- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2-297-435/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14705-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Rimkevičienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- Kęstučiui J
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, nedalyvaujant atsakovui Kęstučiui J. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui Kęstučiui J. N. dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-12-06 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr 2-3427-887/2011 nusprendė, jog santuoka, sudaryta tarp R. N. ir Kęstučio J. N. nutraukiama dėl Kęstučio J. N. kaltės. Kauno apygardos teismas 2012-07-04 nutartimi teismo sprendimo šioje dalyje nepakeitė. Kadangi šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (LR CK 3.70 str. 6.250 str.).
Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo nepilnametė duktė M. N. liko gyventi su ja, iš atsakovo jos išlaikymui priteista po 400Lt. periodinėmis išmokomis, kurio atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio neteikia. Pilnametė dukra J. N., mokosi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje, taip pat gyvena su ieškove, atsakovas prie jos išlaikymo neprisideda taip pat.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovas trejus paskutinius santuokinio gyvenimo buvo bedarbis, netekęs darbo pradėjo vartoti alkoholį, nebepalaikė jos morališkai, ieškovė buvo palikta viena su vaikais be supratimo ir paramos. Ji viena turėjo išlaikyti šeimą, pirkti maistą, išlaikyti šeimos būstą, judviejų vaikus, kadangi atsakovas paskutiniu metu beveik nedirbo, o jei gaudavo darbą, tai visas uždirbtas lėšas pragerdavo. Atsakovas smurtavo ne tik prieš sutuoktinę, bet ir prieš vaikus, dėl tokio jo elgesio ieškovei ne kartą teko kviesti policijos pareigūnus. Atsakovo girtavimas ir fizinis smurtas buvo priežastys, išardžiusios šeimą.
Ieškovė taip pat nurodė, kad gyvenant santuokoje ji ir dukros nuolat jautė stresą, tai yra nuolat bijojo atsakovo girtavimo, kuris kartais vykdavo jų bendrame bute, nuo apgirtusio atsakovo reikėdavo užsirakinti viename kambaryje, slėptis nuo jo smurto, agresijos protrūkių. Tokie atsakovo veiksmai sukėlė jai bei dukterims itin didelius pergyvenimus, tokie atsakovo išpuoliai sukeldavo dvasinį sukrėtimą. Dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio ieškovė ir dukros vengė pasikviesti į namus pažįstamus, draugus, ir tai sumažino jų bendravimo galimybes.
Kurdama šeimą ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog su savo pasirinktu asmeniu pragyvens visą gyvenimą tačiau netinkamas atsakovo elgesys suponavo jų santuokos iširimą. Gyvendama šeimoje stengėsi taikytis prie savo sutuoktinio, nekelti nepagrįstų konfliktų, patenkinti abiejų vaikų ir atsakovo poreikius. Iki dabar jaučia didelę psichologinę įtampą, dėl santuokos iširimo, kadangi žlugo jos teisėti lūkesčiai turėti pilnavertę šeimą, kurioje visi šeimos nariai yra lygūs, lojalūs vienas kito atžvilgiu. Nutrūkusi santuoka padarė psichologinę traumą ne tik jai, bet ir dukroms - susiformavo netinkamas suvokimas apie šeimos modelį, kurioje moteris gali būti mušama, vadinama necenzūriniais žodžiais, tačiau tuo pačiu ji turi rūpintis namais, gaminti valgį, išlaikyti šeimą, o vyras šeimoje gali tiesiog būti despotu. tironu, kuris niekur nedirba, o tik kontroliuoja psichologinio ir fizinio smurto priemonėmis žmoną.
Dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ieškovei išsivystė depresija, jai nuolat tenka vartoti raminamuosius vaisius, ne kartą gydėsi stacionare, laiko, kad jos ligos priežastis – atsakovo netinkamas elgesys santuokos metu.
Dėl nurodytų aplinkybių laiko, kad jos patirta neturtinė žala yra verta 10000.00 Lt., kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš tikrųjų santykiai su atsakovu pablogėjo iškart po antrosios dukters gimimo, t.y. nuo 2004 metų.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta (b.l.71).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalys santuoką įregistravo 1990-06-22, 1993 m. gimė dukra J. N., 2004 m. – dukra M. N.. (prijungta civilinė byla nr. 2-3427-887/2011).
Nustatyta, kad 2011-12-06 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu (b.l.13-21) šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo Kęstučio J. N. kaltės. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nuolat girtavo ir smurtavo. Atsakovas keturis kartus baustas administracine tvarka dėl to, kad būdamas neblaivus tėvo valdžią naudojo priešingai vaikų interesams, t.y. būdamas neblaivus kėlė triukšmą, konfliktus, dukrų bei sutuoktinės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei fizinį smurtą. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo nurodė, jog teismo nustatytos aplinkybės, kad šeima iširo dėl atsakovo girtavimo ir smurto naudojimo šeimoje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai šioje byloje (b.l.47,48,57-61, 63-67).
2012-10-24 UAB „Signata“ pažymoje (b.l.32, 33) nurodyta, kad ieškovė dėl širdies skausmų ir permušimų širdies plote bei nestabilaus AKS 2007-10-29 ambulatoriškai konsultuota kardiologo, jai diagnozuota padidinto arterinio kraujo spaudimo liga, kurios priežastis 95 proc. nežinoma. Gydoma VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninėje Dariaus ir Girėno g. 48, Kaune.
Išrašas iš medicininių dokumentų (b.l.58) patvirtina tai, kad atsakovo duktė J. N. buitinio konflikto metu gindamasi nuo tėvo užsigavo ir susižalojo dešinį riešą.
CK 3.70 str. 1 d. nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą, ją įvertindama 10 000 Lt. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – girtavimo ir smurto šeimoje pripažintina, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Ieškovė nepateikė pažymos, kad serga depresija, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jai diagnozuota depresija dar 2000metais po jos tėvo laidotuvių ir dėl nesutarimų su giminėmis. Ieškovei nurodžius, kad atsakovas pradėjo netinkamai elgtis 2004 metais gimus antrai dukrai, o iki tada apie 14 metų šeima gyveno normaliai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši liga išsivystė kaip atsakovo netinkamo elgesio santuokos metu pasekmė, neatmetant to, kad ieškovės išgyvenimai dėl santuokos nutraukimo turi įtakos jos sveikatai.
Įvertindama padarytą neturtinę žalą ieškovė nurodė ir tai, kad reikalinga parama jos vaikams. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu, kadangi vaikų materialinės paramos klausimas išspręstas teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką, o teismo sprendimo nevykdymas spręstinas priverstinio vykdymo tvarka.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę ieškovės išgyvenimų pobūdį, laiko, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistina 3000 Lt. neturtinės žalos (CPK 178, CK 3.70 str. 2d.).
Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra garantuojama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, iš atsakovo valstybei priteistina 122,07 Lt. ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 90Lt. žyminio mokesčio
Rezoliucinė dalis
nuspren dž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Kęstučio J. N., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos.
Priteisti iš atsakovo Kęstučio J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 122,07 Lt.(vieną šimtą dvidešimt du Lt. 07 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm.k 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovo Kęstučio J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 90 Lt.( devyniasdešimt Lt.) žyminio mokesčio šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm.k 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.