Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1137-922/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
e1-1137-922/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30579-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
D. Š.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1137-922/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30579-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1989-06-23 Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini)r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-07-07 Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 7 d., 28 MGL bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini)kieme, kilus konfliktui, tyčia sudavė ranka vieną smūgį M. M. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą.

D. Š., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., bei apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitas. Supranta, kad yra įtariamas tuo, jog sukėlė fizinį skausmą M. M.. Prisipažįsta, kad jis pirmas sudavė M. M. į veidą. Buvo pasiskolinęs iš M. M. įrankius. 2020-08-01 jo sesuo A. G. paskambino jo žmonai N. Š. ir liepė atvežti tuos įrankius. Buvo prieš pietus, jis buvo blaivus. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl N. Š. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas A. G.. Jis nunešė įrankius, padėjo ant laiptų prie durų. Į butą nebuvo užėjęs. Išėjo M. M., kuris pradėjo žiūrėti, kokius įrankius atvežė. M. M.pasakė, kad trūksta vieno įrankio. Jis atsakė, kad įranki įdėtas į aparatą. Jis M. M. vieną kartą sudavė delnu į veidą. M. M. buvo pritūpęs prie įrankių dėžės. M. M. spyrė jam, pataikė į veidą, į burną. Abu susikibo, suėmė vienas kitam už drabužių ir pradėjo stumdytis. Į kiemą išėjo A. G., sūnėnas E. G., dukterėčia K. G.. E. G. jį ir M. M. išskyrė. Jis sėdo į automobilį ir su žmona išvažiavo. Jis M. M. negrasino. Visą įvykio pradžią galėjo matyti jo žmona N. Š., ji sėdėjo automobilyje, automobilis stovėjo netoli durų, prie kurių viskas įvyko. Jis pats nukentėjo nuo M. M., jis jam įspyrė. Dėl to M. M. pretenzijų neturi. Jis nemanė, kad dėl šio konflikto M. M. turės pretenzijų jam. Jie abu apsistumdė, sudavė vienas kitam smūgius (b. l. 81-83).

Papildomai apklaustas įtariamuoju D. Š. parodė, kad kaltu dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta. Nuoširdžiai gailisi, kad tarp jo ir M. M. įvyko konfliktas. Sutinka, kad šis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė (b. l. 89-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2020-08-01 apie 11.30 val. jis buvo namuose. Apie 11.40 val. pas jį atvyko jam pažįstamas D. Š., kuris atvežė jo sugyventinei A. G. priklausančius, jam paskolintus įrankius. D. Š. parodė jam, kad atvežė įrankius. Parodęs įrankius, nieko nesakęs, D. Š.sudavė jam vieną smūgį į veidą. Prasidėjo grumtynės su D. Š.. Atėjo A. G. sūnus E. G., kuris juos išskyrė. Konfliktui pasibaigus, D. Š. grasino jam, sakydamas, kad pasigaus, primuš (b. l. 8-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. G. parodė, kad 2020-08-01 buvo apie 11.30 val., kai dėdė D. Š. atvažiavo prie jų namo. Jis pasakė, kad atvežė įrankius, kuriuos buvo pasiskolinęs iš mamos sugyventinio M. M.. Ji pakvietė M. M.. D. Š.atidarė dėžę ir rodė įrankius, kad visus atvežė. Ji matė, kad D. Š.yra neblaivus. Kai parodė įrankius, D. Š.pasisuko eiti link mašinos ir eidamas atbula ranka sudavė vieną kartą M. M.į veidą. M. M.pavadino D. Š.žąsinu. Abu susikibo ir pradėjo stumdytis. Ji sušuko mamai, kad mušasi. Į kiemą išėjo mama ir brolis E. G., kuris išskyrė M. M.ir D. Š.. Matė, kad M. M.prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Ant D. Š.sužalojimų ji nepastebėjo. Nueidamas link automobilio, D. Š. sakė, kad M. M.pagaus, kad jam geruoju nesibaigs, mamą vadino visokiais negražiais žodžiais (b.l.48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad gyvena su draugu M. M. ir dukromis. 2020-08-01 visi buvo namuose, buvo ir jos sūnus E. G.. Apie 11.30 val. atvažiavo brolis D. Š., jis atvežė įrankių dėžę, kurią buvo pasiskolinęs. Duris atidarė K. G., po to į kiemą išėjo M. M.. Ji buvo name, todėl nematė, kas vyko kieme. Išgirdo, kaip dukra K. G.sušuko, kad mušasi. Į kiemą išbėgo ji ir E. G.. Pamatė, kad prie laiptų stumdosi M. M. ir D. Š.. Jie stumdėsi, kumščiavosi. E. G. juos išskyrė. D. Š.nuėjo link mašinos. Jis ėjo keikdamas ją ir sakydamas, kad M. M.geruoju nesibaigs. Matė, kad M. M.iš prakirstos lūpos bėgo kraujas (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. Š. parodė, kad D. Š. yra jos sutuoktinis, gyvena (duomenys neskelbtini)kaime. Tame pačiame kaime gyvena ir jo sesuo A. G. su šeima. M. M. yra A. G. sugyventinis. 2020-08-01 ryte jai paskambino A. G. ir pasakė, kad reikia įrankių, kuriuos D. Š. buvo pasiskolinęs. D. Š.surinko pasiskolintus įrankius į dėžę ir jie nuvažiavo prie A. G. namų. D. Š.tuo metu buvo blaivus. Jis tik po įvykio išgėrė alaus, todėl, kai policija atvažiavo ir patikrino jo blaivumą, buvo nustatytas neblaivumas. Kai atvažiavo, į kiemą išėjo M. M. ir pradėjo žiūrėti, kas yra dėžėje. Ji iš automobilio nebuvo išlipusi. Jos automobilis stovėjo maždaug už 10 metrų nuo tos vietos, kur buvo D. Š.ir M. M.. Ji negirdėjo, ką jie kalbėjo. Matė, kaip D. Š.delnu vieną kartą sudavė M. M. į veidą. Tada pamatė, kaip M. M. pakėlė koją ir, kaip suprato, spyrė D. Š.. Jie susikibo, stumdėsi. Į kiemą išbėgo A. G., jos sūnus E. G., jo draugas R. V.. Jie bandė išskirti D. Š.ir M. M.. D. Š.ir M. M. buvo nukritę ant žemės. Po kelių minučių E. G. ir R. V. juos išskyrė. Matė, kad nuplėšta D. Š.marškinėlių kišenė, iš prakirstos lūpos bėgo kraujas. Ji nematė, ar ant M. M. veido buvo sužalojimų (b. l. 53-55).

Specialisto išvadoje Nr. G 759/2020(06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 34).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įrodo ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, paties kaltinamojo duoti parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-86).

Prokuroras siūlo pripažinti D. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., skirti laisvės apribojimą 1 metus; įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, be teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. Š. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo jos terminą sumažinti (b. l. 89-90).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebyvimą, į tai, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis, psichikos ligų bei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant D. Š. prokuroro prašomos rūšies bausmę, jos terminą sumažinus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog laisvės apribojimo bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, kaltinamojo asmenybė ir kitos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pripažinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) be teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį (šešis mėnesius) 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) be teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Loreta Janiulytė