- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-1585-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01817-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. V., A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5223-727/2011 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams V. V. ir A. R. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė V. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų V. V. ir A. R. solidariai 2 250 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 1 053,96 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių, 99,51 Lt už ,,Skaitmeninė gala“, 50 Lt už balkono atidarymo-uždarymo sistemos remontą, 249 Lt už sugadintą staliuką ir 1 000 Lt už sugadintą svetainės kampą, 508,50 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. išnuomojo atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo pasirašytos dvi skirtingos sutartys, kurios de facto yra nutrūkusios nuo 2010 m. vasario 22 d. Atsakovai liko skolingi už buto nuomą už 2009 metų gruodžio – vasario mėnesius, yra nesumokėję komunalinių mokesčių už tą patį laikotarpį bei skaitmeninės antžeminės televizijos retransliavimo paslaugas (87 Lt abonentinio mokesčio už minėtą trijų mėnesių laikotarpį bei 12,51 Lt kortelės aptarnavimo mokestį), o kartu gyvendami bute sugadino bute buvusį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovės V. B. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė neaiškiai ir painiai aiškino nuomos įsiskolinimo laikotarpį: ieškinio pareiškime nurodė, kad yra skola už gruodį, sausį ir vasarį. V. V. atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje ji teismui parodė, kad pinigai už nuomą buvo mokami tvarkingai iki gruodžio mėnesio pabaigos. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad gavo avansą ir tris įmokas – už rugsėjį-spalį, spalį-lapkritį, lapkritį-gruodį. Avanso mokėjimas (dviejų mėnesio įmokų dydžio), pasirašant nuomos sutartis, numatytas sutarčių 6.1, 6.2 p. p., kur, be kita ko, numatyta, kad jis bus grąžinamas pasibaigus nuomos terminui. Sutarčių 6.3 p. numatyta, jog toliau eina mėnesio įmokų mokėjimai, kurių, kaip teigė ieškovė, buvo trys. Šalys pripažino, kad pinigų mokėjimas jokiais rašteliais, šalių parašais ar pakvitavimais nebuvo įforminamas. Atsakovas teigė, jog nuomos ir komunalinius mokesčius mokėjo ieškovei į rankas keletą kartų po 1 000 Lt, gal ir daugiau, mokėjo mėnesiui į priekį, ir tokia praktika yra įprasta. Sutarties 8.2 p. b) papunktyje numatyta galimybė nuomotojui, t. y. ieškovei, nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigių ilgiau nei 1 mėnesį. Ieškovė taip pat pripažino, jog sąskaitas dėl komunalinių mokesčių gaudavo elektroniniu būdu, įvardindavo sumą V. V., pinigus šioms išlaidoms padengti gaudavo grynais ir tada mokesčius sumokėdavo pati. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, jokių įrašų ar pakvitavimų dėl pinigų gavimo, teismas siūlė ieškovei, teigusiai, jog pajamos už buto nuomą yra pilnai deklaruotos, pateikti deklaracijas, vienok ieškovė atsisakė tai padaryti, nors buvo akivaizdžiai matyti, kad posėdžio metu turėjo šiuos dokumentus. Teismo manymu, pajamų deklaracijos galėjo objektyviai parodyti sumokėtų (gautų) įmokų už nuomą dydį bei patvirtinti galimo įsiskolinimo buvimą. Nagrinėjamu atveju tai būtų vienintelis šio reikalavimo įrodymas, kurį pateikti ieškovė atsisakė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė reikštų pretenzijas kuriam iš atsakovų dėl mėnesio įmokos pradelsto mokėjimo ar keltų klausimą dėl sutarties nutraukimo minėto 8.2 p. pagrindu. Ieškovės parodymai dėl įsiskolinimo laikotarpio, dėl sąskaitų komunalinėms išlaidoms apmokėti pateikimo yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Todėl egzistuoja didelė tikimybė manyti, jog pinigus ieškovė yra gavusi atsakovo V. V. nurodytomis aplinkybėmis, ir teismas ieškinį dalyje dėl nuomos įsiskolinimo ir komunalinių įmokų priteisimo atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 str., 185 str.), plačiau nepasisakydamas dėl kitos ginčo šalių išsakytos argumentacijos, paremtos sutarčių pasirašymo, atsakovės A. R. buvimo išsinuomotame bute (gyvenimo ten ar kitur, daiktų laikymo bute) ir pan. aplinkybėm, nes mano, kad šie argumentai, esant virš išdėstytam, nėra pakankamai svarbūs ir teisiškai reikšmingi. Pastebėtina tai, kad sutartiniai santykiai dėl antžeminės televizijos retransliavimo paslaugos (ieškovės įvardijami kaip ,,Skaitmeninė gala“, už kurią prašoma priteisti iš atsakovų 99,51 Lt) buvo tarp pačios ieškovės ir paslaugos teikėjo, be to, nėra aišku, kur ta paslauga buvo tiekiama – ieškovės gyvenamosios vietos adresu ar kokiu kitu, tame tarpe ir ieškinio pareiškime nurodomu. Todėl teismas mano, jog pareiga atsakyti pagal šį reikalavimą atsakovams neatsiranda, šis reikalavimas ir nepagrįstas, ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jos nurodomi daiktai buvo sugadinti, t. y. neįrodė sugadinimo fakto, o taip pat ir nuostolių dydžio. Teismas pastebėjo ir tai, kad buto perdavimo-priėmimo aktas su konkrečiai išvardintų daiktų naudojimuisi perdavimu pasirašytas su atsakovu V. V., todėl tik jam, o ne atsakovei A. R., tenka galima pareiga atsakyti pagal šį ieškovės reikalavimą. Todėl ir sąlygų solidariai civilinei atsakomybei taikyti nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pateikė visus turimus įrodymus, idant patvirtintų savo reikalavimus atsakovams. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko pateikti pajamų deklaraciją, tačiau tik atskyrus nuomos pajamas nuo kitų pajamų, kurios nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi atsakovų teisė susipažinti su šiais duomenimis gali būti nenuspėjamai panaudota prieš ieškovę. Atsakovai neginčijo nuomos sutarčių sudarymo fakto, o atsakovas V. V. iš esmės sutiko su ieškiniu. Atsakovė A. R., neneigdama skolos už nuomą, neigė gyvenusi išsinuomotose patalpose, nors iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai seka, kad jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Taigi liko nenuginčyta, kad prisiimtus sutartinius įsipareigojimus turėjo vykdyti abu buto nuomininkai. Tai, kad ieškovė vienašališkai nenutraukė nuomos sutarties su atsakovais neturi teisinės reikšmės, kadangi tai yra tik nuomotojo teisė. Įrodymus, patvirtinančius, kad nuomos mokestis ir mokėjimai už nuomos paslaugas buvo mokami, turėjo pateikti atsakovai, o ne ieškovė. Lieka neaišku, kodėl teismas nepriteisė įsiskolinimo už sausio ir vasario mėnesius, nes to įsiskolinimo atsakovai neneigė. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. V. pripažino ieškinį, baigiamojoje kalboje jis prašė ieškinį atmesti, todėl būtent atsakovo, o ne ieškovės, paaiškinimai liko neaiškūs ir painūs. Tai, kokiu adresu buvo teikiama antžeminės televizijos retransliavimo paslauga, yra akivaizdu iš ieškinio ir jo priedų. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, o iš esmės ir neneigė, kad ieškinyje nurodyti daiktai bei įranga buvo sugadinti. Teismas nepagrįstai susiaurino CPK 177 straipsnyje apibrėžtą įrodymų sąvoką, eliminuodamas ieškovės paaiškinimus apie buto įrangos ir daiktų sugadinimo faktus, taip pat pažeidė CPK 17 straipsnyje apibrėžtą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nepagrįstai kritiškai vertindamas ieškovės paaiškinimus ir remdamasis akivaizdžiai prieštaringais atsakovų paaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės V. B. apeliacinį skundą atsakovė A. R. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepagrindžia savo reikalavimo atsakovų solidariąja atsakomybe. Pirmiausia nuomos sutartis buvo tariamai sudaryta su atsakove, o tik vėliau su atsakovu. Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė neturėjo teisės sudaryti naujos to paties buto nuomos sutarties, nenutraukusi pirmosios ir/ar neturėdama jau esančio nuomininko sutikimo, nebent ieškovė šią sutartį suvokė kaip sutartį su atsakovu. Ieškovė netinkamai aiškina nuomos sutarties 6.4 punktą, nepagrįstai ir nesąžiningai jį išplėsdama ir perkeldama komunalinių mokesčių mokėjimą nuomininkui, nors CK 6.584 straipsnio 3 dalis tokio pareigos nenumato. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė gyveno aptariamame bute. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu atsakovė aiškiai nurodė nesutinkanti su ieškiniu ir jo reikalavimais. Įrodymų visuma ir šalių įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas bei vertinimas leido teismui priimti pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai teismas pažeidė CPK 12, 17, 21, 177 ir 178 straipsnius ir kaip toks pažeidimas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Be to, ieškovė nenurodė, kokios materialinės teisė normos buvo pritaikytos netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priteisti apeliantei iš atsakovų 2 250 Lt nuomos mokesčio ir nuo šios sumos paskaičiuotus 508,50 Lt delspinigių, 1 053,96 Lt komunalinių mokesčių, 99,51 Lt už televizijos retransliavimo paslaugas ir 1 299 Lt žalos atlyginimo už sugadintą turtą. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad apeliantė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, tuo tarpu apeliantė teigia, kad pateikė visus turimus įrodymus, kad patvirtintų savo reikalavimus atsakovams, be to, anot apeliantės, įrodymus, patvirtinančius, kad nuomos mokestis ir mokėjimai už nuomos paslaugas buvo mokami, turėjo pateikti atsakovai, o ne ieškovė.
Byloje nustatyta, kad apeliantė su kiekvienu iš atsakovu sudarė nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; išnuomotame bute atsakovai turėjo gyventi kartu. Nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius apeliantei mokėjo atsakovas V. V., atsiskaitymai pagal nuomos sutartį nebuvo įforminami jokiais rašytiniais įrodymais. Kadangi byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie įvykdytus mokėjimus, abiejų šalių paaiškinimai dėl sumokėtų pinigų sumų buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pasiūlymas apeliantei pateikti pajamų deklaracijas, kuriose atsispindėtų apeliantės pajamos už buto nuomą, o kartu ir jai sumokėti nuomos mokesčiai, atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Apeliantei pajamų deklaracijų nepateikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jos reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo atmetė.
Sudarytose nuomos sutartyse šalys susitarė, kad nuomininkai be nuomos mokesčio taip pat įsipareigoja mokėti visas eksploatacines ir kitas papildomas išlaidas, susijusias su patalpų eksploatacija (sutarčių 5.2 p. b) p.p.). Pareikštu ieškiniu apeliantė prašė priteisti iš atsakovų 1 053,96 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių. Apeliantė teigė, kad komunalinių mokesčių sąskaitas gaudavo elektroniniu būdu; gavusi sąskaitas, mokėtinas sumas nurodydavo atsakovui V. V., šis nurodytą sumą sumokėdavo apeliantei grynais, ir tada apeliantė komunalinius mokesčius sumokėdavo pati. Apeliantės teigimu, atsakovai nesumokėjo komunalinių mokesčių už 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn. ir 2010 m. vasario mėn. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. V. nurodė, kad kokia yra komunalinių mokesčių suma, jis nežiūrėdavęs, mokėdavęs 1 000 Lt per mėnesį, kai tuo tarpu buto nuoma buvo 750 Lt per mėnesį, pakvitavimų neėmė. Įrodymų, patvirtinančių atliktus mokėjimus, atsakovas V. V. neturėjo, o atsakovė A. R. net ir neteigė, kad komunalinius mokesčius sumokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skolininkas, nereikalaujantis iš kreditoriaus pakvitavimo apie įvykdytą prievolę, elgiasi neapdairiai, todėl nesant jokių įrodymų apie įvykdytą prievolę, kaip kad nuomos mokesčio atveju tokius įrodymus turėjo pati apeliantė, jis turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovų nesumokėtus komunalinius mokesčius, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Kaip minėta, apeliantė prašė priteisti iš atsakovų komunalinius mokesčius už 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn. ir 2010 m. vasario mėn. Byloje nustatyta, kad nuomos santykiai faktiškai nutrūko 2010 m. vasario 22 d., todėl komunaliniai mokesčiai iš atsakovų priteistini ne už visą vasario mėnesį, bet už 22 dienas, kas sudaro 196,18 Lt (249,68 Lt : 28 d. * 22 d.). Taigi visa iš atsakovų priteistina suma yra 1 000,46 Lt (372,98 Lt už 2009 m. gruodžio mėn. + 431,30 Lt už 2010 m. sausio mėn. + 196,18 Lt už vasario mėn. = 1 000,46 Lt). Įsiskolinimą už komunalinius mokesčius apeliantė prašo priteisti iš atsakovų solidariai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl atsakovų solidariosios prievolės mokėti komunalinius mokesčius, tokios prievolės įstatymai nenustato, o prievolės dalykas nėra nedalus, įsiskolinimas už komunalinius mokesčius iš atsakovų priteisiamas lygiomis dalimis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimą priteisti iš atsakovų 99,51 Lt už televizijos retransliavimo paslaugas pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. Nors iš byloje esančio 2009 m. rugsėjo 14 d. buto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad buto perdavimo metu bute buvo įrengta skaitmeninė televizija, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ir 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. vasario mėn. televizijos retransliavimo paslaugos buvo teikiamos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašydama priteisti iš atsakovų nesumokėtus komunalinius mokesčius, apeliantė pateikė teismui apmokėtas sąskaitas, tačiau sąskaitų ar kitų įrodymų, patvirtinančių už televizijos retransliavimo paslaugas atliktus mokėjimus, o kartu ir šių paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu faktą, apeliantė nepateikė.
Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, apeliantė tvirtina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, o iš esmės ir neneigė, kad ieškinyje nurodyti daiktai bei įranga buvo sugadinti. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kadangi abu atsakovai apeliantės reikalavimo nepripažino, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, būtent apeliantei teko pareiga įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir nuostolių dydžio. Nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teisėjų kolegija su jais sutinka.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės A. R. argumentų, kad su ja sudaryta nuomos sutartis yra tariamas sandoris, nes su atsakove sudarytos nuomos sutarties galiojimo klausimas, atsakovei nepareiškus dėl to savarankiško materialaus teisinio reikalavimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, jog atsakovė su apeliante ketino sudaryti taikos sutartį ir kaip esminę šios sutarties sudarymo sąlygą nurodė sumažintą iš atsakovės reikalaujamų pinigų sumą. Taip atsakovė netiesiogiai patvirtino, kad tam tikras atlygintines paslaugas ji buvo gavusi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl nuomos mokesčio, delspinigių, išlaidų už televizijos retransliavimo paslaugas ir žalos atlyginimo priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, tačiau atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl komunalinių mokesčių priteisimo, teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 1 000,46 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės prašymas tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, už termino praleidimą mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio.
Ieškovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 156 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (19 proc.), ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 29,64 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2, 3 d.).
Be to, vadovaujantis 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme: 29,64 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 190 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 000 Lt * 19 proc. / 100 = 190 Lt) ( 2011 m. sausio 10 d. Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 549979, b. l. 151).
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, taip pat perskirstomos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas patyrė 31,87 Lt pašto išlaidų. Ieškovės ieškinį tenkinus 19 procentų, iš ieškovės valstybei priteisiama 25,81 Lt. Kadangi iš atsakovų priteistina pašto išlaidų suma – 3,03 Lt, yra mažesnė už teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-335 įsakymu nustatytą minimalią valstybei priteisintą bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos iš jų nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje dėl komunalinių mokesčių priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 1 000,46 Lt komunalinių mokesčių.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo V. V. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 500,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovės A. R. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 500,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovų V. V. ir A. R. lygiomis dalimis 249,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. B. valstybės naudai 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.