajono savivaldybei neatlygintinai (panaudai) valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas).

Paaiškina, kad Savivaldybė, vykdydama Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, parengė (duomenys neskelbtini), atkarpos formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patvirtintas Administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymu Nr. A1-221 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Teigia, kad projektu suformuotas kitos paskirties žemės sklypas, kurio plotas 5754 kv. m, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatytos specialiosios suformuoto žemės sklypo naudojimo sąlygos, t. y. kelių apsaugos zona – 1782 kv. m, atlikti sklypo kadastriniai matavimai. Nurodo, kad NŽT Skuodo skyriaus vedėjas 2015-05-20 sprendimu Nr. 15SK-202-(14.15.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“ suformavo ginčo žemės sklypą ir patvirtino šio sklypo kadastro duomenis.

Nurodo, kad 2016-10-14 raštu atsisakyta Savivaldybei perduoti ginčo sklypą panaudai, remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, bei Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir 6 straipsnio 4 dalimi, nurodant, kad viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o viešuosius infrastruktūros objektus, tame tarpe žemę, viešosios infrastruktūros naudotojas valdo, naudoja ir disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Teigia, kad NŽT Skuodo skyriaus nuomone, Savivaldybė faktiškai jau yra patikėtinė gatvių bei vietinės reikšmės viešųjų kelių, todėl valstybiniai žemės sklypai, kuriuose yra viešieji keliai ir gatvės, nekilnojamojo turto registre turi būti registruojami savivaldybių patikėjimo teisėmis. Nurodo, kad toks aiškinimas neatitinka valstybės įmonės Registro centro išaiškinimų, nes reikalauja dokumentų, patvirtinančių Savivaldybės daiktinių teisių į žemės sklypą atsiradimą. Teigia, kad Savivaldybė neturi jokio administracinio akto ar sutarties, pagrindžiančių, kad viešosios transporto infrastuktūros objektus, tame tarpe ir žemę, valdo patikėjimo teise.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ RC) Telšių filialas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus 2016-10-14 rašto Nr. 15SD-2494-(14.15.7) „Dėl pateikto prašymo suteikti sklypą neatlygintinai (panaudai)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą – suteikti Skuodo rajono savivaldybei neatlygintinai (panaudai) valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Šios administracinės bylos duomenimis, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-04-03 įsakymu Nr. A1-221 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (1.1-1.6 punktai): planavimo organizatorius – Skuodo rajono savivaldybes administracijos direktorius; planavimo iniciatorius – Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius; projekto pavadinimas – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Skuodo mieste; formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Profilena“; pertvarkoma teritorija – formuojamas naujas 5754 kv. m kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) atkarpa); suformuotas žemės sklypas (1.6.1-1.6.5 punktai): žemės sklypo plotas – 5754 kv. m; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; žemės sklypui servitutai nenustatomi; nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (1.6.5.1-1.6.5.4 punktai): I ryšių linijų apsaugos zonos – 1071 kv. m; II kelių apsaugos zonos – 1782 kv. m; VI elektros linijų apsaugos zonos – 1 066 kv. m; XLIX vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių.

NŽT Skuodo skyriaus vedėjas 2015-05-20 sprendimu Nr. 15SK-202-(14.15.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Profilena“ direktoriaus 2015-04-30 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Skuodo rajono savivaldybės administracija 2016-09-28 raštu Nr. (4.1.33)-R2-1664 „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai panaudai“ kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti neatlygintinai (panaudai) valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus 2016-10-14 raštu Nr. 15SD-2494-(14.15.7) „Dėl pateikto prašymo suteikti sklypą neatlygintinai (panaudai)“ atsisakyta įvykdyti Skuodo rajono savivaldybės prašymą, pateiktą 2016-09-28 raštu Nr. (4.1.33)-R2-1664 „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai panaudai“. Skundžiamu 2016-10-14 raštu nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikėtinė, todėl vadovaujantis Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, negali suteikti šio sklypo panaudai Skuodo rajono savivaldybei. Paaiškinama, kad pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Savivaldybės prašoma suteikti neatlygintinai (duomenys neskelbtini) yra priskiriama vietinės reikšmės viešiesiems keliams, o pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį tokie keliai priklauso savivaldybėms patikėjimo teise, jie nepriklauso Tarnybai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų priimami sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756?422/2009 ir kt.).

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje reglamentuoja Žemės įstatymas (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemė – tai Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. Šio straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Šio straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Kelių įstatymas (Kelių įstatymo 1 straipsnis). Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Pažymėtina, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija 2016-09-28 raštu Nr. (4.1.33)-R2-1664 „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai panaudai“ prašė suteikti neatlygintinai (panaudai) valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne pačią gatvę ar kelią, kaip inžinerinį statinį.

Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Akivaizdu, kad šiose teisės normose nustatoma gatvių ir kelių, kaip inžinerinių statinių, priklausomybė nuosavybės teise atitinkamiems subjektams, tačiau jose nieko nėra pasisakoma dėl žemės ar žemės sklypų, kuriuose randasi šie statiniai.

Kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė keliams tiesti, statiniams statyti, taip pat statybinių medžiagų ir grunto karjerams įrengti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise. Iš šių teisės normų seka, kad žemė vietinės reikšmės keliams, turi būti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus nustato Transporto veiklos pagrindų įstatymas (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad transporto infrastruktūra – sausumos ir vandens, oro kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti; 9 dalyje – kad transporto infrastruktūros objektas – atskiras transporto infrastruktūros elementas, kuris gali savarankiškai funkcionuoti; 11 dalyje – kad transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, teisėtai valdantys transporto infrastruktūros objektą; 18 dalyje, kad – viešoji transporto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešosios transporto infrastruktūros objektus, žemę, akvatoriją (vandens plotus), kitą priskirtą ar sukurtą turtą viešosios transporto infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, administraciniu aktu ar sutartimi. Iš šių teisės normų seka, kad žemę, viešojo transporto infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, administraciniu aktu ar sutartimi. Nei šis įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato, kad savivaldybės patikėjimo teisėmis valdo žemę, kurioje yra vietinės reikšmės kelias ir kuri jai nėra perduota administraciniu aktu ar sutartimi.

Pažymėtina ir tai, kad Kelių įstatymo 14 straipsnis nustato, jog nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Taigi, tam kad kelias būtų pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statytojas turi valdyti ir naudoti nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame yra inžinerinis statinys – kelias.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: 1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; 2) savivaldybės – valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka; 3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad ginčo sklypas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise būtų perduotas kitiems subjektams, tame tarpe ir Savivaldybei, taip pat nėra duomenų, kad ginčo sklypas nuosavybės ar kita teise priklausytų privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar kad būtų priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, todėl darytina išvada, kad ginčo sklypas laikytinas valstybine žeme, kurios patikėtine yra Tarnyba, t. y. priešingai nei nurodoma skundžiamame 2016-10-14 rašte.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas 2016-10-14 raštas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi šiame rašte pateikiamas neteisingas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama šį administracinį aktą, t. y. turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamas 2016-10-14 raštas naikintinas, kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Atsižvelgiantį tai, kad sprendimui perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą turi būti įvertinta visuma aplinkybių bei į tai, kad Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, teismas netenkina pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą. Teismas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, įpareigoją atsakovą per 10 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-09-28 raštą Nr. (4.1.33)-R2-1664 „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai panaudai“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendė:

Tenkinti iš dalies pareiškėjo Skuodo rajono savivaldybės administracijos prašymą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus 2016-10-14 raštą Nr. 15SD-2494-(14.15.7) „Dėl pateikto prašymo suteikti sklypą neatlygintinai (panaudai)“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Skuodo skyriaus, per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2016-09-28 raštą Nr. (4.1.33)-R2-1664 „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai panaudai“.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.