Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Ovidijui Norvilui,

išnagrinėjęs Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), Vilnius (įm. k. (duomenys neskelbtini)), direktore, 2013-10-23 leido dirbti manikiūrininke darbuotojai E. M. bei visažiste A. B. jos vadovaujamos bendrovės grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra(duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)),Vilniuje, tačiau teisės aktu nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų E. M. bei A. B. įdarbinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. Tokiais savo veiksmais Ž. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. V. tiek teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime (b.l. 31), tiek apklausta teisme iš esmės pripažino padariusi šį pažeidimą. Nors apklausta teisme Ž. V. teigė, jog savo kaltę neigia, nurodydama, jog tai buvo ne darbiniai santykiai su E. M. ir A. B., nes jos dirbo pagal verslo liudijimus ir su jomis jokios kalbos dėl įdarbinimo nebuvo, o ji pati patikrinimo metu darbe nebuvo dėl suplanuotų atostogų, baigiamojoje kalboje Ž. V. visgi nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o pažeidimas buvo padarytas dėl darbo patirties stokos vadovaujant įmonei, pripažino, jog neužtikrino tinkamos darbo drausmės, išvykstant atostogų ji neįgaliojo jokio asmens eiti jos pareigas atostogų metu.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Ovidijus Norvilas palaikė protokole išdėstytas aplinkybes, prašė pripažinti Ž. V. kalta ir skirti jai vidurkio dydžio nuobaudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, nes Ž. V. kaltės nepripažino, nesigailėjo ir nesiėmė priemonių pažeidimą pašalinti.

Teisme apklaustas liudytojas K. B., vyriausiasis darbo inspektorius, paaiškino, kad jis dėl nelegalaus darbo dalyvavo patikrinime, surašė aktą. Patikrinimas buvo atliekamas pagal gautą anoniminį pranešimą, jog grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ dirba nelegalūs darbuotojai. 2013m. spalio 23 dieną, apie 11 val., atlikę patikrinimą, patikrinimas buvo filmuojamas, nustatė, kad salono patalpoje buvo administratorė, dirbo E. M., kuri tvarkė klientei nagus, A. B., kuri atlikinėjo procedūras susijusias su antakiais. Patikrinimo metu, paprašius dirbančiųjų pateikti verslo liudijimus arba darbuotojų pažymėjimus, šiuos dokumentus pateikė tik administratorė ir viena iš darbuotojų verslo liudijimą, E. M. ir A. B. jokių dokumentų nepateikė. E. M. ir A. B. patikrinimo metu nurodė, kad susitarė su Ž. V. ir atėjo pirmą dieną išbandyti darbą, kad nuspręstu dėl tolimesnio darbo po ko vadovė Ž. V. spręs priėmimo į darbą klausimą. Patikrinimo metu Ž. V. darbo vietoje nebuvo, nurodant jog ji yra išvykusi, todėl buvo bendraujama su administratore, ką ji aiškino šiuo metu nepamena, yra pateiktas jos raštiškas paaiškinimas. Faktas, kad klientės atsiskaitė už atliktas procedūras su administratore ir išmušė kasos aparate čekius, tai yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje ir paaiškinimuose.

Teisme apklaustas liudytojas V. Ž., vyriausiasis darbo inspektorius, iš esmės davė analogiškus paaiškinimus kaip ir K. B., papildomai nurodydamas, kad vykdant patikrinimą buvo rasta dirbanti moteris, prisistačiusi A. B. pavarde, pasakė, kad atėjo į studiją pabandyti ar jai tiks darbas, taip pat paaiškino, kad yra iš anksto susitarusi su savininke, ji patikrinimo metu klientei tvarkė antakius. Atlikus A. B. darbą, į kasą buvo įmušta atliktos paslaugos suma, kiek pamena 20 Lt, po ko A. B. buvo paprašyta pateikti raštišką paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad atėjo pabandyti dirbti, taip pat nurodė, kad dirba kitoje įmonėje. Verslo liudijimo A. B. nepateikė. Su administratore D. S. bendravo kolega K. B., jokie prašymai E. M. ir A. B. leisti atlikti bandomojo laikotarpio darbus, patikrinimo metu pateikti nebuvo. Bendraujant su A. B. ji minėjo, kad susitarė iš anksto su savininke ir atėjo pabandyti ar tiks jai šitas darbas. Jis filmavo atliekamą patikrinimą.

Teisme apklausta liudytoja D. S. paaiškino, kad patikrinimo metu, spalio mėnesį, ji dirbo salone „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Tą dieną dirbo 3 darbuotojos su patentais, dvi meistrės ir viena manikiūrininkė. Ji pati dirba pagal darbo sutartį. Atvykus tikrintojams, buvo rastos be darbo sutarties dirbančios E. M. ir A. B.. Joms dirbti su klientais leido ji pati, pateikus E. M. ir A. B. prašymą leisti parodyti darbą, nes tokia tvarka buvo praktikuojama. Pateiktų prašymų ji niekur neregistravo. Patikrinimo metu direktorės nebuvo, o vadovės įgaliojimai, spręsti kilusius klausimus, jai išduoti nebuvo. Darbe direktorės nebuvo savaitę laiko. E. M. ir A. B. buvo atėjusios pasišnekėti su direktore, o ne dirbti. Sprendimą, leisti dirbti su klientais, priėmė ji (D. S.). Išvykdama direktorė jos neįspėjo, kad atvyks dvi darbuotojos „darbo bandymui“, tačiau internete buvo paskelbtas darbo pasiūlymas. Su darbo vietomis atėjusias moteris supažindino ji. Anksčiau yra buvę tokie „pabandymai“ su atėjusiais naujais darbuotojais, tuomet ji turėjo direktorės įgaliojimą patikrinti žmogaus gebėjimus. Toks žmogus atsivesdavo modelį ir parodydavo kaip dirba. Šios moterys neturėjo savo atsivestų modelių, jos turėjo „klientus atėjusius iš gatvės“. Klientės pinigus sumokėjo į kasą, nes buvo naudojamos salono medžiagos. Iš atėjusių moterų ji nepareikalavo gyvenimo aprašymo, nes tuomet susidarė tokia situacija, kurią reikėjo nedelsiant spręsti, ar patenkinti klientų poreikius, ar juos prarasti. Tikrinimą atliekantys inspektoriai neprašė pateikti prašymų, jie pareikalavo patentų, o ji nežinojo kur patentai laikomi. Vėliau suradusi prašymus, juos pateikė inspektoriams. Šiuo metu šios moterys dirba salone su verslo liudijimais.

Teisme apklausta liudytoja E. M. paaiškino, kad dėl manikiūrininkės darbo naujam salonui, ji tarėsi su salono „(duomenys neskelbtini)“ savininke, kuri pasakė, kad ji (E. M.) gali ateiti pasižiūrėti salono, darbo vietą, sąlygas. Tuo metu ji nedirbo ir neturėjo verslo liudijimo. Inspektorių patikrinimo dieną ji aptarnavo klientą, ji asmeniškai pinigų iš klientės negavo, pinigai už darbą buvo sumokėti administratorei, kiek sumokėti už atliktą darbą pasakė taip pat administratorė, medžiagos buvo naudojamos salono. Medicininės pažymos, gyvenimo aprašymo patikrinimo metu ji neturėjo, tačiau dėl darbo patirties ji kalbėjosi su savininke. Inspektoriui pateikė paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad tarėsi dėl darbo pusei etato, taip pat buvo kalba, kad dirbti pagal patentą arba įsidarbinti. Bandomasis laikotarpis kiek turi trukti, tai buvo kalbama tik telefonu. Ji ankščiau yra dirbusi pagal patentą, paskutinį kartą turėjo verslo liudijimą prieš keturis ar penkis mėnesius, patikrinimo metu jo neturėjo, nes nedirbo. Buvo parašiusi prašymą dėl bandomojo laikotarpio darbų, tačiau inspektoriams jo nepateikė, jis buvo pateiktas administratorei.

Teisme apklausta liudytoja A. B., paaiškino, kad vykstant patikrinimui 2013 m. spalio 23 d., ji buvo salone, nes buvo skambinusi ir tarėsi su vadove, kad atvyks. Skambino vadovei ir tik su ja kalbėjosi, dėl konkretaus laiko atėjimo nesitarė. Vadovė pasakė, kad gali ateiti jai tinkamu laiku, pasižiūrėti ar darbas tinka, pasakydama, kad administratorė viską aprodys. Jai atėjus į saloną vadovės nebuvo, ji, prsistačiusi administratorei, pasakė, kad kalbėjosi su vadove ir su ja buvo sutariusi ateiti. Administratorė sutiko ją priimti, nuvedė į kabinetą, kur buvo sudėtos medžiagos. Apie 10.00 val., administratorė pasakė, kad yra klientė ir jeigu ją tvarkys, ji turi parašyti prašymą, leisti atlikti visą procedūrą. Ji klientei pešiojo antakius, dažė blakstienas ir antakius. Tikrintojams pasakė, kad atėjo parodyti ką maka ir nebuvo atėjusi įsidarbinti, atėjo susipažinti su darbu. Nuo 2013-11-01 įsidarbino salone, kur dirba keletą dienų per mėnesį pagal verslo liudijimą, nes pagal darbo sutartį dirba salone „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu buvo atėjusi dirbti bandomajam laikotarpiui. Dokumentų jokių nepateikė salone, nes jų niekas neprašė. Klientė nebuvo jos atsivesta, tai buvo administratorės klientė, o už darbą klientė atsiskaitė kasoje už panaudotas medžiagas, už savo darbą ji iš klientės pinigų neprašė. Kad vadovė išvykusi, ji sužinojo tik po to, kai su kliente priėjo prie kasos. D. S. jai nespėjo pasakyti apie vadovės nebuvimą, nes iškarto ji ėjo į kabinetą atlikti savo dabą, o tuomet atėjo inspektoriai. Su direktore nebuvo kalbos apie darbo sutarties sudarymą, buvo kalbama apie papildomą darbą, tai buvo kalbama telefonu, koks darbo užmokestis bus, su direktore apie tai nekalbėjo, jai direktorė sakė ateiti pasikalbėti, pasižiūrėti ar tiks medžiagos, sąlygos, kokius dokumentus atnešti, tokios kalbos nebuvo.

2013-10-31 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013-10-23 d. 11 val. 00 min. inspektoriai K. B. ir V. Ž. atliko pranešimo dėl galimo nelegalaus darbo patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patikrinimo metu nustatyta, kad grožio salone „(duomenys neskelbtini)" manikiūro paslaugas klientei teikė E. M., o antakių pešiojimą atliko A. B.. Jos nepateikė darbuotojų pažymėjimų, pagal Sodros duomenis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašuose. Dėl to, kad darbiniai santykiai darbdavio nebuvo tinkamai įforminti, todėl jos pateikė savo paaiškinimus (b.l. 2-4).

Paaiškinime E. M., būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad dėl darbo pusei etato ji tarėsi su direktorė Ž. V. bandomajam laikotarpiui, po kurio tūrėtų paaiškėti dėl tolimesnio darbo. Patikrinimo dieną buvo grožio salone, atliko manikiūrą klientei, už ką jį – klientė, atsiskaitė 30 Lt (b.l. 9).

Paaiškinime A. B., būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į grožio saloną atvyko 2013-10-23 d. 10 val. ryte iš anksto susitarusi su savininke, kad atvyks bandomajai darbo dienai. Savininkė sakė, kad ją priims, tikrins jos darbo kokybę. Patikrinimo metu salono klientei tvarkė antakius, už paslaugą ji - klientė atsiskaitė su salono administratore (b.l. 8).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 2013-04-22, adresu(duomenys neskelbtini), Vilnius (įm. k. (duomenys neskelbtini)), įmonės vadovu registruota Ž. V. (b.l. 11,12).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų E. M. bei A. B. įdarbinimą nepranešė (b.l. 13).

Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. DK 93 straipsnis, įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius jos požymius, tai yra darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (2005 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7) nurodė, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumą, teismas daro išvadą, kad teismo išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Ž. V., pažeisdama Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 2013-10-23 leido dirbti manikiūrininke darbuotojai E. M. bei visažiste A. B. jos vadovaujamos bendrovės grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniams skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. Kad Ž. V. leido dirbti E. M. ir A. B. nesudarius darbo sutarties ir nepranešus nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą yra patvirtinama administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5,6), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 2-4), liudytojų E. M. ir A. B. paaiškinimais tyrimo metu bei jų parodymais teismo posėdžio metu. Liudytojų E. M., A. B., D. S. duotais parodymais nustatyta, kad E. M. ir A. B. patikrinimo metu atliko jiems pavestus darbus, už darbą klietai atsiskaitė, su darbo vieta E. M. ir A. B. buvo supažindintos, dirbo su salono klientais ir salono medžiagomis. Taigi byloje esančia bylos medžiaga, liudytojų parodymais nustatyta, kad būtent Ž. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė realiai leido dirbti darbą E. M. ir A. B., kurios atliko darbą paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Ž. V. nurodyta aplinkybė, jog jos patkrinimo metu darbe nebuvo, atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina, nes E. M. ir A. B. dėl darbo tarėsi būtent su Ž. V., o jos atostogų laikotarpiu įgaliojimai eiti vadovo pareigas kitam asmeniui išduoti nebuvo. Taigi konstatuotina, jog Ž. V. pažeidimą padarė dėl savo neveikimo. Byloje pateikti E. M. ir A. B. prašymai atlikti bandomojo laikotarpio darbus, nėra Ž. V. atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 str. įtvirtinta, kad „sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.“

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Kiekvienos teisinės sankcijos taikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. Teismai formuodami teismų praktiką, yra ne kartą pažymėję, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nors Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašė pažeidėjai skirti vidurkio dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, motyvuojant tuo, kad Ž. V. kaltės nepripažino, nesigailėjo ir nesiėmė priemonių pažeidimą pašalinti, visgi, kaip matyti iš Ž. V. parodymų, bei jos baigiamosios kalbos, ji pažeidimo neneigė, nurodydama, jog ji labai gailisi ir neturi darbo patirties vadovaujant įmonei, o būtent patirties stoka ir nulėmė šį teisės pažeidimo padarymą, dėl to teismas daro išvadą, kad asmens subjektyvus įvykio, t.y. pažeidimo, suvokimas nevertintinas atsakomybės vengimu, todėl teismas pripažįsta Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto pažeidimo pobūdį, bei į tai, jog visgi šiuo metu darbuotojos dirba pagal verslo liudijimus Ž. V. vadovaujamos bendrovės grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, byloje duomenų apie Ž. V. skirtas administracines nuobaudas už analogiško pažeidimo padarymą nėra, pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl Ž. V., kaip vadovės, neveikimo, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. reikalavimais, Ž. V. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje, t.y. už kiekvieną nelegaliai dirbusį įmonėje asmenį skiriant po 1000 litų baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286-287 str., teismas

nutaria:

Ž. V. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jai 2000 Lt dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).