Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis A. Z. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.35 val. įsibrovęs per neuždarytą langą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną pagrobė du dviračius „Canondole Quick CX 3“ 900 Eur vertės ir „Silver back Stride SX 2020“ 900 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė E. K. (E. K.) 1800 Eur vertės turtą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo, gynėjo nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

2023 m. vasario 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad trys rankų pirštų pėdsakai, palikti įtariamojo A. Z. dešinės rankos smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu pirštais. Vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas ne A. Z. rankomis, bet kito asmens. (t. 1, b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vagystę kvalifikuojantis požymis yra grobimas, padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris kažkam priklauso nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. Z. savo kaltę prisipažino visiškai, nurodė, jog jis pagrobė dviračius įsibrovęs į nukentėjusiojo balkoną. Tąkart daug gėrė, dėl to ir padarė vagystę. Tyrimo metu jis nurodė, jog tuo metu daug gėrė, neatsimena vagystės aplinkybių, tačiau ją galėjo padaryti, kaltę pripažino. Liudytojas E. K. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. palikęs pravirą balkono langą nuėjo miegoti. Balkone jis laiko dviračius. Naktį, apie 00.35 val. per miegus išgirdo stiprų garsą balkone. Nubėgęs pamatė, kad balkono langas atidarytas iki galo ir balkone nėra dviejų dviračių: „Canondole Quick CX 3“ serijos Nr. YE43701, pilkos spalvos, universalaus rėmo, 27-28 colių ratais, 900 Eur vertės, „Silver back Stride SX 2020“, pilkos spalvos, vyriško rėmo, 29 colių ratais, 900 Eur vertės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas buto, iš kurio buvo pagrobti dviračiai, balkonas. Ant lango rėmo iš vidinės pusės rasti ir paimti rankų pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės. Specialisto išvadoje nurodyta, kad keturi rankų pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių tinkami asmeniui identifikuoti. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro daktiloskopinių tyrimų skyriaus viršininko rašte nurodyta, kad tikrinant rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad rankų pirštų pėdsakai sutampa su rankos pirštų atspaudais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmuo, palikęs rankos piršto pėdsaką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad trys rankų pirštų pėdsakai, palikti įtariamojo A. Z. dešinės rankos smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu pirštais.

Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens.

Kvalifikuojantis nusikalstamą veiką požymis - įsibrovimas į patalpą šiuo atveju yra akivaizdus. Patalpa - tai yra teritorija, į kurią asmenys neturi teisės patekti. Nepaisant įsibrovimo būdo, bet koks neteisėtas patekimas, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, yra vertinamas kaip kvalifikuojantysis veiką požymis, būtent, kaip įsibrovimas į patalpą. Šiuo atveju akivaizdu, kad minėtas požymis yra, tai yra asmuo kaltinamasis A. Z. negyveno nukentėjusiojo bute, taigi jo patekimas į nukentėjusiojo buto balkoną buvo neteisėtas.

Pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus kaltinamasis A. Z. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė.

Taigi iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis prisipažino visiškai. Jo kaltę ir nusikalstamos veikso padarymą įrodo nukentėjusiojo E. K. parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro daktiloskopinių tyrimų skyriaus viršininko raštas.

Kaltinamojo A. Z. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, A. Z. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą – vagystę įsibrovus į patalpą.

Vertindamas kaltinamojo A. Z. parodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo pripažinti, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina veikos padarymas būnant neblaiviam (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. Z. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią (dėl vienos veikos) bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Z. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, veika padaryta su kvalifikuojančiais požymiais, t. y. kaltinamasis įsibrovė ir pagrobė dviračius iš patalpos. Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika turtinė, t. y. vagystė. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Padaryta turtinė žala nukentėjusiajam neatlyginta. Atsižvelgiama į kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Taip pat atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį. Yra pareikštas civilinis ieškinys, atsižvelgiama į ieškinio dydį, ir kaip minėta, turtinė žala visiškai neatlyginta.

Įvertinami ir kaltinamojo A. Z. asmenybę charakterizuojantys duomenys: kaltinamasis pakankamai jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirba, gydosi iš jo žodžių (duomenys neskelbtini), pateikė charakteristiką, išsiskręs, turi mažametį vaiką, neįgalumo grupės neturi.

Kaltinamasis A. Z. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 133-138), dėl jo psichiatrinio gydymo ar įrašymo į psichinių ligų įskaitą – duomenų nėra, tai, jog A. Z. būtų įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, duomenų taip pat byloje nėra. Kaltinamasis neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam A. Z. skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, nes, kaip minėta, kaltinamasis neteistas, veiką pripažino, teigia, jog šiuo metu palaiko santykius sušeima, turi mažametį vaiką, gydosi (duomenys neskelbtini), veiką pripažino, gailisi.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis E. K. pareiškė 1800 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Toks reikalavimas grindžiamas patirta žala dėl pagrobtų ir neatgautų daiktų ( pagrobti du dviračiai). Svetimo turto vagystė, padaryta iš nukentėjusiojo buto yra įrodyta, nusikalstama veika įvykdyta kaltinamojo A. Z. veiksmais. Be to, kaltinamasis teisminio proceso metu pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Pažymėtina, jog šis civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Tokiu būdu nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys tenkinamas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. Z. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 1800 Eur turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 226-229), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

2022-09-13 nutarimu daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių 20, Vilniaus r. (b. l. 58-59, 60). Nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga daktiloskopines plokšteles su rankų pirštų pėdsakais sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti A. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti 1800 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam E. K. bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti 1800 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam E. K. bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti atlyginti 1800 Er turtinę žalą tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. Z. civilinio ieškovo naudai priteisti 1800 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

2022-09-13 nutarimu daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių 20, Vilniaus r. (b. l. 58-59, 60). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daktiloskopines plokšteles su rankų pirštų pėdsakais sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.