- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-07-03
- Bylos Nr.
- 1-770-77/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00732-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eleonora Matulaitienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas: kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. 2012 m. gegužės 2 d. apie 09.15 val. namuose esančiuose, (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu gulinčiai lovoje A. G. į galvos sritį bei vieną smūgį rankos kumščiu į kairę ranką ir liepė lipti iš lovos, A. G. nesutikus, sugriebė už kairės rankos bei ištempė iš lovos spyrė vieną kartą koja į kairę koją, tokiu būdu padarė A. G. kraujosruvą kairiame žaste, po ko K. G. mėgino apginti A. G., E. G. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pastūmė ranka K. G. po ko ji atsitrenkė į stalą, tampė už plaukų bei stumdė, suėmęs už kaklo smaugė, tokiu būdu K. G. padarė kraujosruvas kaklo kairiame šone, kairiame žaste ir kairiame pakinklyje, nubrozdinimą kryžkaulio projekcijoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, E. G. 2012 m. gegužės 2 d apie 09.15 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), sumušimo metu, keikė necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją A. G. bei laikydamas rankoje stiklinį butelį, virš A. G. galvos grasino žodžiu „jog ją pribaigs“, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinimas E. G. įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:
E. G., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2012-05-02 dieną kartu su mama bei seserimi buvo namuose, (duomenys neskelbtini), tėvo nebuvo. Tos dienos ryte nuėjo pas mamą į kambarį paprašyti pinigų autobuso talonėliams. Jis kalbėjosi su mama, o ji pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Jam tai nepatiko, jis susinervino ir sudavė vieną kartą ranka mamai į ranką. Ir tada sesuo K. G. išlipo iš lovos ir puolė ant jo, pradėjo braižyti, subraižė kaklą ir ranką. Po to nuėjo į virtuvę pasiėmė peilį ir su juo atėjo į kambarį, kur jis buvo su mama. Tada jis pagrasino seseriai, pastūmė ją ir paėmė už kaklo ir prismaugė. Po to išėjo iš namų į mokyklą. Po įvykio nebuvo namuose keturias paras ir grįžo į namus 2012 m. gegužės 6 d. Tai ne pirmas kartas, kada taip mušėsi, pirmą kartą tai darė, kai jam buvo apie 14 metų. Nežino, kodėl konfliktuoja su tėvais ir seserimi. Jis nori ir sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (34-35, 39 b. l.).
Nukentėjusioji K. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-05-02 dieną namuose (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su broliu, nes ji norėjo apginti savo mamą A. G., kai brolis puolė ant mamos, už tai, kad ji nedavė jam pinigų bilietėliui važiuoti autobusu. Ir kada mama jam nedavė pinigų brolis sudavė mamai vieną kartą per galvą delnu, ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą. Po to pradėjo tempti mamą iš lovos ir ištempęs spyrė vieną kartą jai koja. Tai pamačiusi, ji šaukė broliui, jog jis nurimtų ir pasitrauktų nuo mamos ir puolė ginti mamos, pastūmė brolį. Tada jis liepė jai nelįsti ir ją apstumdė. Ji matė, kaip jis pasiėmė dekoruotą butelį, kuris buvo ant stalo, ir laikė jį virš mamos galvos. Tai pamačiusi ji nubėgo į virtuvė ir iš ten atsinešė peilį, nes manė, jog brolis pamatęs peilį rankose išsigąs ir nebemuš mamos. Motinai pasakius padėti peilį, ji nuėjo padėti peilį į virtuvę ir jau norėjo išeiti iš virtuvės, tačiau pamatė, kad atėjo brolis, kuris puolė ant jos, pastūmė rankomis ir ji atsitrenkė į virtuvinį stalą, tada ją nuvertė ant kėdės tempė už plaukų ir suėmęs už kaklo pradėjo smaugti. Tai padaręs, suėmė už plaukų bei tempė koridoriumi iki kambario. Kada brolis smaugė, ji gynėsi ir nubraižė broliui kaklą, ir jis tik tada nustojo smaugęs. Ji tada broliui pasakė, jog jam neatleis už tokį elgesį ir kreipsis į policiją. Kai brolis išėjo iš namų, ji su mama nuvažiavo į policijos komisariatą bei parašė pareiškimą. Po įvykio į ligoninę nesikreipė, tačiau buvo pas teismo medikus. Kada brolis smaugė ir tampė už plaukų po butą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ant rankų, kojų, nugaros turėjo mėlynes. Po įvykio nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Nors įvykio metu patyrė moralinės žalos, tačiau civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl turtinės, neturtinės žalos nereiškia. Neprieštarauja, jog baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (20-21, 23-24 b. l.).
Nukentėjusioji A. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-05-02 dieną namuose (duomenys neskelbtini) sūnus E. G. sudavė du smūgius ranka vieną į galvos sritį, kitą į kairę ranką ir liepė lipti iš lovos, ji nesutiko, tai jis pagriebė už kairės rankos ištempė iš lovos ant žemės ir spyrė vieną kartą į kairę koją. Po to pasiėmė nuo stalo vazą ir laikė jai virš galvos bei grasino sakydamas, jog ją pribaigs. Toks sūnaus elgesys yra baisus ir tikrai gali pasakyti, jog jis neprognozuojamas. Kada buvo mušama, skaudėjo ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Kada sūnus išėjo iš namų, ji su dukra nuvažiavo į policijos komisariatą bei parašė pareiškimą. Nors įvykio metu patyrė moralinės žalos, tačiau civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl turtinės, neturtinės žalos nereiškia. Ji sutinka ir neprieštarauja, jog baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (25-26, 28-29 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), kur E. G. panaudojo fizinį smurtą, sudaryta schema, padarytos fotonuotraukos (b. 1. 7-11).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai: peilis ir stiklinis butelis, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajai A. G. (b.l. 12-13).
Iš specialisto išvados Nr. G 818/12(04) matyti, kad K. G. padaryti kūno sužalojimai - kraujosruvos kaklo kairiame šone, kairiame žaste ir kairiame pakinklyje, nubrozdinimas kryžkaulio projekcijoje, tai yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. Rastiems sužalojimams reikėjo šešių smūginių poveikių bukais kietais daiktais (b. l. 17).
Iš specialisto išvados Nr. G 819/12(04) matyti, kad A. G. padaryta kraujosruva kairiame žaste, tai yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas kritiminei traumai. Rastam sužalojimui reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis E. G. savo kaltės neneigė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiųjų A. G., K. G. parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai. Kaltinamojo E. G. veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu A. G. į galvos sritį bei spyrus vieną kartą koja į jos kairę koją, padarė A. G. kraujosruvą kairiame žaste, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. G. mėginusią apginti K. G. pastūmė ranka, po ko ji atsitrenkė į stalą, stumdė, tampė ją už plaukų, suėmęs už kaklo smaugė ir tokiu būdu padarė jai kraujosruvas kaklo kairiajame šone, kairiame žaste ir kairiajame pakinklyje, nubrozdinimą kryžkaulio projekcijoje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, E. G. mušdamas keikė necenzūriniais žodžiais A. G. bei, laikydamas rankoje stiklinį butelį virš A. G. galvos, grasino žodžiu “jog ją pribaigs“ ir tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamas laisvės atėmimas ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, skiriamas laisvės atėmimas bei su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, todėl prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis E. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokurorė kaltinamajam E. G. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, prašė skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, prašė skirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, bausmes sudėjus dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, galutinę bausmę skirti - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius nuo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį. Kaltinamasis E. G., paskelbus jam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 61-62).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir 61 straipsniuose.
Kaltinamasis E. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas (b. l. 46), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 53), Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, 2011-08-15 K. G. rašė, kad brolis keletą kartų iš delno sudavė į veidą, grasino (b. l. 52), nedirbantis (b. l. 55), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 56), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre įrašytas, diagnozė: mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas (b. l. 48), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (b . l. 57).
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo materialinę ir šeimyninę padėtį, užimtumą, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, todėl bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.) E. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką prokurorės prašomą paskirti laisvės apribojimo bausmę.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 40, 41).
Civilinių ieškinių nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis ir stiklinis butelis saugomi Šiaulių miesto policijos komisariate, 2012-06-18 kvitas Nr.059536 (b.1.14), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. G. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę E. G. skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant E. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį BK 48 straipsnio 6 dalies3, 5 punktai).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. G. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir stiklinį butelį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 d.2 p.).
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.