Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Byla Nr. ATP-553-282/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
ATP-553-282/2013
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02286-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-553-282/2013Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02286-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 47.11.; 62.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-10 Šiaulių AVPK buvo gautas R. K. pareiškimas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą AB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173⁹ straipsnio 3 dalį, kadangi bankas, pažeisdamas atsiskaitymų tvarką, savavališkai nuo jos sąskaitoje jau pervestų pinigų – 50173,09 Lt atskaitė Gyventojų pajamų mokestį (viso 9029,2 Lt) ir socialinio draudimo įmokas (viso 5412,12 Lt), o likusių jos sąskaitoje pinigų 35740,77 Lt jai nesumokėjo be jokių pateisinamų priežasčių, taip pat, kad apart 16372,62 Lt antstolės išieškotų jos naudai, kitų pinigų bankas ne tik geruoju nesumokėjo, tačiau 19365,15 Lt laiko jos sąskaitoje ir jų jai be jokio pagrindo neišduoda.

Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas (toliau – ikiteisminio tyrimo pareigūnas) 2013-07-04 nutarimu nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalį, nesant teisės pažeidimo požymių ir sudėties.

Šalies argumentai

Nesutikdama su šiuo ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu R. K. Šiaulių apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato 2013-07-04 nutarimą ir priimti naują nutarimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovui A. Ž. paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013-08-30 nutartimi pareiškėjos R. K. skundo netenkino ir paliko galioti Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato 2013-07-04 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Šia nutartimi iš R. K. priteista 500 Lt proceso išlaidų už AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą.

Šalies argumentai

Skundu Šiaulių apygardos teismui R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-30 nutartį ir bylą išnagrinėjus iš esmės, patenkinti jos skundą, priteisti jos turėtas išlaidas vykstant į Šiaulių apylinkės teismą. Teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad tarp jos ir atsakovo darbo santykiai buvo nutraukti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimu (sprendimas įsiteisėjo 2012-11-19). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 224 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Teigia, kad atsakovas nekreipė jokio dėmesio į DK reikalavimus, nuosavybės teisę bei kitus teisės aktus ir 2012-12-10 bei 2012-12-31 atskaičiavo papildomai nepriteistus mokesčius (kuriuos ji pati būtų sumokėjusi) iš jai sumokėtų pinigų ir be jos sutikimo tuos pinigus pervedė tretiesiems asmenims, todėl tvirtina, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Taip pat nurodo, kad nors bankas sumokėjo jai priteistą sumą į jos sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinant ir be jos raštiško prašymo. Nurodo, kad 2012-12-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą „Dėl neteisėtai sulaikytų sumų sumokėjimo“, kuriame prašė sumokėti jai priklausančias sumas į jos sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas į tai nekreipė jokio dėmesio, todėl mano, kad atsakovas, pažeisdamas DK 201 straipsnio 2 dalies, 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariatas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-30 nutartį, R. K. skundą atmesti.

Atsiliepimu AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė adv. V. Mataitė prašo atmesti R. K. skundą kaip nepagrįstą, nes teismas teisingai nustatė, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad sprendžiant dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo administracinės atsakomybės pagal ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalį turi ir gali būti vertinami tik tie veiksmai, kuriuos AB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kaip kredito institucija ir yra visiškai nereikšminga vertinti tuos veiksmus, kuriuos AB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kaip R. K. darbdavys, kadangi šie veiksmai nepatenka į ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalies sudėtį. Nurodo, kad R. K. prašo AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus vertinti kaip jos (R. K.) darbdavio ir skunde nebekvestionuoja AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip kredito institucijos veiksmų, kurie buvo atlikti vykdant antstolių patvarkymus. Teigia, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų ir faktinės veiksmų sekos akivaizdu, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimą ir pervedant lėšas į R. K. sąskaitą, įvyko skaičiavimo klaida ir R. K. buvo pervesta per didelė suma, t. y. R. K. buvo pervestos sumos, kurias AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip darbdavys, vykdydamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pervesti tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas R. K. skundo argumentas, kad bankas nepaisė jos 2012-12-17 prašymo dėl pinigų pervedimo, kadangi tą dieną bankas jau buvo pervedęs pinigus į R. K. atsiskaitomąją sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“. Pastebi, kad administracinė nuobauda AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kaip fiziniam asmeniui, negali būti skiriama, kadangi byla buvo nagrinėjama šiam asmeniui nepranešus ir jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 250 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš R. K. skundų matyti, jog ji prašė AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. Ž. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.

ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė bankų vadovams už pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatytos tvarkos pažeidimą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodyta, pagal ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla banko, kaip kredito įstaigos, vadovui, o ne banko, kaip darbdavio, vadovui.

Iš bylos matyti, kad 2012-12-04 AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip apeliantės buvęs darbdavys, pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimą pervedė į asmeninę AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią R. K. sąskaitą jai priteistą pinigų sumą, o 2012-12-10 iš jos sąskaitos išskaitė gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas, todėl apeliantė tvirtina, kad tokių išskaitymų tretiesiems asmenims – Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bankas negalėjo padaryti be jos sutikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, tiek gyventojų pajamų mokestį, tiek ir socialinio draudimo įmokas privalo sumokėti darbdavys. Kadangi bankas kaip darbdavys, pagal teismo sprendimą pervesdamas apeliantei pinigus neišskaitė privalomų mokesčių, banko atstovai paaiškinimuose nurodė, kad bankas teisėtai iš R. K. banko sąskaitos išskaitė privalomus darbdavio mokėtinus mokesčius, tačiau banko atstovas teisme paaiškino, kad to bankas nebūtų galėjęs padaryti, jei pinigai būtų buvę pervesti į kito banko sąskaitą. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, civilinio proceso kodekso, nei darbo kodekso nuostatos nesuteikia darbdaviui teisės atlikti finansines operacijas su darbuotojo asmeninėje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. R. K. banko sąskaitos išraše nurodyta, kad gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos Sodrai buvo išskaitytos pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. 2012-12-10 raštą Nr. 6192 bei pagal 2012-12-31 potvarkį Nr. 6518 (15–17 b. l.), tačiau šių dokumentų, kurių pagrindu buvo padaryti išskaitymai iš R. K. sąskaitos, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių banko, kaip darbdavio ar kredito institucijos, teisę be kliento (darbuotojo) sutikimo iš kliento asmeninės banko sąskaitos išskaičiuoti mokesčius, kuriuos privalo sumokėti darbdavys. Tokių duomenų nesurinko bei nesiaiškino R. K. pareiškimą tyrę policijos pareigūnai nei skundą nagrinėjęs apylinkės teismas. Tik surinkus banko veiksmų teisėtumą patvirtinančius ar paneigiančius duomenis, t. y. išsiaiškinus, kokiais norminiais aktais, taisyklėmis vadovaujantis bankas galėjo padaryti tokius išskaičiavimus tretiesiems asmenims iš R. K. asmeninės banko sąskaitos, bus galima spręsti, ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, o administracinė byla grąžinama policijai, nes įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 256 straipsnis, 259¹ straipsnio1 dalies 1 punktas). Surinkus tokius įrodymus, bus galima spręsti, ar yra administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, bei kuris asmuo turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė