- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-652-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43022-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Kreditorius
- UAB „Langų gama“
- Skolininkas
- UAB „MAKEY STUDIO“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Langų gama“ pareiškimą skolininkui UAB „MAKEY STUDIO“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kuriuo prašė iš skolininko priteisti 62451,87 Eur skolos, 3322,01 Eur delspinigių, 42,53 Eur palūkanų, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti skolininko turtą 65816,41 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas: taikytos laikinosios apsaugos priemonės: skolininko turto ir/ar piniginių lėšų areštas už 65 816,41 Eur
Teismas nurodė, kad kreditoriaus prašymas dėl arešto uždėjimo skolininkui nuosavybės teise priklausančiam turtui tenkintinas, nes kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.), tačiau areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė, nei pareiškimo kaina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tokiais motyvais: pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (o po to ir ieškinys) yra nepagrįsti, nes kreditorius skolininkui nepristatė produkcijos, todėl skolininkui nekyla pareiga atsiskaityti su kreditoriumi; skolininko turtinė padėtis yra gera, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad prašoma priteisti suma skolininkui yra didelė; nėra jokių kitų aplinkybių, kurios šiuo atveju galėtų kelti grėsmę galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, kreditoriui palankus teismo sprendimas yra galimas. Priešingai nei nurodo skolininkas, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Skolininkas teigia, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo (o po to ir ieškinys) jo atžvilgiu buvo pareikšti nepagrįstai.
Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nenagrinėja bylos iš esmės, o tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima konstatuoti ar ieškinys pagrįstas ar nepagrįstas. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Taigi, šioje byloje teismo pareiga buvo įsitikinti ar kreditoriaus pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir jo priedai atitinka įstatymo jiems keliamus reikalavimus. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta, kadangi teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino kreditoriaus reikalavimus. Taigi, preliminariai įvertinus kreditoriaus reikalavimus, buvo konstatuota, jog jie yra pagrįsti. Skolininkui pareiškus prieštaravimus kreditorius pateikė ieškinį, byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta.
Skolininkas teigia, kad jo turtinė padėtis yra gera, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Savo teiginiams pagrįsti skolininkas pateikė savo 2015 m. birželio 30 d. balansą. Iš jo matyti, kad skolininkas iš viso turto turėjo už 1 286 138 Eur, tačiau iš jo ilgalaikio turto už 176 146 Eur, o trumpalaikio turto už 1 109 992 Eur, iš kurio per vienerius metus gautinos sumos 621 703 Eur. Taigi, didesnę skolininko turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (įskaitant ir tą kurio skolininkas dar ne turi, o tik gaus ateityje). Be to, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 643 176 Eur, o tai šiek tiek viršija pusę į skolininko balansą įrašytų turto, t.y. esant tokiai padėčiai, įmonei pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. gali būti keliama bankroto byla. Tokia skolininko turtinė padėtis nelaikytina stabilia. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditoriaus reikalaujama suma skolininkui yra didelė.
Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, konstatuotina, jog yra rizika, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui palankus teismo sprendimas gali nebūti įvykdytas sklandžiai ir operatyviai. Todėl kreditoriaus teisės ir interesai nukentėtų labiau nei skolininko.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad jei, kaip teigia skolininkas, jo turtinė padėtis yra gera, jis gali į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ieškiniu reikalaujamą sumą ir tada laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.