Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei ir atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mineraliniai vandenys“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą (b. l. 1–6), kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2013-08-22 nutarimą Nr. ATK2-144/13 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį.

Pagrįsdama savo reikalavimą nurodė, kad ginčijamu Departamento nutarimu ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda, už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 29 str. pažeidimą, t. y. draudžiamos alkoholio reklamos paskelbimą interneto svetainėje www.mv.lt, pareiškėjai paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjos teigimu, Departamentas nepagrįstai tokius interneto svetainėje nurodytus teiginius kaip: 1) „ „Enate“ – menas vyne <...>“; 2) ,, „Metaxa 3*“ – <...> gėrimas primena saulės šviesą <...>“; 3) „burnoje pojūtis minkštas, malonus“, pripažino alkoholio reklama, siejančia alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu ir pateikiančia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 6 ir 11 p.). Teiginius: 1) „galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“; 2) „vaisių skonis dera su gaiviu pojūčiu burnoje“; 3) „<...> juntamas akivaizdus rūgšties pojūtis, gaivinantis gomurį <...>“; 4) „<...> vyne esti daug burną šiurkštinančių taninų, atgaivinančių burną <...>“; 5) „burnoje pojūtis gaivus <...> / galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“, nepagrįstai pripažino alkoholio reklama, siejančia alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su stimuliuojančiomis savybėmis ir pateikiančia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 7 ir 11 p.). Pareiškėjos teigimu, vyno gamyba gali būti pavadinta menu, todėl teiginys „ „Enate“ – menas vyne <...>“ negali būti pripažintas klaidinančia alkoholio reklama. Ši frazė negali būti vertinama atsietai nuo po jos sekančios frazės „<...> vyno gamybos menas“. Šiame teiginyje pateikiama informacija yra akivaizdžiai simboliška ir abstrakti, nesusijusi su reklamuojamo produkto kilme ar jo savybėmis, todėl negali būti pripažinta klaidinančia reklama. Departamento teiginys, kad šią frazę perskaitęs vidutinis vartotojas gali padaryti išvadą, jog menas yra vyne, yra nepagrįstas, nes vidutinis vartotojas suvokia, kad ši frazė vartojama perkeltine prasme. Europos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, todėl toks vartotojas vertintų visą frazę, o ne atskirą jos dalį. Draudžiama alkoholio reklama gali būti pripažinta tik tokia informacija, kurią perskaitęs vidutinis vartotojas vienareikšmiškai vertintų, kad menas egzistuoja vyne. Departamentas plečiamai aiškino AKĮ nuostatas, o tai viešojoje teisėje yra draudžiama, visi neaiškumai turi būti vertinami asmens, kurio atžvilgiu norma taikoma, naudai. Frazė ,, „Metaxa 3*“ – <...> gėrimas primena saulės šviesą <...>“ apibūdina alkoholinio gėrimo spalvą ir neprieštarauja AKĮ 29 str. nuostatoms. Frazė „galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“ negali būti laikoma alkoholio reklama, nes joje pateikiama tik informacija apie konkrečią gėrimų rūšį – aperityvus. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, aperityvas – nestiprus apetitą žadinantis alkoholinis gėrimas. Draudimas vartoti žodį aperityvas nepagrįstai išplečia alkoholio reklamos draudimo ribas. Ši informacija niekaip negali būti siejama su fizinės būklės pagerėjimu. Frazė „vaisių skonis dera su gaiviu pojūčiu burnoje“ negali būti pripažįstama klaidinančia reklama, nes pateikia informaciją ne apie gėrimą, o apie jo skonį. Teisės aktai nedraudžia skelbti informaciją apie skonines alkoholinių gėrimų savybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013-08-22 nutarimo Nr. ATK2-144/13 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ginčijamu Departamento 2013-08-22 nutarimu Nr. ATK2-144/13 Bendrovei už tai, kad ji internetinėje svetainėje www.mv.lt pateikė AKĮ reikalavimams prieštaraujančią alkoholio reklamą ir tokiais savo veiksmais pažeidė AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 p. reikalavimus, buvo paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda (b. l. 7–15).

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė patvirtino, kad nutarimą ginčija tik tam tikra apimtimi, todėl prašo jį panaikinti tiek, kiek ekonominė sankcija Bendrovei paskirta už skunde nurodytas frazes, kaip AKĮ reikalavimus pažeidžiančią alkoholio reklamą.

Ginčas byloje yra keliamas dėl tokių internetinėje sveikatinėje www.mv.lt pateiktų frazių: 1) „ „Enate“ – menas vyne <...>“; 2) ,, „Metaxa 3*“ – <...> gėrimas primena saulės šviesą <...>“; 3) „burnoje pojūtis minkštas, malonus“; 4) „galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“; 5) „vaisių skonis dera su gaiviu pojūčiu burnoje“; 6) „<...> juntamas akivaizdus rūgšties pojūtis, gaivinantis gomurį <...>“; 7) „<...> vyne esti daug burną šiurkštinančių taninų, atgaivinančių burną <...>“; 8) „burnoje pojūtis gaivus <...> / galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“.

Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad internetiniame tinklapyje pateikdama frazes: „galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“; „vaisių skonis dera su gaiviu pojūčiu burnoje“; „<...> juntamas akivaizdus rūgšties pojūtis, gaivinantis gomurį <...>“; „<...> vyne esti daug burną šiurkštinančių taninų, atgaivinančių burną <...>“; „burnoje pojūtis gaivus <...> / galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“, Bendrovė pažeidė: AKĮ 29 str. 1 d. 4 p., 7 p. ir 11 p. nuostatas. Dėl frazės „burnoje pojūtis minkštas, malonus“ – pažeidė AKĮ 29 str. 1 d. 6 ir 11 p., o dėl frazių „ „Enate“ – menas vyne <...>“; ,, „Metaxa 3*“ – <...> gėrimas primena saulės šviesą <...>“ – tik AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. nuostatas.

AKĮ 29 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, inter alia,: siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.); siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 p.); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.).

AKĮ 2 str. 6 d. alkoholio reklama apibrėžiama kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime, konstatavo, kad pagal AKĮ reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai.

Teismas pažymi, kad pareiškėja ginčo dėl to, ar ginčo frazės yra alkoholio reklama, ar ne, nekelia, todėl teismas papildomai nevertina aplinkybių, ar internetiniame tinklapyje pateikta informacija atitinka alkoholio reklamos sąvoką, t. y. ar egzistuoja būtini elementai (informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, informacija siejama su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla), kad tam tikra informacija apie alkoholinius gėrimus būtų pripažinta reklama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, AKĮ 29 str. įtvirtintas alkoholio reklamos draudimas yra absoliutus (2010-03-09 nutartis a. b. Nr. A143–395/2010), draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009-10-26 nutartis a. b. Nr. A261–1160/2009). Vertinimas, ar tam tikra informacija yra klaidinanti, skatinanti vartoti alkoholinius gėrimus ir formuojantį palankų alkoholio vartojimo įvaizdį, turi būti atliekamas pagal vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų. Vidutinis vartotojas - vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tai reiškia, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“.

Pagal AKĮ 29 str. 1 d. 4 p. ir 7 p., Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu ar su stimuliuojančiomis, gydomosios savybėmis.

Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai ginčo frazes: „galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“; „vaisių skonis dera su gaiviu pojūčiu burnoje“; „<...> juntamas akivaizdus rūgšties pojūtis, gaivinantis gomurį <...>“; „<...> vyne esti daug burną šiurkštinančių taninų, atgaivinančių burną <...>“; „burnoje pojūtis gaivus <...> / galima vartoti kaip aperityvą skonio receptoriams sužadinti“, pripažino pažeidžiančiomis AKĮ 29 str. 1 d. 4 ir 7 p. nuostatas, nes jos alkoholio vartojimą sieja su teigiamu fizinės būklės pagerėjimu, sudaro įspūdį, kad alkoholiniai gėrimai turi stimuliuojančių savybių. Perskaitęs nurodytą informaciją, vidutinis vartotojas supras, kad, pavartojus reklamuojamo alkoholinio gėrimo, bus sužadinti jo skonio receptoriai, burnoje ir gomuryje atsiras gaivumo pojūtis, to pasekoje, pagerės bendra savijauta, alkoholis sužadins kitus pojūčius. Teismo vertinimu, nurodytuose alkoholinių gėrimų aprašymuose pareiškėja nesiekė pateikti alkoholinių gėrimų skoninių savybių apibūdinimo, ir priešingai, šios frazės gali būti siejamos išimtinai su alkoholinių gėrimų vartotojui sukeliamais teigiamais fiziniais pojūčiais, skatinančiais jį vartoti alkoholinius gėrimus, nes taip pagerinama fizinė būklė, sukeliamas stimuliuojantis poveikis. Tam, kad pateikiama informacija galėtų būti pripažinta alkoholinio gėrimo skonio aprašymu, joje neturėtų būti konkretizuojama, kokius fizinius pojūčius tam tikro gėrimo skonis sukelia, kaip keičia bendrą vartotojo fizinę būklę, kokius sukelia teigiamus pojūčius ir t. t. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Departamentas, nurodytos frazės yra priskirtinos asociatyvių teiginių rūšiai, t. y. tam tikrų žodžių reikšmė yra aktualizuojama, kai asociacijų forma iškyla su ja siejamos teigiamų emocijų lydimos būsenos. Pateiktais alkoholinių gėrimų aprašymais, nepriklausomai nuo šiuose aprašymuose esančios informacijos tikro ar tariamo teisingumo ar mokslinio pagrįstumo (žodžio „aperityvas“ semantinė ir lingvistinė reikšmė), Bendrovė siekė susieti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, maloniais pojūčiais, stimuliuojančiomis savybėmis, palankiai pavaizduoti alkoholinių gėrimų vartojimą ir taip formuoti palankų požiūrį į alkoholį. Visose ginčo frazėse yra akcentuojamas teigiamas alkoholinių gėrimų poveikis žmogaus savijautai ir jo pojūčių stimuliavimui, t. y. gaivumui burnoje ar gomuryje, skonio receptorių sužadinimui.

AKĮ 29 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu.

Internetiniame tinklalapyje pateiktą informaciją „burnoje pojūtis minkštas, malonus“ galima sieti su teigiamu psichinės veiklos pagerėjimu. Žodžiai minkštas ir malonus taip pat priskirtini asociatyvių teiginių rūšiai, t. y. jų reikšmė yra aktualizuojama, kai asociacijų forma iškyla su ja siejamos teigiamų emocijų lydimos būsenos. Tokios informacijos pateikimas, vartotojus skatina įsigyti alkoholinių gėrimų, nes sudaromas įspūdis, kad alkoholinių gėrimų vartojimas sukelia malonumą, paveikia asmens psichinę būklę, sukuria teigiamas emocijas ir pan.

Būtent tokios alkoholio reklamos draudimas yra nustatytas AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6 ir 7 p., be to, teiginiai, leidžiantys suprasti, kad alkoholio vartojimas turi minėtą teigiamą poveikį žmogaus savijautai, nuotaikai, fizinei ir psichinei būklei, taip pat vertintini kaip klaidinanti reklama AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. nuostatų prasme.

Pagal AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. nuostatas, Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 str. 7 d. nustatyta, kad, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d.). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (1998-07-16 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001-09-19 Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008-07-03 nutartis byloje Nr. A556-997/2008).

Nustatyta, kad, pateikdama frazes „ „Enate“ – menas vyne <...>“; ,, „Metaxa 3*“ – <...> gėrimas primena saulės šviesą <...>“, Bendrovė pažeidė AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. nuostatas, nes sudarė įspūdį, kad menas yra vyne, o alkoholinis gėrimas „Metaxa 3*“ – primena saulės šviesą. Pareiškėja su tokiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad frazė „ „Enate“ – menas vyne <...>“ reiškia ne tai, kad menas slypi vyne, o kad šio vyno gamyba yra menas, ką, jos manymu, ir patvirtina vėlesnis teiginys – vyno gamybos menas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad frazėje „Metaxa 3*“ – <...> gėrimas primena saulės šviesą <...>“ yra apibūdinama tik gėrimo spalva. Teismas pažymi, kad klaidinančia reklama laikoma tokia reklama, kuri klaidina arba gali suklaidinti vidutinį vartotoją ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jo ekonominį elgesį. Esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, turi būti taikoma atitinkamo draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai (LVAT 2012-11-28 nutartis a. b. Nr. A143-2651/2012).

Įvertinės anksčiau nurodytus teiginius, teismas konstatuoja, kad juose pateikia informacija yra dviprasmiška, todėl vidutinis vartotojas gali būti lengvai suklaidintas dėl tikrojo tokios informacijos pateikimo tikslo ir jos prasmės. Skaitydamas frazę „ „Enate“ – menas vyne, vyno gamybos menas“, vidutinis vartotojas neabejotinai gali suprasti, kad „Enate“ vyne yra menas. Kaip teisingai nurodė Departamentas, tai, kad vyno gamyba gali būti laikoma menu yra nurodyta tik teiginyje sekančiame vėliau. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad frazė „ „Enate“ – menas vyne <...>“ yra patikslinama kitu teiginiu ,,<...>vyno gamybos menas“. Būtent tokia loginė šios frazės konstrukcija ir sukuria dviprasmišką, klaidinantį pojūtį, kad vyne „Enate“ yra menas. Tokią dviprasmybę teismas vertina kaip klaidinančią alkoholio reklamą. Teismo vertinimu, klaidinanti informacija yra pateikiama ir teiginyje „ „Metaxa 3*“ – <...> gėrimas primena saulės šviesą <...>“. Iš 2013-09-07 protokolo matyti, kad AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas buvo nustatytas, įvertinus internetiniame puslapyje pateiktą informaciją: „ „Metaxa 3*“ – jaunas, būdingo vaisių skonio ir medaus spalvos gėrimas primena saulės šviesą“. Pareiškėja teigia, kad teiginys ,,<...>gėrimas primena saulės šviesą<...>“ apibūdina gėrimo spalvą, todėl negali būti klaidinantis ar neteisingas. Įvertinęs visą, anksčiau nurodytą frazę, teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad teiginys yra dviprasmiškas, neatskleidžiantis tikrosios informacijos esmės. Pagal loginę sakinio konstrukciją spręstina, kad terminas „saulės šviesa“ apibūdina patį gėrimą, o ne jo spalvą, nes nuoroda į spalvos apibūdinimą yra pateikta anksčiau. Alkoholinio gėrimo prilyginimas „saulės šviesai“ yra klaidinanti ir neteisinga alkoholio reklama, veikianti vidutinio vartotojo pasirinkimą. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą paneigti prezumpciją, kad nurodytose frazėse yra pateikta klaidinanti ir neteisinga alkoholinių gėrimų reklama, todėl teismas neturi pagrindo paneigti Departamento išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl ginčo frazių Bendrovė pagrįstai pripažinta pažeidusi AKĮ 29 str. 4, 6, 7 ir 11 p. nuostatas, todėl pagrindo tam tikra dalimi naikinti ginčijamą Departamento nutarimą nėra.

Teismui pateiktame skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad Departamentas, skirdamas ekonominę sankciją, nepagrįstai atsižvelgė į jos 2008 metais padarytus AKĮ pažeidimus.

AKĮ 34 str. 6 d. nustatyta, kad už 29 str. reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime (AKĮ 34 str. 7 d.).

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad už AKĮ 29 str. reikalavimų pažeidimus, kurių didžiąją dalį pareiškėja pripažįsta ir neginčija, Bendrovei buvo paskirta minimali – 10 000 Lt – bauda. Tai, kad Bendrovė anksčiau yra padariusi AKĮ reikalavimų pažeidimus dėl draudžiamos reklamos buvo įvertinta kaip ją neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kuri bendrame atsakomybę lengvinančių aplinkybių kontekste, įtakos parenkant sankcijos dydį neturėjo. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nebegaliojančios nuobaudos negali turėti įtakos skiriant ekonominę sankciją. Tai, ar nuobaudos galiojimo terminas yra pasibaigęs, ar ne, svarbu tuomet, kai sankcija skiriama už pakartotinai padarytą AKĮ reikalavimų pažeidimą. Kitu atveju, anksčiau nustatyti AKĮ pažeidimai gali charakterizuoti teisės pažeidėją ir yra taikytini individualizuojant skiriamą nuobaudą.

Atmestus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes teisę gauti išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Mineraliniai vandenys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.