Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs A. Š. skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Institucija neatliko savo deklaruotos misijos ginti vaiko teises ir geriausius interesus, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl sūnaus mokyklos nelankymo ir pažeistų jo teisių bei laisvių.

Iš 2025 m. sausio 21 d. priimto nutarimo matyti, kad jame nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma (ANK 80 straipsnio 1 dalis) ir konkreti teisės norma, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs CK 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 6 dalį, bet nurodyti ir konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. veiksmai, kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, o nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618 straipsnio, 608 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. kaltė padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį pilnai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančia surinkta medžiaga, t. y. atliktu vaiko situacijos vertinimu, vaiko motinos S. A. paaiškinimu, A. Š. paaiškinimu, (duomenys neskelbtini) raštais, kita rašytine medžiaga. Administracinė nuobauda –įspėjimas yra proporcinga ir atitinka pažeidimo pobūdį bei tikslą užkardyti tolesnius pažeidimus.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareikštą skundą ir neprisipažįsta kaltu dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo. Pareikšti kaltinimai neteisingi ir iškraipyti, nes jis yra nušalintas nuo vaikų auklėjimo, suruošimo į mokyklą ir su vaikais susitinka kas antrą savaitgalį. Ne mokslo metu, ne dieną, o penktadienio vakare nuo 19 val. iki sekmadienio 19 val. turi teisę bendrauti su vaikais. Taip pat turi teisę paskambinti vaikams nuo 19 val. iki 20 val. su vaikais vasaros atostogas praleidžia per pusę. Mokyklos nelankymas prasidėjo vasario mėnesio, kai po kelias dienas neidavo į mokyklą. Ateina ir kalbasi su mokytojais, su gimnazijos direktore, sakė, nueiti patikrinkite kas ten darosi, bet jo neleidžia. Per tą laiką skambino motinai 42 kartus, visus pastebėjimus perdavė vaikų teisų apsaugos skyriui. Gimnazijos direktorė jam pasakė, jog skubiai turi skambinti policijai. Policija nuvažiavo, patikrino, vaikas nesumuštas, bet guli lovoje, mama sakė, jog pas gydytojus vaikšto ir gydytojo atleidimą turi, kas yra melas. Po vasario mėnesio, užėjęs į mokyklą su darbuotojais kalbėdavosi ir klausdavo ar lanko mokyklą, jam atsakydavo, jog nelanko ir apie tai pranešdavo vaikų teisų apsaugos skyriui. Pagal vasario 13 d. pranešimą, jog nevedamas vaikas dėl neaišku kokių priežasčių, jį informavo vaikų teisių apsaugos skyrius, jog motinai už vaikų nepriežiūrą iškelta administracinė byla ir vyks tyrimas, klausė ar sutinka duoti parodymus, atsakė, jog sutinka. Vėl po to nevesdavo ir jis vėl rašydavo vaikų teisių apsaugos skyriui prašymus, jog ištirtų. Atstovė pranešė, jog motinai nutraukta administracinė teisena, o jam, jog žmona nevykdė savo pareigų, nes vaikai pas ją gyvena, ten niekada nepatekdavo, skirtas įspėjimas nesurašant protokolo, todėl, kad jis nevedė vaikų į mokyklą. Visą laiką bendradarbiauja, net vaikų gerovės komisijoje dalyvaudavo, motina nedalyvavo. Teismo sprendimu jam vaikų nuvedimas į mokyklą nenumatytas, bet tai buvo neoficialus susitarimas su mokytojais. Oficialiai galėjo bendrauti tik savaitgaliais, o motina niekad neišvedė vaiko, kai jis rytais laukdavo. Mokytojai sakė, kad apie susitarimą jam nuvesti vaiką informavo motiną. Vaikų motinai skambino ir klausė, kada išves vaiką, atsakydavo, jog ji pati gali nuvesti. Vis tiek palaukdavo ir vis tiek vaiko neišvesdavo, nueidavo į mokyklą ir jam pasakydavo, jog sūnaus mokykloje nėra. Nebuvo tokių aplinkybių, jog jis prisidėjo prie vaiko pozicijos suformavimo, jog vaikas į mokyklą nevaikščios. Formuodavo sūnaus nuomonę, jog mokytis reikia. Yra visiškai nesusijęs su vaiko mokyklos nelankymu. Sūnus nuo vasario mėn. iki pat mokslo metų pabaigos nebuvęs mokykloje, sausio mėn. kelias dienas taip pat buvo nenuvestas. Gegužės mėn. į namus atnešdavo užduočių knygutes ir jis padarydavo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota atstovė D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucija savo poziciją išdėstė atsiliepime. Visus A. Š. paaiškinimus ir parodymus reikėtų vertinti kritiškai kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jo paaiškinimai prieštarauja administracinėje byloje surinktai medžiagai, Institucija neturėjo pagrindo netikėti S. A. paaiškinimu, kuris buvo vienas iš įrodymų, ji buvo supažindinta su melagingų parodymų davimu. Kaip matyti iš administracinės bylos, A. Š. kaltina motiną kad dėl jos galimos kaltės vaikas neina į mokyklą, tačiau tai niekur nėra įrodyta, visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, visos administracinės teisenos buvo nutrauktos nesant objektyvių duomenų. Tačiau nėra objektyvių duomenų kokių veiksmų ėmėsi pats A. Š., jis tik teigia, kad dalyvavo gerovės komisijoje, bendradarbiavo su mokytojais, tačiau kaip matyti administracinėje medžiagoje ir gautame rašte iš mokyklos, kaip tik teigiama, kad nebendradarbiauja tėvas su specialistais, nusiteikęs priešiškai. Buvo nagrinėta administracinė byla, tėvas rašė skundus ant mokyklos administracijos specialistų dėl galimai pažeidžiamų J. Š. teisių.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu A. Š. nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 80 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas įspėjimas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) J. Š. tėvu, nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. neužtikrino sūnaus teisės mokytis iki (duomenys neskelbtini) metų pagal privalomojo švietimo programas. (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 16 d. pateiktame rašte nurodoma, kad J. Š. į mokyklą nėjo nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. Tėvas su mokyklos administracija ir su vaikui pagalbą teikiančiais specialistais bei pedagogais nebendradarbiauja yra nusiteikęs priešiškai, t. y. netinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigą, neužtikrina savo sūnaus teisės mokytis iki (duomenys neskelbtini) metų pagal privalomojo švietimo programas. Tokiais savo veiksmais neatliko savo, kaip tėvo teisių ir pareigų, įtvirtintų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymo reikalavimus.

Atsakomybę pagal ANK 80 straipsnio 1 dalyje užtraukia šie tėvų (globėjų, rūpintojų) veiksmai: vengimas leisti į mokyklą vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų arba kliudymas vaikui iki (duomenys neskelbtini) metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

CK 3.155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. 2 dalyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vaikui iki (duomenys neskelbtini) metų mokslas yra privalomas. Vaiko tėvai sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki (duomenys neskelbtini) metų. Šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad vaiko tėvai turi teisę ir pareigą rūpintis kad būtų sudarytos sąlygos vaikui iki (duomenys neskelbtini) metų mokytis.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 punktas įtvirtina tėvų (globėjų) pareigą užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklos administraciją ar jos įgaliotus asmenis.

Byloje nekyla ginčas dėl Institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sūnus J. Š. nelankė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. Visgi, svarbu įvertinti, kokią įtaką sūnaus ugdymo įstaigos nelankymui turėjo A. Š..

Iš paties A. Š. pateiktų dokumentų matyti, jog jis dar 2025 m. vasario 13 d. su prašymu dėl tinkamo vaiko tesiės į mokslą įgyvendinimo neužtikrinimo kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydamas, kad vaikas sausio vasario mėnesiais nelanko mokyklos. Iš institucijos prašoma pagalbos, nes pats A. Š. neturi galimybės pasirūpinti vaiko pristatymu į mokyklą, nes jo bendravimas su vaiku yra apribotas. Iš byloje pateiktų A. Š. dokumentų matyti, kad dėl J. Š. mokymo įstaigos nelankymo jis pakartotinai į Instituciją su prašymu kreipėsi ir 2025 m. kovo 6 d.

(duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) vaiko gerovės komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad J. Š. mokyklos lankomumas iki 2025 m. sausio pasižymi tuo, kad nebuvo praleista nei viena pamoka. Nuo 2025 m. sausio mėnesio praleistos 26 d. nepateisintų pamokų. Tėtis sutinka atvesti vaiką į mokyklą, jei vaikas bus palydėtas iki namų laiptinės išėjimo.

Be to, 2025 m. balandžio 14 d. atvejo vadybos posėdžio protokolas ir pagalbos planas patvirtina, kad A. Š. jame dalyvavo ir išdėstė savo poziciją.

Šie dokumentai prieštarauja nutarime nurodytam argumentui, kad A. Š. nebendradarbiauja su mokyklos administracija ir vaikui pagalbą teikiančiais specialistais. Pastebėtina, kad ši pozicija dėl A. Š. nebendradarbiavimo formaliai perkelta iš (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 12 d. rašto dėl informacijos apie J. Š. pateikimo.

VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašo iš medicininių dokumentų nusiskundimų ir anamnezės nurodyta, kad vaikas atsisako eiti į mokyklą, nori būti vienas, atsisako vykti iš namų. Pateikiami ir vaiko nusiskundimų motyvai, kad neina į mokyklą, nes mama rėkia, muša, atima telefoną 8 valandą. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kylantys elgesio ir emocijų sunkumai gali būti glaudžiai susiję su (duomenys neskelbtini). Metodikos nebaigti sakiniai atsakymuose atsispindi projektuojamas gana pozityvus (duomenys neskelbtini) požiūris į ugdymo procesą, socialinius santykius su bendraamžiais, teigiamas savęs vaizdas, galima kelti prielaidą apie (duomenys neskelbtini) susirūpinimą dabartine (duomenys neskelbtini) situacija. Remiantis projekcinės metodikos duomenimis ir individualių konsultacijų turiniu taip pat panašu, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) aktyviai akcentuoja subjektyviai jaučiamą santykio su tėčiu svarbą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu iš dalies tenkino civilinį ieškinį ir, be kita ko, nustatė tėvų bendravimo su vaikais tvarką. Sprendime nustatyta tėvo (A. Š.) bendravimo su (duomenys neskelbtini) vaikais tvarka, pagal kurią:

- tėvas su (duomenys neskelbtini) vaikais bendrauja metų nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas (duomenys neskelbtini) vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.30 val. iki 18.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikų tėvas negali pasimatyti su vaikais nustatytą savaitgalį, jis privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto bendravimo su vaikais, informuoti vaikų motiną raštu trumpąją žinute (SMS) motinos naudojamo telefono numeriu;

- tą savaitę (lyginę), kai tėvas nebendrauja su vaikais savaitgalį, su (duomenys neskelbtini) vaikais bendrauja dvi darbo dienas per savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus pasibaigus jų lankomiems užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Jeigu vaikai tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, vaikų tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną nuo 19:30 iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą <...>.

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo ir (duomenys neskelbtini) vaikų bendravimo tvarka, matyti, jog administracinėje byloje nurodytu laikotarpiu, kai J. Š. nelankė mokyklos 2025 m. kovo – gegužės mėnesiais, vaikas su tėvu galėjo matytis tik nelyginių savaičių savaitgaliais ir lyginių savaičių antradieniais, ketvirtadieniais, pasibaigus jų lankomiems užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Akivaizdu, kad pagal teismo sprendimu nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, A. Š. negali turėti jokios įtakos savo (duomenys neskelbtini) mokymo įstaigos lankymui, nes jo bendravimas su vaiku, kai šis turi lankyti mokyklą (darbo dienomis, pirmoje dienos pusėje) yra apribotas.

Institucijos atsiliepime nepagrįstai teigiama, kad A. Š. nesiėmė jokių veiksmų dėl J. Š. mokyklos nelankymo, nes pačiame atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pakartotinai kreipdavosi į Instituciją su prašymais padėti suvaldyti susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgiant į ribotą galimybę bendrauti su savo sūnumi A. Š. reikšmingesnių veiksmų dėl vaiko mokymo įstaigos lankymo ir negalėjo atlikti.

Institucijos nutarime nėra tinkamai atskleista, kokiais veiksmais A. Š. vengė leisti vaiką į mokyklą arba kliudė vaikui mokytis. Nors nutarime formaliai nurodoma, kad A. Š. neužtikrino sūnaus teisės mokytis, tačiau visiškai neįvertinta aplinkybė, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos pareiškėjas užtikrinti, kad vaikas lankytų mokymo įstaigą neturi objektyvių galimybių, kadangi laikotarpiais, kai vaikas turi lankyti mokyklą, sūnus nėra A. Š. priežiūroje. Vien abstrakčiu vertinimu paremta aplinkybė, kad A. Š. nebendradarbiauja su mokyklos administracija ir vaikui pagalbą teikiančiais specialistais, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas sąmoningai vengia leisti vaiką į mokyklą arba aktyviai kliudo vaikui mokytis. Pažymėtina ir tai, kad vaiko motinos S. A. įžvalgos, kad A. Š. gali turėti neigiamą įtaką J. Š. dėl mokyklos lankymo yra paremtos tik jos subjektyviu vertinimu.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) vaiko tėvų yra kilusi konfliktinė situacija, asmenys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, yra priimti sprendimai dėl vaikų bendravimo su tėvais. Iš medikų pateiktų išvadų bei vaiko duomenų anketų duomenų matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) proceso vaikas patiria (duomenys neskelbtini) ir tai gali turėti neigiamos įtakos jo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vaiko duomenų anketoje nurodyta, kad rizikos veiksnys nustatomas abiem vaiko tėvams, kadangi vaiko motina susiklosčiusioje situacijoje savarankiškai nepajėgi išspręsti mokyklos nelankymo klausimo, o tėvas nesiūlo šio probleminio klausimo sprendimo būdų, tik kaltina vaiko motiną netinkama vaiko priežiūra. Taigi analizuojamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad būtent A. Š. savo veiksmais neužtikrino vaiko teisės į mokslą ir jo elgesys lėmė jo (duomenys neskelbtini) sūnaus J. Š. mokyklos nelankymą. Nenustatyta, kad asmuo sąmoningai, piktybiškai būtų siekęs apriboti vaiko teisę į ugdymą, pakenkti pastarojo interesams.

Teismo vertinimu, negali būti sudaromos situacijos, kuomet vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą iš esmės dėl tarp tėvų susiklosčiusios ilgalaikės konfliktinės situacijos, negalėjimo surasti visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant ir vaiką, priimtino kompromiso, sprendžiant atitinkamus ugdymo klausimus. Šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus pareiškėjo A. Š. veiksmus, nesant duomenų apie jo nusiteikimą prieš (duomenys neskelbtini) vaiko ugdymą atsižvelgus ir į kitas aukščiau aptartas aplinkybes – A. Š. veiksmų nėra pagrindo laikyti užtraukiančiais administracinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Šiuo atveju, įvertinus Institucijos A. Š. inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2025 m. birželio 20 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.