- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-625-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Neringa Venckienė, Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos, Valstybės įmonei „Registrų centras“
- Advokatai
- Vilma Normantienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Neringos Venckienės,
suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei,
suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui Linai Tilvikaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkio pastatas 28I1ž, esantis Savanorių pr. 132 Kaune, yra gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr.132, Kaune priklausinys. Nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1993 m. vasario 2 d. potvarkiu Nr.124-v pareiškėjai buvo atstatyta nuosavybės teisė į 2000 m² žemės sklypą ir tris namus Savanorių pr. 128-132 Kaune. Dalis patalpų jau yra perduota pagal perdavimo–priėmimo aktus bei atlikta teisinė registracija. Prie namo, esančio Savanorių pr.132, Kaune yra ūkio pastatas 28I1ž, kuris priklausė šiam namui. Iš Registrų centro išrašo matyti, kad ūkinis pastatas realiai egzistuoja, tačiau nėra įregistruotas. Tai, kad ūkinis pastatas yra šiek tiek toliau nuo gyvenamojo namo nereiškia, kad jis nėra namo Savanorių pr. 132, Kaune priklausinys, nes pareiškėja juo naudojasi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkio pastatas 28I1ž, esantis Savanorių pr. 132, Kaune, yra gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr. 132, Kaune, priklausinys. Teismui nekilo abejonių, jog ginčo pastatas yra namo Savanorių pr. 132 Kaune, priklausinys, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta tokią išvadą suponuojanti juridiškai reikšmingų faktų sudėtis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmesti. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3 18/2006 yra nurodęs, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), ir nuo faktų turi priklausyti asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str.1 d.). Kauno miesto apylinkės teismas nustatė pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nustatė, nors byloje ne tik nepateikus pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo pastatą patvirtinančių įrodymų, bet net nesant įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėja bent jau siekė gauti jos nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (pvz., kreipėsi į atitinkamas institucijas pateikdama joms prašymus dėl dokumentų). Įrodymų, kad prieš pateikdama pareiškimą teismui, pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ginčo pastato įregistravimo ir jo, kaip priklausinio, priskyrimo prie aukščiau nurodyto gyvenamojo namo, taip pat nepateikta. Revizuojamas sprendimas iš esmės pagrįstas tik liudytojų J. D. ir A. B. parodymais, tačiau vietos apžiūros metu atvykusios liudyti liudytojos, prieš duodant parodymus nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei neprisiekė (CPK 192 str.). Dėl to, šių liudytojų parodymai negalėjo būti laikomi tinkamais.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 3 d. numatyta, jog statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. CK 4.253 str. 1 d. numatyta, jog registruojami daiktai - nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Statinio suformavimo teisėtumas nėra preziumuojamas, jis privalo būti įrodytas statinių suformavimą reglamentuojančių teises aktų nustatyta tvarka (CPK 182 str.). Aplinkybė, jog byloje nebuvo pateikta duomenų apie statinio savavalinę statybą, negalėjo būti laikoma lemiančia jo įteisinimą (suformavimą). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. gruodžio 4 d. Civilinių bylų konsultacijoje A3-51 nurodė, jog teismai negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių projektus derina, leidimus statyti išduoda, statinius pripažįsta tinkamais naudoti ne teismas, o įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos institucijos.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, taip pat prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnį, nekilnojamųjų daiktų registravimo nekilnojamojo daikto priklausiniais tvarka yra numatyta Nekilnojamojo turto registro nuostatuose ir sprendimą dėl nekilnojamojo daikto registravimo pagrindinio daikto priklausiniu priima nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, teismas negalėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkio pastatas 28I1Ž, esantis Savanorių pr. 132, Kaune, yra gyvenamojo namo Savanorių pr. 132, Kaune, priklausinys, nes tai yra ne teismo kompetencija. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, o šis atsisakė patenkinti jos prašymą įregistruoti ginčo statinį kaip pagrindinio daikto priklausinį, ir kad teritorinio registratoriaus sprendimas buvo apskųstas Centriniam registratoriui. Tik tada, kai Centrinis registratorius prima sprendimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu nėra pateikta duomenų, kad būtų išnaudota išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir, kad pareiškėja negali gauti dokumento, patvirtinančio juridinę reikšmę turinčio fakto kitokia, t.y., ne teismo, tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 293 str. 1 p. turėjo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad statinys 28I1ž įstatymų nustatyta tvarka būtų buvęs suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis CK 4.253 str. 1 d. registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teises aktai. V. N. turto kadastro įstatymo 7 str., statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų patvirtinančių statinio 28I1ž statybos teisėtumą. Nesant duomenų patvirtinančių, kad statinys 28I1ž būtų suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, jis negali būti pripažintas ir priklausiniu, nes vadovaujantis CK 4.19 str. 1 d. priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
Teismas neįvertino tų aplinkybių, kad ginčo statinys 28I1ž yra ne gyvenamajam namui Savanorių pr. 132, Kaune, suformuotame žemės sklype, tačiau valstybinėje žemėje. Valstybinėje žemėje ir nesuformuotame sklype šalia ginčo statinio yra ir pastatas Sasnausko g. 7, Kaune, kurio naudotojai nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis ir neišsakė savo pozicijos dėl ginčo pastato galimo funkcinio ryšio su gyvenamuoju namu Savanorių pr. 132, Kaune arba su gyvenamuoju namu Sasnausko g. 7, Kaune. Pažymėtina, kad teismas nustatė, kad ginčo statinys 28I1ž stovi nuo 1987 m., tačiau neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą Savanorių pr. 132, Kaune ir šio namo naudojimui 1993 m. formuojant žemės sklypą, pareiškėja nereiškė jokių reikalavimų, kad žemės sklypas yra formuojamas neapimant visų gyvenamajam namui priklausančių statinių. Tik 2007 m. pareiškėja kreipėsi teismą, teigdama, kad statinys 28I1ž yra priklausinys, funkciniais ryšiais susijęs su gyvenamuoju namu Savanorių pr. 132, Kaune. Teismas nepagrįstai teigia, kad nuosavybės teisės pareiškėjai neatkuriamos būtent dėl statinio 28I1ž ir, kad visas ginčo statinys patenka į R. G. žemę, nes tokių duomenų R. G. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra.
Kauno apskrities viršininko administracija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo pastatas nebuvo savavalinė statyba, remdamasis netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, kad statant transformatorinę turėjo būti sprendžiamas namo gyventojų naudojamo ūkinio pastato rekonstrukcijos klausimas. Vadovaujantis CPK 182 str., statinio suformavimo teisėtumas nėra preziumuojamas, jis privalo būti įrodytas statinių suformavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo sprendimo nekeisti. Pareiškėja nurodo, jog į Kauno m. apylinkės teismą kreipėsi todėl, kad ūkio pastatas visada buvo naudojamas, kaip pastatyto, esančio Savanorių pr. 132, Kaune ūkio sandėlis, be to pripažinus šį turtą namo priklausiniu, būtų toliau sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą klausimas, niekieno interesai nenukentėtų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su apelianto pozicija apeliaciniame skunde, kad ji nepateikė nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų ir jokių įrodymų, kad būtų bent jau siekusi tokius dokumentus gauti. Pareiškėja neturi ir negali turėti dokumentų, kad ūkio pastatas yra jos gyvenamojo namo priklausinys, nes pareiškėja nebuvo jo statytoja, nuosavybės teisės į greta esantį gyvenamąjį namą, esantį Savanorių pr. 132, Kaune, jai buvo atkurtos tik 1993 m. vasario 2 d. potvarkiu, o ūkio pastatas iki nacionalizacijos buvęs šio namo priklausiniu panaudojant tas pačias medžiagas, nekeičiant išmatavimų nei paskirties, buvo perstatytas į kitą vietą ne jos iniciatyva.
Pagrįsta yra teismo išvada sprendime, kad pati aplinkybė, kad pareiškėja neturi ir negali turėti statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų savaime nereiškia, kad pastatas yra savavališkai pastatytas. Teismas sprendime įvertino tai, kad ginčo pastato vietoje buvo statomas ypatingos paskirties objektas -transformatorinė, šis statinys stovi ir dabar, jis žymimas nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentuose ir jis atsirado atitinkamų to metų valstybinių institucijų sprendimų bei atitinkamos statybinės dokumentacijos pagrindu kompleksiškai sprendžiant ir namo gyventojų naudojamo ūkio pastato rekonstrukcijos klausimą. Vertindamas ar ūkio pastatas nėra savavališka statyba, teismas įvertino Nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l. 66-71), kuriame yra žymos apie kitų atžymėtų statinių savavališkas statybas, ginčo pastatas pažymėtas indeksu 28I1ž nėra pažymėtas kaip savavališka statyba, todėl nesant pagrįstų rašytinių įrodymų, teismas laikė, kad šis pastatas nėra savavališka statyba. Ta aplinkybė, kad po nacionalizacijos 1987 metais ūkio pastatas buvo perstatytas, nepatvirtina pastato savavalinės statybos fakto, be to pažymėtina, kad šis pastatas yra priskiriamas prie nesudėtingų statinių ir tokių statinių statybai pagal tuo metu galiojusius norminius aktus,1987 metais, leidimai statybai iš viso nebuvo privalomi.
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:1)prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2)pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3)pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinė reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.(CPK 444, 445 straipsniai). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima parastų dokumentų atkurti, t. y. pareiškėja nesilaikė ikiteisminės klausimo sprendimo tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo, privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o jeigu jis buvo priimtas ir pareiškėja dar gali kreiptis dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo, pareiškimą palikti nenagrinėtą.
Pareiškėja G. S. dar gali kreiptis dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjos pareiškimas paliekamas nenagrinėtu(CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kitų apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nevertina, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą, o G. S. pareiškimą palikti nenagrinėtą.