- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- I-1400-162/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00852-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Kategorijos
atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Ritai Gečienei,
2017 m. spalio 30 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punkto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas A. S. skunde (b. l. 4-11) nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis VSAT Pagėgių rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-15(2.8) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punktu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Mano, kad priimto įsakymo punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintinas.
Paaiškina, jog 2017 m. vasario 14 d. apie 3.37 val. prie Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto (toliau – ir Kybartų KPKP) atvažiavo automobilius pervežanti transporto priemonė – tralas su pakrautu pervežamu automobiliu Mercedes-Benz. Automobilis Mercedes-Benz nuo tralo buvo nukrautas ir įvažiavo į Kybartų KPKP, kuriame sustojo prieš muitinės pareigūnų tikrinimo kanalą. Iš Mercedes-Benz automobilio išlipęs vyras nuėjo prie muitinės pareigūno darbo vietos Nr. 5. Po to Mercedes-Benz vairuotojas grįžo į automobilį ir įvažiavo į pasienio tikrinimo kanalą, kuriame vyko tikrinimas. Mano, jog pareigūnai tinkamai pagal teisės aktų nustatytą tvarką vykdė savo pareigas.
Automobilis Mercedes-Benz buvo be valstybinio numerio ženklų, todėl pareigūnas patikrino automobilio Mercedes-Benz registracijos liudijime įrašytą identifikavimo numerį su jo kėbule išgraviruotu identifikavimo numeriu. Automobilis vykti be valstybinio numerio ženklų per valstybės sieną negali, todėl reikėjo vairuotoją informuoti, kad per valstybės sieną galima vykti automobilį pakrovus ant tralo. Pareigūnas, dirbęs darbo vietoje Nr. 5, blogai kalba rusiškai, todėl pareiškėjas leido budėtojui nueiti ir paaiškinti vairuotojui, jog galėtų kirsti valstybės sieną, jei automobilis Mercedes-Benz būtų pakrautas ant tralo. Nurodo, jog grįžęs iš atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių pusės ir priėjęs prie automobilio Mercedes-Benz dar kartą su kolegomis patikrino dokumentus, identifikavo, kad automobilis ir jo dokumentai tvarkingi. Akcentuoja, kad iki pasienio punkto asmuo nevažiavo automobiliu, automobilis buvo atvežtas pakrautas ant tralo, dėl to pareiškėjo pareiga buvo užtikrinti sklandų darbą, o ne bet kokiomis sąlygomis ieškoti būdų kaip nubausti asmenį, vykdant policijai įstatymais priskirtą funkciją ir taikant administracinę atsakomybę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Supratęs, kokiomis sąlygomis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, automobilio Mercedes-Benz vairuotojas telefonu paskambino ir išsikvietė tą patį tralą, kuriuo buvo atvykęs į Kybartų KPKP. Pažymi, jog pareiškėjas buvo nurodęs automobilio Mercedes-Benz vairuotojui pastatyti automobilį taip, kad jis netrukdytų kitoms transporto priemonėms vykti per valstybės sieną. Kol Mercedes-Benz vairuotojas laukė tralo, pareiškėjas asmeniškai papildomai patikrino Interpolo duomenų bazę, kurios duomenimis automobilis nebuvo ieškomas. Taip pat dar kartą patikrino, ar automobilis Mercedes-Benz į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Nustatęs, kad automobilis iš Baltarusijos į Lietuvą atvyko per Medininkų pasienio kontrolės punktą, telefonu paskambino Medininkų Kelio pasienio kontrolės punkto pamainos vyresniajam, kuris jam paaiškino, kad į Lietuvą iš Baltarusijos automobilis Mercedes-Benz atvyko be valstybinio numerio ženklų. Medininkų pareigūnai suteikė Mercedes-Benz vairuotojui informaciją ir paaiškino, kad atvykti į Lietuvos Respubliką bus galima tuo atveju, jei automobilis bus pakrautas ant tralo. Pokalbio metu sužinojęs Mercedes-Benz vairuotojo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, jo paklausė, kodėl jis nusikrovė automobilį nuo tralo ir iš karto nevyko su tralu iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo teigimu, Mercedes-Benz vairuotojas paaiškino, kad tralo vairuotojas neturi nei paso, nei vizos vykti į Rusijos Federaciją. Tuomet Mercedes-Benz vairuotojui buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai per valstybės sieną gali vykti turėdami asmens tapatybės kortelę, kurią tralo vairuotojas ir turėjo. Paaiškina, kad automobilis Mercedes-Benz prie Kybartų KPKP teritorijos ribos atvažiavo ne savo eiga, o buvo atvežtas pakrautas ant tralo. Transporto priemonių patekimas į Kybartų KPKP teritoriją yra kompiuterizuotas. Nukrautas nuo tralo ir apsaugos darbuotojo be valstybinio numerio ženklų įleistas į teritoriją automobilis Mercedes-Benz toliau judėjo tik Kybartų KPKP teritorijos ribose, tikėdamasis kirsti valstybės sieną.
Akcentuoja, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų sunku suprasti, kokiame teisės akte yra numatyta imperatyvi pareiga pareiškėjui fiksuoti administracinius nusižengimus, nesusijusius su valstybės sienos apsaugos tarnybai numatytais uždaviniais, įgyvendinamomis funkcijomis, bet susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Atkreipia dėmesį, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik formaliai konstatuotas pažeistų teisės normų sąrašas, realiai pažeidimų nepagrindžiant jokiais įrodymais, neaptariant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pažeidimai padaryti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra susieti pareiškėjo veiksmai su atitinkamų teisės aktų pažeidimu, be to, nesuprantama tarnybinio nusižengimo sudėtis ir atsakomybės pagrįstumas. Akcentuoja, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje daugelis nurodytų teisės aktų, kuriuos galimai pažeidė pareiškėjas, yra bendrojo pobūdžio, neformuoja konkrečių elgesio taisyklių, imperatyvų. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje teisės aktų pažeidimas niekaip nevertintas ir neįrodinėtas, nenustatyta, kokiu būdu (kokiais veiksmais) pareiškėjas pažeidė teisės aktų nuostatas, o tiesiog konstatuota, kad pareiškėjas jas pažeidė. Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, konkrečiai nevertinti pareiškėjo atlikti veiksmai, nenurodyta, kokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sukėlė atitinkamas pasekmes. Nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinė atsakomybė negalima.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, žodžiu vadovybė jam nurodė, kad tarnybines pareigas įvykdė tinkamai ir tarnybinė atsakomybė taikoma tik dėl to, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį taikytina administracinė atsakomybė ir pareiškėjas turėjo imtis veiksmų administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui. Akcentuoja, kad tiek pareiškėjo tiesioginės tarnybinės funkcijos, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas aiškiai apibrėžia, kokiems pažeidimams esant pareiškėjui suteikta kompetencija pradėti administracinę teiseną. Vykdyti Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevenciją nei pareigybės aprašymas, nei pareiškėjo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. ir jo atstovė S. Ž. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovė Rita Gečienė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepime (b. l. 23-30) nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo budėjimo metu į Kybartų KPKP įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Automobilio tikrinime dalyvavo trys pareigūnai – pareiškėjas, A. J. ir E. J., A. S. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad automobilis Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį išvežė automobilį Mercedes-Benz, nurodant, kad Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ant automobilio Mercedes-Benz nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai. Automobilio Mercedes-Benz (vežto su krovininiu automobiliu Iveco) kirtimo duomenis į duomenų bazę suvedė Pagėgių rinktinės Sargų būrio pasienietis A. J. Patikrinus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje gauta informacija, kad paskutinį kartą valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją per Medininkų pasienio kontrolės punktą yra kirtęs lengvasis automobilis Mercedes-Benz 2015 m. birželio 26 d. Atsižvelgiant į šią informaciją, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, A. J. ir E. J. veiksmų, netinkamai atliekant Kybartų KPKP tarnybinę užduotį. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. atliko užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“, „Antros linijos patikrinimas“, „Vizų išdavimas“. Pareiškėjui 2017 m. balandžio 25 d. surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodytos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės bei pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2017 m. balandžio 28 d. Pareiškėjas paaiškinime iš esmės nepateikė jokių motyvų. Akcentuoja, jog tik pateikdamas teismui skundą, pareiškėjas išdėstė nesutikimo su paskirta tarnybine nuobauda motyvus ir argumentavo nepažeidęs skundžiamame įsakyme nurodytų teisės aktų. Teigia, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei skunde pareiškėjas nepaaiškina, kodėl 2017 m. vasario 14 d. apie 3.45 val. Kazachstano pilietis į Kybartų KPKP bei kontrolės punkte važiavo automobiliu Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų, o vėliau jam tarnybos metu pavaldus pareigūnas A. J. į VSAT informacinę sistemą įvedė, kad automobilis Mercedes-Benz išvyko iš Lietuvos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Kybartų KPKP su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), nors Mercedes-Benz automobilis buvo ir vyko be valstybinio numerio ženklų.
Pažymi, jog pareiškėjas neneigia, kad automobilis Mercedes-Benz 2017 m. vasario 14 d. apie 3.45 val. į punktą buvo įvažiavęs be valstybinio numerio ženklų, matė, kad minėto automobilio vairuotojas pažeidžia teisės aktus, tačiau nesiėmė jokių priemonių pažeidimui užfiksuoti. Akcentuoja, kad automobilis be valstybinio numerio ženklų ne tik per sieną sava eiga vykti negali, bet ir dalyvauti eisme tokiam automobiliui draudžiama.
Pažymi, kad jei pareiškėjas jungėsi prie duomenų bazių, prie Interpolo, tuomet jis atliko užduotį „Antros linijos patikrinimas“. Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 247 punkte numatyta, kad į šią užduotį skiriamas pareigūnas, turintis specialių dokumentų tikrinimo ir tyrimo žinių ir įgūdžių, prieigas prie įvairių duomenų bazių ir sistemų, mokantis dirbti su įvairiomis dokumentų tikrinimui ir tyrimui bei transporto priemonių apžiūrai naudojamomis techninėmis priemonėmis. Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad jokių įrašų nei Kybartų KPKP antroje kontrolės linijoje patikrintų asmenų ir dokumentų apskaitos registre, nei Kybartų KPKP pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo (budėtojo) darbo registre nėra, išskyrus pamainos budėjimo priėmimą ir perdavimą.
Pabrėžia, jog pareiškėjo tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais imperatyviai įtvirtinta, kad pareigūnas, vykdantis pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo užduotį, einantis specialisto pareigas atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, privalo reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis, nedelsdamas imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir kt. Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Tvirtinta, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai –objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė.
Atkreipia dėmesį, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoje VSAT 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 4-116 įrašytas Nr. 4-706. VSAT vado įsakymas Nr. 4-706 buvo priimtas 2006 m. spalio 6 d. ir jo kai kurie punktai panaikinti 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, taip pat vietoje Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.13 punkto įrašytas 6.18 punktas. Mano, kad techninės klaidos padarymas priimant įsakymą nelaikytinas pagrindu panaikinti tarnybinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (minėta, toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 (toliau – ir skundžiamas įsakymas) 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 9 d. VSAT Pagėgių rinktinės vadas R. T. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-15(2.8) „Dėl netinkamo pareigūnų tarnybos Kybartų KPKP vykdymo“ (minėta, toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) (b. l. 66-75), kurioje konstatuota, kad 2017 m. vasario 14 d. apie 3.37 val. prie Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto (minėta, toliau – ir Kybartų KPKP) prieigų atvažiavo automobilis – tralas, vežantis lengvąjį automobilį. Nuo tralo vežamas automobilis nukrautas. Nukrautas lengvasis automobilis 3.45 val. įvažiavo į Kybartų KPKP ir sustojo ne pasienio tikrinimo kanale, bet prieš pasienio tikrinimo kanalą. 3.48 val. Kybartų KPKP išvykimo kryptyje į Europos Sąjungos piliečiams skirtą kanalą atvyko lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Automobilio tikrinimas vyko nuo 3.48 val. iki 4.17 val. Po patikrinimo automobilis grąžintas į Kybartų KPKP aikštelę, skirtą krovininiams automobiliams, laukiantiems pasienio tikrinimo. Automobilio tikrinime dalyvavo trys pareigūnai – A. J., E. J., A. S.. 2017 m. vasario 14 d. 4.54 val. į Kybartų KPKP atvyko krovininis automobilis Iveco, į kurį Kybartų KPKP aikštelėje, prieš įvažiuojant į pasienio tikrinimo kanalą, pakrautas lengvasis automobilis Mercedes-Benz. 5.01 val. Kybartų KPKP išvykimo kryptyje į Europos Sąjungos piliečiams skirtą kanalą atvyko tas pats tralas Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atliko tik krovininio automobilio Iveco bei su juo vykusių asmenų tikrinimą, tačiau Mercedes-Benz automobilis nebuvo tikrinamas. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad automobilis Iveco (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį išvežė automobilį Mercedes-Benz, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog ant automobilio Mercedes-Benz nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai, tačiau A. J. į duomenų bazę įvedė, kad Mercedes-Benz kirto sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Kybartų KPKP „būdamas“ su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Patikrinus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, gauta informacija, kad paskutinį kartą valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją per Medininkų pasienio kontrolės punktą yra kirtęs lengvasis automobilis Mercedes-Benz 2015 m. birželio 26 d.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistas vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas bei paskirtas į pasienio tikrinimo posto pasienio sargybą ir vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“, „Antros linijos patikrinimas“, nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, neužtikrino tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo, nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis, todėl šiais veiksmais pažeidė Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-706, 66. 68. 68.2, 71, 114.11, 239, 240, punktus, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos (toliau – ir Darbo instrukcija), patvirtintos VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 10, 10.7, 10.21 punktus bei Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymas), patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6 punkto 6.1,6.2. 6.3, 6.4, 6.5, 6.8, 6.18 punktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus bei į tai, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1994 m. liepos 25 d., per tarnybos laiką skatintas 12 kartų, baustas 4 kartus, tačiau galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
VSAT Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punktu paskyrė VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistui vidaus tarnybos vyresniajam leitenantui A. S. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 17).
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą <...> apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.
VSAT Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas N. D. 2017 m. balandžio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 8-2434 informavo Pagėgių rinktinės vadą, kad, vykdant pasienio kontrolės punkto (toliau – ir PKP) įrengtų vaizdo stebėjimo sistemų įrašų pasirinktinę peržiūrą, buvo nustatyta, kad A. J., E. J. ir A. S. pamainos metu į Kybartų KPKP sava eiga įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų (b. l. 31-32). Lengvojo automobilio Mercedes-Benz tikrinimas vyko nuo 3.48 val. iki 4.17 val., po kurio automobilis Mercedes-Benz grąžintas į Kybartų KPKP aikštelę (skirtą krovininiams automobiliams laukiantiems pasienio tikrinimo). 2017 m. vasario 14 d. 4.54 val. į Kybartų KPKP įvažiavo tralas Iveco, į kurį Kybartų KPKP aikštelėje, prieš įvažiuojant į pasienio tikrinimo kanalą, pakrautas lengvasis automobilis Mercedes-Benz. Pareigūnai atliko tik krovininio automobilio Iveco bei su juo vykusių asmenų tikrinimą, tačiau Mercedes-Benz automobilio netikrino. Pažymėta, jog buvo nustatyta, kad ant automobilio Mercedes-Benz nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai, tačiau A. J. į duomenų bazę įvedė, kad Mercedes-Benz valstybės sieną kirto „būdamas“ su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į gautą informaciją, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo, A. J. bei E. J. atžvilgiu. VSAT Pagėgių rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė R. G. pareiškėjui 2017 m. balandžio 25 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. Kybartų KPKP teritorijoje, kryptyje iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją nebuvo užtikrinta tinkama transporto priemonių kontrolė, neužfiksuoti Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių bei Kelių eismo taisyklių pažeidimai (b. l. 47-48). Nurodyta, jog neužtikrindamas tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo, pavaldžių pareigūnų kontrolės, nenustatydamas pažeidimų Kybartų KPKP bei neatlikdamas pavestų funkcijų, pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą bei pažeidė Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6 punkto 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.8, 6.13 papunkčių reikalavimus, Darbo instrukcijos (darbo vieta Nr. 9) 10 punkto, 10.7, 10.16, 10.21, 18.1, 18.9, 18.11 papunkčių reikalavimus, Nuostatų 239 punkto, 66, 68.2, 71, 114.11, 239 ir 240 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo supažindintas 2017 m. balandžio 28 d., t. y. nepraleidus Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyto termino (b. l. 48).
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, inter alia (be kita ko) pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įteiktas 2017 m. balandžio 28 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai aiškiu ir nedviprasmišku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra bei pareiškėjui surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Pareiškėjas A. S. pasinaudojo jam suteikta teise ir 2017 m. balandžio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame tvirtino tinkamai atlikęs savo pareigas ir tarnybinio nusižengimo nepadaręs (b. l. 63).
Tvarkos aprašo 25 punktas nustato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
Tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <...>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, vadovas, turintis teisę skirti į pareigas arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 27.1 patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones <...>; 27.2 grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.
VSAT Pagėgių rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-15(2.8) surašyta ir Pagėgių rinktinės vado R. T. patvirtinta 2017 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus VSAT Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo N. D. 2017 m. balandžio 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8-2434, todėl akivaizdu, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo 25 punkte 30 dienų nustatyto termino.
Tvarkos aprašo 32 punktas nustato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos profesinės sąjungos narys. VSAT Pagėgių rinktinė 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (21/22)-10-1248 kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama leisti skirti tarnybinę nuobaudą A. S. (b. l. 76). Profesinės sąjunga 2015 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 4-372 nurodė, jog nemano, kad tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariui A. S. siūloma taikyti dėl jo narystės ir (ar) veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 78).
Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas nepažeidė Tvarkos aprašo 32 punkto.
Tvarkos aprašo 35 punkte nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena.
VSAT Pagėgių rinktinės vadas 2017 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. TE-164, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą, skyrė VSAT Pagėgių rinktinės Sargų skyriaus specialistui vidaus tarnybos vyresniajam leitenantui A. S. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyto termino.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą
Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).
Sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529/2014).
Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013, p. 547, p. 577).
Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas tuo, kad: 1) nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui; 2) neužtikrino tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo; 3) nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis.
Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas turi nustatyti ir įvertinti ar pareiškėjas padarė minimus pažeidimus.
Dėl teisės aktų pažeidimo
Pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistas vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas bei paskirtas į pasienio tikrinimo posto pasienio sargybą ir vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“, „Antros linijos patikrinimas“, nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, neužtikrino tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo, nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis, todėl šiais veiksmais pažeidė Nuostatų 66, 68, 68.2, 71, 114.11, 239, 240 punktus, Darbo instrukcijos 10, 10.7, 10.21 punktus bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6 punkto 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.8, 6.18 punktų reikalavimus.
Kaip iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, joje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.18 punktą, nors tokio punkto Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašyme nėra. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl vietoje Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.18 punkto turėtų būti nurodytas 6.13 punktas.
Pareiškėjui įteikto 2017 m. balandžio 25 d. pranešimo „Dėl tarnybinio nusižengimo“ turinys patvirtina, jog pareiškėjui nurodoma, kad jis pažeidė Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punktą, o ne 6.18 punktą. Todėl pareiškėjas iš esmės turėjo galimybę apsiginti bei pateikti argumentus dėl galimai pažeisto Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punkto. Tai įvertinus, teismas sprendžia, jog rašymo apsirikimo klaidos padarymas ir vėliau priimtuose administraciniuose aktuose (Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame įsakyme) klaidingai nurodžius Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo punktą (vietoje 6.13 punkto nurodžius 6.18 punktą) iš esmės nesuvaržė pareiškėjo teisių, todėl tai nelaikytina esminiu pažeidimu.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistas vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas. Pagal Kybartų užkardos KPKP pasienio tikrinimo posto 2017 m. vasario 13 d. tarnybinį žiniaraštį Nr. 20170213-2/3 295-927, pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. vykdė užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“, „Antros linijos patikrinimas“, „Vizų išdavimas“ (b. l. 34).
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225 punkte nustatyta, jog kiekviena motorinė transporto priemonė – traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, spręstina, jog vairuojama transporto priemonė visais atvejais (išskyrus vienintelį atvejį, kai valstybinio numerio ženklai yra pavogti ir pranešus policijai vykstama juos išsiimti) privalo būti su valstybinio numerio ženklais. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad vairuojamas lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų įvažiavo į Kybartų KPKP. Aptartu atveju buvo daromas administracinis nusižengimas, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui.
Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 71 punkte nurodyta, jog pasienio sargybos vyresnysis nedelsdamas imasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir kt. Nuostatų 114 punkte nustatyta, jog pareigūnas, paskirtas užkardos pamainos vyresniuoju, pavaldus užkardos vadui (jo nesant – užkardos vado pavaduotojui). Jis yra operatyviai pavaldus ir rinktinės budėtojui. Užkardos pamainos vyresnysis privalo pasienio teisinio režimo taisyklių ar kito administracinio teisės pažeidimo atvejais nustatyta tvarka užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos laikymąsi (Nuostatų 114.11 punktas).
Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: 6.2) siekdamas tinkamai užtikrinti pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą, vykdo pasienio kontrolės punktų ir pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje, vykdydamas užduotį pagal savo kompetenciją priima sprendimus, renka, analizuoja, apibendrina ir teikia informaciją užkardos vadui apie padėtį priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje; 6.3) siekdamas užtikrinti teisėtvarką, sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius (ir kitas materialines vertybes), pažeidusius valstybės sieną, pasienio ruožo teisinį režimą ar vykimo (gabenimo) per valstybės sieną tvarką, prireikus, juos pristato į užkardą tolesniam tyrimui; 6.4) vykdydamas pasienio sargybų tarnybines užduotis bei kitas teisės aktais nustatytas funkcijas valstybės sienos ruože ir saugomuose objektuose, stebi asmenis ir transporto priemones, juos tikrina, renka, kaupia, registruoja ir perduoda reikalingą informaciją užkardos vadui, naudoja bei tvarko tarnybos naudojamas duomenų bazes bei registrus; 6.5) sprendžia jo kompetencijai priklausančius sienos kirtimo klausimus.
Darbo instrukcijos 10 punkte nurodyta, jog pasienio sargybą „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“ vykdantis pareigūnas atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų drausmę, už tarnybinių patalpų ir kitų tarnybos vietų ir jose esančių materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą. Posto pamainos vyresnysis vadovaujasi VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Sienos kontrolės nuostatais, nustatančiais pasienio sargybos vyresniojo veiklą, be to, vykdydamas jam pavestą tarnybos užduotį, privalo: <...> 10.7) organizuoti pasienio kontrolės punktų veiklos taisykles bei pasienio kontrolės punktų darbo nuostatus atitinkantį pasienio tikrinimo posto pareigūnų darbą; <...> 10.21) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sulaikyti tokius asmenis: paieškomus, pateikusius suklastotus dokumentus ar jiems nepriklausančius asmens kelionės dokumentus, pasislėpusius transporto priemonėje ar įtariamus kitaip pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio kontrolės punktų režimą.
Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, 2.1 punkte nurodyta, jog pasienio kontrolės punktų režimas – šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta asmenų, transporto priemonių, gyvūnų, prekių (daiktų) patekimo į pasienio kontrolės punktus, buvimo juose ir išvykimo (išgabenimo) iš jų, ūkio subjektų veiklos, taip pat asmenų kitokių teisių įgyvendinimo tvarka ir elgesio pasienio kontrolės punktuose taisyklės.
Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, spręstina, jog pareiškėjas matydamas, kad galimai yra daromas administracinis nusižengimas, privalėjo spręsti jo kompetencijai priklausančius sienos kirtimo klausimus (Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.5 punktas), t. y. imtis priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, sulaikyti pažeidėją (Nuostatų 71 punktas, Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.3 punktas, Darbo instrukcijos 10.21 punktas), užtikrinti tinkamą pasienio teisinio režimo kontrolę (Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punktas). Tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, nesulaikė ir į užkardą tolimesniam tyrimui nepristatė asmens, kuris galimai pažeidė pasienio ruožo teisinį režimą, todėl tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Nuostatų 71 punktą, Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3 ir 6.5 punktus bei Darbo instrukcijos 10.21 punktą.
Pareiškėjas skunde tvirtina, jog neturėjo pareigos fiksuoti administracinį nusižengimą, nesusijusį su valstybės sienos apsaugos tarnybai numatytais uždaviniais, įgyvendinamomis funkcijomis.
ANK 589 straipsnyje nurodyta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šių institucijų pareigūnai: <...> 49) policijos – dėl šio kodekso <...> 415, 416, 417, 420, <...> straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 55) VSAT– dėl šio kodekso 65 straipsnio 3 dalyje, 208 straipsnyje, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224, 408 straipsniuose, 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 536, 537, 538, 539, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.
Įvertinus aptarą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog VSAT pareigūnai neturi teisės surašyti administracinio teisės nusižengimo protokolo dėl ANK 415 straipsnio 3 dalies pažeidimų, o tokia kompetencija suteikta policijos pareigūnams. Vadinasi, pareiškėjas nepažeidė Nuostatų 114.11 punkto, kuriame nustatyta pareiga užkardos pamainos vyresniajam užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos laikymąsi. Tačiau kartu akcentuotina, jog tai nereiškia, kad VSAT pareigūnai neprivalo imtis priemonių administracinio nusižengimo nustatymui bei nepranešti policijos pareigūnams apie tai, kad yra daromas teisės aktų pažeidimas (administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ir pan.). Šiuo atveju, sutikus su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjas neprivalėjo imtis atitinkamų veiksmų administracinio nusižengimo nustatymui, tuomet net ir daromos nusikalstamos veikos atveju VSAT pareigūnai galėtų nesiimti jokių veiksmų, kas būtų nesuderinama su VSAT pareigūnų funkcijomis – užtikrinti tinkamą pasienio teisinio režimo kontrolę (Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punktas).
Akcentuotina ir tai, jog Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistas, vykdydamas pasienio sargybų tarnybines užduotis bei kitas teisės aktais nustatytas funkcijas valstybės sienos ruože ir saugomuose objektuose, ne tik stebi asmenis ir transporto priemones, juos tikrina, tačiau renka, kaupia, registruoja ir perduoda reikalingą informaciją užkardos vadui (Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.4 punktas). Byloje esančiuose Kybartų užkardos Kybartų KPKP pasienio tikrinimo posto tarnybiniuose žiniaraščiuose, kuriuos pildė pareiškėjas A. S., nurodyta, jog tarnybos metu (nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val.) pažeidimų nenustatyta (b. l. 34-35). T. y., pareiškėjas minėtuose žiniaraščiuose įrašė, jog pamainos metu nebuvo padaryta pažeidimų, nors privalėjo nurodyti, kad pamainos metu buvo galimai padarytas teisės aktų pažeidimas. Byloje nėra kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjas ir jo pamainos metu dirbę pareigūnai kaip nors kitaip fiksavo ir pranešė užkardos vadui apie galimą teisės aktų pažeidimą (apie tai, kad vairuotojas Kybartų KPKP važiuoja automobiliu Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų). Vadinasi, pareiškėjas, neregistravęs pažeidimo ir neperdavęs informacijos užkardos vadui, pažeidė Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.4 punktą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjas pažeidė Nuostatų 71 punktą, Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 ir 6.5 punktus, Darbo instrukcijos 10.21 punktą, tačiau nepažeidė Nuostatų 114.11 punkto.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog kertant valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, automobilis – tralas Iveco (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išvežė automobilį Mercedes-Benz ant kurio nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai, tačiau A. J. į duomenų bazę įvedė, kad Mercedes-Benz kirto sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Kybartų KPKP „būdamas“ su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad A. J. 2017 m. gegužės 3 d. paaiškinime (b. l. 65) dėl tarnybinio nusižengimo pripažino, kad į duomenų bazę suvedė Mercedes-Benz valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šis numeris priklausė būtent šiai transporto priemonei. Pažymėjo, jog valstybinį numerį būtina įvesti į duomenų bazę, nes kitaip neužsidaro duomenų bazės langas ir negalima toliau tęsti tikrinimo. Akcentuotina, jog A. J. už šį pažeidimą VSAT Pagėgių rinktinės vadas skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kurios A. J. neskundė.
Nuostatų 66 punkte nurodyta, kad pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą. Nuostatų 68.2 punkte nurodyta, kad pasienio sargybos vyresnysis privalo reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis. Nuostatų 239 punkte nurodyta, jog visuose pasienio tikrinimo postuose skiriama užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“. Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnįjį užkardos vadas skiria iš gerai parengtų ir sugebančių vadovauti pasienio sargyboms pareigūnų. Jis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų drausmę, už tarnybinių patalpų ir kitų tarnybos vietų ir jose esančių materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą. Jeigu pasienio kontrolės punktas yra dislokuotas užkardoje, tai pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo funkcijas gali vykdyti užkardos pamainos vyresnysis. Visais atvejais pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam taikomi visi (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) šių nuostatų punktai, reglamentuojantys užkardos pamainos vyresniojo teises ir pareigas.
Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: 6.1) siekdamas tinkamai užtikrinti valstybės sienos apsaugą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja visų užkardos sargybų veiksmus, užtikrina sargybų ir pavaldžių pareigūnų tinkamą tarnybą; <...> 6.8) kontroliuoja ir koordinuoja sargybų veiksmus, užtikrina sargybų ir pavaldžių pareigūnų tinkamą tarnybą ir kt.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas atsakė už tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, todėl privalėjo kontroliuoti pasienio pareigūno A. J. darbą, iš jo reikalauti nepriekaištingai įvykdyti jam paskirtas tarnybines užduotis, t. y. kad į duomenų sistemą būtų suvedami teisingi duomenys. Taigi, pareiškėjui pavaldžiam pareigūnui A. J. į duomenų sistemą suvedus, kad Mercedes-Benz Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto būdamas su valstybinio numerio ženklais, nors buvo be jų, spręstina, kad pareiškėjas tinkamai neužtikrino pavaldžių pareigūnų darbo, todėl pažeidė Nuostatų 66, 68.2 punktus, Darbo instrukcijos 10.7 punktą, Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.8 punktus.
Iš Kybartų užkardos Kybartų KPKP pasienio tikrinimo posto 2017 m. vasario 13 d. tarnybinio žiniaraščio Nr. 20170213-2/3 295-927 matyti, kad tarnybinės užduoties metu pareiškėjas privalėjo užtikrinti tinkamą Kybartų KPKP tarnybinių užduočių vykdymą, užtikrinti asmenų patekimą į kelio PKP tik per tam skirtas vietas ir nustatyta tvarka, atidžiai tikrinti asmenų dokumentus siekiant nustatyti klastotes, naudotis I ir II linijos įranga ir kt. Nors pareiškėjas tvirtina tikrinęs duomenų bazes apie tai ar automobilis Mercedes-Benz nėra ieškomas, ar teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką bei skambinęs Medininkų Kelio pasienio kontrolės punkto pamainos vyresniajam, tačiau Kybartų KPKP antroje kontrolės linijoje patikrintų asmenų ir dokumentų apskaitos registre nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad buvo tikrinami kokie nors Mercedes-Benz automobilio duomenys ar dokumentai (b. l. 41-43). Vadinasi, pareiškėjas netinkamai atliko jam priskirtas tarnybines užduotis, todėl pažeidė Nuostatų 239 punktą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjas taip pat pažeidė Nuostatų 66, 68.2, 239 punktus, Darbo instrukcijos 10.7 punktą, Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.8 punktus.
Pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat kaltinamas Nuostatų 240 punkto bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punkto pažeidimu.
Nuostatų 240 punkte nurodyta, kad pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis, vykdydamas jam pavestą tarnybinę užduotį, vykdo pasienio sargybos vyresniojo funkcijas, nustatytas šiuose nuostatuose, be to, privalo: 240.1) patikrinti tarnybinių priemonių paruošimą bei pravesti instruktažą (jei pamainos grafike numatytas pareigūnų atvykimas ne į užkardą, o į pasienio kontrolės punktą); 240.2) paskirstyti pareigūnus pagal darbo vietas, jei toks paskirstymas nenustatytas iš anksto gautame tarnybiniame žiniaraštyje; 240.3) organizuoti dokumentacijos, tarnybinių patalpų ir kitų tarnybos vietų bei jose esančių materialinių vertybių perėmimą iš keičiamos pasienio sargybos ir kt. Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo įsakymus, nurodymus bei kitus teisės aktus, susijusius su valstybės sienos apsauga, rinktinės ir užkardos veikla.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tiksliai nurodyta, kuo pasireiškė Nuostatų 240 punkto pažeidimas. Šiuo atveju buvo tik abstrakčiai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 240 punktą bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punktą, kuris iš esmės nurodo bendrąsias teises ir pareigas. Be to, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek skundžiamame įsakyme nenurodomas Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punktas (dėl rašymo apsirikimo klaidos nurodytas 6.18 punktas). Tai įvertinus, Nuostatų 240 punkto bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punkto pažeidimai šalinami iš VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punkto.
Dėl paskirtos nuobaudos
VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigūnui skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios pagal sunkumą yra: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 66. 68. 68.2, 71, 239 punktus, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 10.7 bei 10.21 punktus bei Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.2. 6.3, 6.4, 6.5, 6.8 punktų reikalavimus, tačiau nepažeidė Nuostatų 114.11, 240 punkto bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.13 punkto, todėl teismas sprendžia, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas yra adekvati padarytiems teisės aktų pažeidimams. Kartu pažymėtina, jog nors skundžiamo įsakymo 1.1 punktas ir turi tam tikrų trūkumų (nurodytas ne toks įsakymo numeris, kuriuo patvirtinti Nuostatai (vietoje Nr. 4-116 nurodytas Nr. 4-706) bei nurodytas ne toks Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo punktas (vietoje 6.13 punkto nurodytas 6.18 punktas)), tačiau šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių būtų galima panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą įsakymą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, iš VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punkto šalinant Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 114.11, 240 punktų bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.13 punkto pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punkto šalinami Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 114.11, 240 punktų bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.13 punkto pažeidimai.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.