Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 261 straipsnį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 68 straipsniu S. R. atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones trims metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymą paskirta bausmė, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ši subendrinta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstama veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones trims metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu iš S. R. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 6132,60 Lt, išlaidoms už D. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. apie 22.25 val., Užpalių gatvėje, Utenoje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,75 promilių) ir neturėdamas teisės jį vairuoti, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, tamsiu paros metu neatsižvelgdamas į matomumo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę, dėl to, nesuvaldęs automobilio, užvažiavo ant dešinės kelio pusės šaligatvio ir ties Užpalių g. 48 - uoju namu, Utenoje ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl to, kartu važiavusiam keleiviui D. R. dėl galvos smegenų sukrėtimo, kairio žastikaulio ir dubens kaulų lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Be to, S. R. nuteistas už tai, kad iki 2006 m. rugsėjo 8 d. 7.00 val. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 10 tablečių „Lorafen, 2,5 mg., Lorazepamum“, kurių sudėtyje yra 0,025 g. psichotropinės medžiagos – lorazepamo, neteisėtai gabeno ją į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir neteisėtai laikė, kol 2006 m. rugsėjo 8 d. 7.00 val. kratos metu šias tabletes su psichotropine medžiaga surado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. R. nuteistas ir už tai, kad iki 2007 m. sausio 5 d. 12.00 val., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – 25,53 g. kanapių ir jų dalių, ją gabeno į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir laikė, 2007 m. sausio 5 d. apie 12.00 val. dalį neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos – 1,09 g. kanapių ir jų dalių, neteisėtai, už 40 Lt pardavė nepilnamečiui Ž. U. , gim. 1992-04-09, o likusią dalį narkotinės medžiagos – 24,44 g. kanapių ir jų dalių iki 2007 m. sausio 5 d. 12.15 val. toliau neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, kol kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kriminalistai turėjo operatyvinės informacijos dėl narkotikų platinimo, tačiau kokiu būdu ji buvo gauta nepaaiškino, liudytojas R. T. taip pat teismo posėdžio metu aiškino, jog jie turėjo operatyvinę informaciją, tačiau kokiu būdu ji buvo gauta nepaaiškino ir pasakė, jog nieko neliečia kaip ši informacija buvo gauta. Apeliantas mano, kad tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu, jo atžvilgiu turėjo būti sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau - NVIM), turėjo būti nustatytos nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų ribos. Taip pat turėjo būti aiškinamasi ar teisėtai gauta operatyvinė informacija, tačiau Panevėžio apygardos teismas nesiaiškino, kokiu būdu buvo gauta operatyvinė informacija, netgi liudytojams - Utenos rajono policijos komisariato darbuotojams neuždavė nė vieno klausimo liečiančio operatyvinės informacijos gavimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo S. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam S. R. už šias nusikalstamas veikas paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę bei yra paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuteistojo S. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo kaltės bei šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimo nesvarsto.

Tačiau, nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje, nurodydamas, kad narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis) jis įgijo savo reikmėms, o ne tikslu jas platinti. Be to, šių medžiagų pardavimo faktas byloje neįrodytas, o nepilnamečių M. M. ir Ž. U. parodymai, kuriais įrodinėjama nuteistojo kaltė platinus narkotines medžiagas, prieštaringi. Kolegijos nuomone, tokius nuteistojo S. R. apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai ir visapusiškai ištirti įrodymai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino Vilniuje prie prekybos centro „Akropolis“ iš nepažįstamo asmens įgijęs, nuo įgijimo vietos iki namų Utenoje gabenęs ir namuose, esančiuose Utenoje, (duomenys neskelbtini), laikęs narkotinę medžiagą – 25,53 g kanapių ir jų dalių (t. 2, b. l. 45). Nuteistojo S. R. kaltę laikius narkotines medžiagas patvirtina liudytojai Ž. U. , M. M. , A. M. , R. K. , R. T. , G. S. , E. K. , E. V. , taip pat 2007 m. sausio 5 d. kratos protokolas, 2007 m. sausio 25 d. specialisto išvada Nr. 140-(705)-IS1-718. Visi aukščiau paminėti liudytojai parodė, kad 2007 m. sausio 5 d. pas S. R. namuose adresu Utena, (duomenys neskelbtini), kratos metu matė, kaip policijos pareigūnai rado kanapes. Šių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis S. R. . Iš 2007 m. sausio 5 d. kratos protokolo matyti, kad kratos 2007 m. sausio 5 d. pas S. R. , gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, bute metu stalo stalčiuje buvo rasti ir paimti du plastikiniai maišeliai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Kambaryje, prie lango stovinčiame minkštasuolyje buvo rasti devyni plastikiniai maišeliai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 85-88). Aplinkybę, kad pas nuteistąjį S. R. kratos metu rasta medžiaga yra narkotinė, patvirtina 2007 m. sausio 25 d. specialisto išvada Nr. 140-(705)-IS1-718, iš kurios matyti, kad sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, 2007 m. sausio 5 d. kratos metu rasta S. R. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 24,44 g (t. 1, b. l. 112-113).

Kolegija atmeta nuteistojo S. R. apeliacinio skundo teiginius, kad jis narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis) įsigijo savo reikmėms ir neketino jų platinti. Šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus paneigia paties nuteistojo bei nepilnamečių liudytojų Ž. U. , M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat apklaustų, įvykyje dalyvavusių, policijos pareigūnų parodymai bei faktinės bylos aplinkybės. Nuteistasis S. R. apklausiamas 2007 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vilniuje prie prekybos centro „Akropolis“ iš nepažįstamo asmens įgijo 12 maišelių narkotinės medžiagos - kanapių, kurias parsivežė ir saugojo savo namuose. Kanapes nusipirko, nes pats norėjo pradėti vartoti ir pavaišinti draugus. 2007 m. sausio 5 d. būnant namuose kartu su nepilnamečiais Ž. U. ir M. M. , nuteistasis pasakė pastariesiems, kad turi „žolės“ ir išėmęs iš stalo stalčiaus, padavė vieną paketėlį su „žole“ Ž. U. . Nuteistasis šios apklausos metu paaiškino, kad dėl girtumo neatsimena, ar pats pasiūlė Ž. U. „žolės“, ar Ž. U. jo paprašė, ar Ž. U. sumokėjo jam už „žolę“ (t. 1, b. l. 140-142). Tai, kad narkotinės medžiagas S. R. išplatino, patvirtina 2007 m. sausio 5 d. poėmio protokolas, iš kurio matyti, kad pas Ž. U. striukės kišenėje rastas plastikinis maišelis su kanapėmis (t. 1, b. l. 90). Narkotinių medžiagų platinimą patvirtina ir nepilnamečių Ž. U. ir M. M. parodymai, duoti netrukus po 2007 m. sausio 5 d. kratos S. R. namuose. Nepilnametis liudytojas Ž. U. apklausiamas 2007 m. sausio 5 d. parodė, kad S. R. sakė, jog žino, kur gauti „žolės", t. y. kanapių. 2007 m. sausio 5 d. jis iš S. R. už 40 Lt įsigijo 1 g „žolės" (t. 1, b. l. 42-43). Tokius Ž. U. parodymus patvirtino ir tą pačią dieną apklaustas nepilnametis liudytojas M. M. , kuris parodė, kad matė, kaip Ž. U. padavė S. R. 40 Lt, o šis iš stalo stalčiaus paėmė maišelį su žalsva mase ir padavė Ž. U. . Jis suprato, kad Ž. U. iš nuteistojo nusipirko narkotinės medžiagos – „žolės“. Matė, kaip Ž. U. įsidėjo maišelį į savo striukės išorinę kišenę (t. 1, b. l. 39). Šie, nuteistojo S. R. bei liudytojų Ž. U. ir M. M. pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje duoti parodymai nėra prieštaringi ir esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, t. y. patvirtina, kad nuteistasis S. R. pats davė Ž. U. vieną polietileninį maišelį su kanapėmis. Būtent tokius, pirminius nuteistojo S. R. ir liudytojų Ž. U. bei M. M. parodymus patvirtino liudytojai R. K. , E. V. , R. T. , G. S. , kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiami pirmosios instancijos teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad atlikus kratą pas S. R. , Ž. U. ir M. M. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Policijos komisariate Ž. U. , apklausiamas pareigūno R. K. , dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkei G. B. , davė parodymus apie tai, kad pas jį rastas kanapes įgijo iš S. R. už 40 Lt (t. 2, b. l. 47-50). Analogiškus parodymus davė ir M. M. apklausiamas R. T. , dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei A. R. . Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. R. , kuri parodė, kad 2007 m. sausio 5 d. dalyvavo apklausiant nepilnametį M. M. , kurį apklausinėjo pareigūnas R. T. . Kabinete buvo pareigūnas, ji ir nepilnametis. Nepilnametis niekur neskubėjo, buvo ramus, nebuvo spaudžiama ar grasinama. Jis gana aiškiai, detaliai, ramiai viską dėstė. Apklausos metu kalba vyko apie „žolę“. M. M. sakė, kad kažkas iš stalčiaus padavė „žolę". Kalba buvo ir apie pinigus, tačiau detalių ji neatsimena. Taip pat ji dalyvavo 2007 m. sausio 8 d. apklausoje. Nepilnamečio elgesys buvo normalus, apsvaigęs nebuvo, bet kažką keitė. Ji bandė jo paklausti, dėl ko keičia parodymus, bet jis neatsakė. M. M. sakė, kad daug ko neatsimena, kalbėjo rišliai, bet nekonkrečiai, lyg vengdamas nurodyti konkrečias detales. Dėl policijos poveikio jis nieko nesakė, prie jos liudytojui nebuvo grasinama, jokio poveikio nebuvo, jis pats viską sakė (t. 2, b. l. 55-56). Dėl šių aplinkybių atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nepilnamečiai Ž. U. ir M. M. buvo apklausti neprotokoluojant jų apklausų. Tokių duomenų byloje nėra. Tai pirmosios instancijos teismo posėdyje paneigė ir juos apklausinėję pareigūnai R. T. ir R. K. (t. 2, b. l. 46-48).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojai Ž. U. ir M. M. vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje pakeitė parodymus. Parodymai pakeisti būtent toje dalyje, kuri susijusi su kanapių įsigijimu bei jų atsiradimu pas nepilnametį Ž. U. . Tačiau kolegijos nuomone, tokie pakeisti šių liudytojų parodymai apygardos teismo nuosprendyje nuosekliai įvertinti ir pagrįstai atmesti, kaip nepatikimi ir nenuoseklūs. Nepilnametis liudytojas Ž. U. apklausiamas antrą kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2007 m. birželio 22 d. parodė, kad buvo iškritęs stalo stalčius, iš stalčiaus iškrito maišeliai ir netrukus į duris pasibeldė policijos pareigūnai, todėl jis slėpdamas įsidėjo vieną maišelį kanapių į kišenę. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šie liudytojo Ž. U. parodymai nesutampa su liudytojo M. M. parodymais, duotais antros apklausos metu, be to jie skiriasi ir nuo jo paties parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje. Liudytojo Ž. U. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad iš stalčiaus iškrito 10, o gal ir daugiau vienodo dydžio maišelių, kuriuos visus sukrovė į stalčių, nesutampa su S. R. parodymais, jog didesnius maišelius po iškritimo iš stalčiaus sudėjo į fotelį, o mažesnius į stalčių. Be to, šie liudytojo Ž. U. parodymai, jog gal virš 10 maišelių įdėjo atgal į stalčių, prieštarauja ir 2007 m. sausio 5 d. kratos pas S. R. protokole užfiksuotiems objektyviems duomenims. Iš šio kratos protokolo matyti, kad stalčiuje buvo rasti tik 2 maišeliai su kanapėmis ir pastarieji maišeliai buvo didesni, nei fotelyje rasti 9 maišeliai, ar maišelis, rastas pas liudytoją Ž. U. . Liudytojo M. M. pakeisti parodymai taip pat nesutampa su Ž. U. bei S. R. parodymais. M. M. 2007 m. gegužės 8 d. papildomos apklausos metu parodė, kad vienas išėjo parūkyti, o sugrįžęs į S. R. butą matė, kad ant stalo guli maišelis su kanapėmis, kurį Ž. U. paėmė ir įsidėjo į striukės kišenę. Šie parodymai nesutampa su Ž. U. parodymais, kad jis kanapių maišelį paėmė iškritusį iš stalčiaus ir įsidėjo tuo metu kai M. M. buvo išėjęs parūkyti (t. 1, b. l. 45-47). Pirmosios instancijos teismo posėdyje M. M. dar kartą pakeitė savo parodymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pastarieji liudytojo parodymai yra priderinti prie pakeistų nuteistojo S. R. ir liudytojo Ž. U. parodymų. Liudytojas M. M. negalėjo įtikinamai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasties. Nepagrįsti M. M. parodymai, jog pirmos apklausos metu buvo išgėręs, norėjo, kad greičiau paleistų iš policijos, kad policijos pareigūnas grasino sumušti. Tokius liudytojo teiginius paneigia liudytojo R. T. bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, liudytojos A. R. parodymai, kuriais, kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti. Tuo tarpu liudytojo M. M. pakeisti parodymai, kurie yra palankūs nuteistajam S. R. , vertintini, kaip siekimas padėti pastarajam. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Rašytiniame pasižadėjime neišvykti (t. 1, b. l. 154) nėra nurodyti asmenys su kuriais nuteistajam draudžiama bendrauti, todėl, kolegijos nuomone, nuteistasis S. R. ir liudytojas M. M. turėjo visas galimybes parodymus derinti. Juolab, kad liudytojas M. M. ir nuteistasis S. R. yra kaimynai, jų santykiai geri. Kolegijos nuomone, apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pakeisti liudytojų Ž. U. M. M. parodymai yra neteisingi ir vertintini, kaip siekimas padėti S. R. išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kartu kolegija atmeta nuteistojo S. R. apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojų Ž. U. ir M. M. parodymai dėl jų nenuoseklumo nepatikimi apskritai ir negali būti vertinami kaip įrodymai. Išties, kaip jau minėta, vėlesnių apklausų metu tiek liudytojai Ž. U. ir M. M. , tiek ir pats nuteistasis S. R. pakeitė parodymus. Šie pakeisti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tačiau kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojų Ž. U. ir M. M. pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, be to jie sutampa ir su paties nuteistojo pirminiais parodymais. Todėl priimant S. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovautasi nuteistojo bei liudytojų Ž. U. ir M. M. pirminiais, netrukus po įvykio duotais parodymais.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. R. tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina ir rastų kanapių ir jų dalių kiekis bei tai, kad dalis rastų narkotinių medžiagų buvo supakuotos į devynis plastikinius maišelius, t. y. supakuotos atskiromis dozėmis. Išties, šios aplinkybės rodo, kad S. R. suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis, dozių skaičius, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie S. R. nusikalstamą tikslą šias medžiagas platinti. Be to, įgytų kanapių kiekis paneigia ir S. R. teiginius, jog kanapes jis pirko savo reikmėms, turėdamas tikslą išbandyti jų veikimą. Tiek pats kiekis, tiek įgytos narkotinės medžiagos kaina, kuri S. R. teigimu siekė apie 700 litų, leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis kanapes ir jų dalis įsigijo ne tik jų poveikiui išbandyti, bet ir platinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas Nr. 37, 14 punkte nurodyta, kad pardavimas yra vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platinimo būdų. Tai medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Taigi, kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptarti įrodymai patvirtina S. R. kaltę iki 2007 m. sausio 5 d. 12.00 val., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijus narkotinę medžiagą – 25,53 g. kanapių ir jų dalių, ją gabenus į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir laikius, o 2007 m. sausio 5 d. apie 12.00 val. dalį neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos – 1,09 g. kanapių ir jų dalių, neteisėtai, už 40 Lt pardavus nepilnamečiui Ž. U. , gim. 1992 m. balandžio 9 d., t. y. šiais savo veiksmais padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje. Pastebėtina, kad net ir tokiu atveju, jei nebūtų konstatuota, jog nuteistasis S. R. narkotines medžiagas nepilnamečiui Ž. U. išplatino parduodamas už 40 Lt, nebūtų pagrindo teigti jog šios narkotinės medžiagos nebuvo platinamos. Aukščiau minėto nutarimo 15 punkte numatyta, kad platinimu laikomas ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui.

Kolegija atmeta nuteistojo S. R. apeliacinio skundo argumentus, kad atsižvelgiant į policijos pareigūnų parodymus, jog jie turėjo operatyvinės informacijos apie galimą S. R. narkotinių medžiagų platinimą, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu, nuteistojo atžvilgiu turėjo būti sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau - NVIM), turėjo būti nustatytos nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų ribos, tačiau to padaryta nebuvo, o apygardos teismas nesiaiškino operatyvinės informacijos gavimo būdo bei netyrė pareigūnų veiksmų teisėtumo. Vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 19 punktu, nusikalstamos veikos imitacijos modelis, tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo nuteistojo atžvilgiu sankcionuoti ir taikyti NVIM. Pastebėtina, kad 2007 m. sausio 5 d. krata pas nuteistąjį S. R. buvo daroma baudžiamojoje byloje 81-1-0593-06 atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Operatyvinės veiklos įstatyme nustatyta tvarka iš operatyvinių šaltinių gauta informacija tikrinama ne šiame įstatyme numatytais operatyviniais veiksmais (pvz. NVIM), o baudžiamojo proceso įstatyme numatytais procesiniais veiksmais (pvz. BPK 145 straipsnyje numatyta krata). Šiuo atveju iš operatyvinių šaltinių gauta informacija buvo tikrinama atliekant kratą pas nuteistąjį S. R. . Krata atlikta ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsniu, nutarimas daryti kratą sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina kratą atlikusių pareigūnų veiksmų teisėtumą ir nebuvo pagrindo nuteistojo S. R. atžvilgiu sankcionuoti NVIM.

Taip pat atmetamas nuteistojo S. R. apeliacinio skundo argumentas, kad dėl sveikatos būklės jis negali atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 76 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą bei paskyrusi nuteistajam S. R. komisijinę teismo medicinos ekspertizę, konstatuoja, kad tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 straipsnio 1 dalį galimas esant dviem sąlygom: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir 2) dėl šios ligos bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti būtų per sunku.

Kolegijos nuomone, visų pirma būtina išsiaiškinti ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus. Atsižvelgiantį tai, kad šios aplinkybės aiškinimas yra medicinos, o ne teisės klausimas, kiekvienu konkrečiu atveju šiuos faktus turi įvertinti teismo medicinos ekspertai, kurie nustato, ar liga, kuria serga nuteistais, atitinka ligą, įrašytai į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijos 1995 metų lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti nuteistojo S. R. sveikatos būklę ir jo galimybes atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam skyrė komisijinę teismo medicinos ekspertizę. 2009 m. kovo 9 d. - liepos 22 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertai atliko ekspertizę ir pateikė ekspertizės aktą Nr. EKG 91/09(01) iš kurio matyti, kad S. R. diagnozuotos ligos ir likę padariniai nėra sunkūs, pagydomi, nustatyti liekamieji padariniai, būklės ir ligos nėra įtraukti į aukščiau minėtą „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą.

Be to, svarbu nustatyti ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būtų per sunku atlikti bausmę dėl ligos. Šiuo atveju, apygardos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto eksperto N. R. parodymus, kad teismui pripažinus S. R. kaltu, dėl esamų sužalojimų jis galėtų atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje (t. y. kad būtinas gydymas gali būti suteiktas ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje) konstatavo, jog tokią bausmę nuteistajam nebūtų per sunku atlikti. Nuteistasis nesutinka su tokia išvada, teigdamas, kad vis tik bausme jam bus per sunku atlikti, nes byloje esančioje 2008 m. gegužės 9 d. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro išvadoje Nr. A-KI-59-51 konstatuota, jog nuteistojo S. R. laukia ganėtinai ilgas ir sudėtingas gydymas, kurio atlikimas laisvės atėmimo vietose neįmanomas (t. 2, b. l. 20-30). Teisėjų kolegijos nuomone, vien minėta A. Garmaus medicininių tyrimų biuro išvada negali būti vertinama kaip pagrindas manyti, jog įkalinimo įstaigoje nuteistajam S. R. nebus užtikrintas tinkamas gydymas. Šiuo metu tokią išvadą daryti anksti. Jei bausmės atlikimo metu paaiškėtų, kad vis tik įkalinimo įstaigoje nebus galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą ir dėl to jam per sunku atlikti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, tuomet gali būti keliamas klausimas dėl atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taigi kolegija konstatuoja, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nėra pagrindo nuteistojo S. R. atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnio nuostatas.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas, kaip nurodyta BK 76 straipsnio 1 dalyje, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Į visas šias bylos aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė spręsdamas nuteistajam S. R. skirtinos bausmės klausimą. Todėl nuteistasis nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl jo atžvilgiu negali būti taikomos BK 76 straipsnio nuostatos. Priešingai, Panevėžio apygardos teismas, paskirdamas nuteistajam S. R. realią laisvės atėmimo bausmę, nurodė tokios bausmės skyrimo motyvus. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis padarė keturis baigtus nusikaltimus, kurių vienas – neatsargus nusikaltimas, vienas – nesunkus, vienas – sunkus ir vienas – labai sunkus. S. R. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, darbdavio charakterizuojamas kaip gerai atliekantis pareigas, bet priklausomas nuo alkoholio (t. 1, b. l. 164-171, 187). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl šių nusikalstamų veikų, S. R. toliau vykdė analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir dėl to Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 33-34). Skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrintą penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą trims metams, teismas atsižvelgė ir į S. R. sveikatos būklę, t. y. patirtus sunkius sužalojimus. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. R. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskirtos sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytos bausmės, nesiekiančios numatytų bausmių vidurkių. Skiriant bausmes BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti.

Kolegija taip pat atmeta nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad LR Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintas „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo" sąrašas prieštarauja 1998 m. balandžio 8 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijai Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose" bei 1966 m. Generalinėje Asamblėjoje priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsniui bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimtų tipinių minimalaus elgesio su kaliniais taisyklių 22, 24, 25, 26 punktams.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.