Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-08-13 · Civilinė byla Nr. e2-20920-1064/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-13
Bylos Nr.
e2-20920-1064/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15037-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Fomičiova
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20920-1064/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15037-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti 2461,06 Eur negrąžinto kredito, 129,45 Eur mokėjimo palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 70,14 Eur delspinigių, 9 proc. mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų už 2461,06 Eur sumą nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė su pradine kreditore akcine bendrove „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 17-003094-GV, kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą per sutartyje nustatytą laikotarpį, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta. Nurodo, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą, vėliau Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teisęs į įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS Lietuvoje atstovaujamai „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Faktinė reikalavimo perleidimo diena – 2018 m. kovo 14 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Nagrinėjamu atveju atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo du kartus siųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei siųsti teismo procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Ant paskutiniojo atsakovei siųsto voko esanti žyma patvirtina, kad pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo paliktas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2018 m. birželio 19 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, procesiniai dokumentai laikytini įteiktais atsakovei 2018 m. liepos 20 d.

Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad akcinė bendrovė bankas „Swedbank“ ir atsakovė 2017 m. sausio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17-003094-GV, kuria akcinė bendrovė bankas „Swedbank“ atsakovei iki 2019 m. gruodžio 17 d. suteikė 3000 Eur kreditą nustatant 9 proc. metines mokėjimo palūkanas. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, bankas 2017 m. gruodžio 19 d. pretenzija Nr. SR/17-33503 pareikalavo atsakovės sumokėti 382,69 Eur skolą, o 2018 m. sausio 30 d. pretenzija pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog atsakovės pagal sutartį pradelsta skola yra 491,79 Eur (visa skola 2018 m. sausio 29 dienai sudaro 2561 Eur). Bankas informavo atsakovę, kad, nesumokėjus pradelstos skolos iki 2018 m. vasario 19 d., bankas 2018 m. vasario 20 d. vienašališkai nutrauks sutartį.

Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė akcinė bendrovė bankas „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės skolą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Vėliau reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Byloje nustatyta, kad atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota registruotu paštu 2018 m. kovo 19 d. (RN487539168LT).

CK 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalies pagrindu su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų visiškai grąžinusi jai suteiktą kreditą, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 2461,06 Eur negrąžinto kredito likutį.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 129,45 Eur mokėjimo palūkanų ir 9 proc. metinių mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo 2461,06 Eur sumos nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000).

Taigi, pagal pirmiau nurodytas įstatymo normas ir kasacinio teismo praktiką, kreditorius turi teisę gauti mokėjimo palūkanas už visą terminą, kol paskolinta pinigų suma nėra grąžinta.

Bylos duomenimis Reikalavimo perleidimo dieną atsakovės palūkanų įsiskolinimas sudarė 94,86 Eur. Po Reikalavimo perleidimo ieškovas atsakovei paskaičiavo dar 34,59 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. gegužės 10 d., taigi, atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos sudaro 129,45 Eur.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, taip pat įvertinus, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi 2461,06 Eur kredito likutį bei atsižvelgus į tai, kad šalys susitarė dėl 9 proc. fiksuotos vartojimo kredito palūkanų normos, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl 129,45 Eur mokėjimo palūkanų iki 2018 m. gegužės 10 d. ir 9 proc. metinių mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo 2461,06 Eur sumos nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 70,14 Eur dydžio delspinigius nuo negrąžintos kredito sumos.

Delspinigiai (arba kompensuojamosios palūkanos) gali būti priteisiami kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis, nes įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino jai suteikto kredito, o ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus netesybų dydžio, ieškovo reikalavimas dėl 70,14 Eur delspinigių už pradelstas atsiskaityti 57 dienas priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2660,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą teismui ieškovas sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės.

Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinos byloje susidariusios 3,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2461,06 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 06 ct) negrąžinto kredito, 129,45 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 45 ct) mokėjimo palūkanų, 9 (devynių) procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 2461,06 Eur sumos nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 70,14 Eur (septyniasdešimt eurų 14 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (įskaitant mokėjimo (pelno) palūkanas) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai.

Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Sigita Fomičiova