Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundžiamu 2023-09-19 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu, įformintu rezoliucijos forma, pareiškėjui sustabdytos išvykos 1 metams (toliau – Kalėjimo sprendimas).

Skundžiamu 2023-11-17 Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimu Nr. 2S-2741, priimtu nagrinėjant pareiškėjo skundą, Kalėjimo sprendimas paliktas galioti, nurodant motyvus, dėl kurių išvykų sustabdymas 1 metams laikomas pagrįstu (toliau – Tarnybos sprendimas).

Tarnybos sprendime nurodoma, kad bausmę vykdančios įstaigos įgalioto pareigūno priimtas sprendimas panaikinti teisę į trumpalaikes išvykas nuteistajam sukelia neigiamas pasekmes, todėl privalo būti aiškus ir motyvuotas, o nagrinėjamu atveju sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui teisę į trumpalaikes išvykas, forma neatitinka Viešojo administravimo įstatyme 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl priimto neišsamaus ir nemotyvuoto sprendimo yra pagrįsta. Tačiau pareiškėjo skundo dalis dėl trumpalaikių išvykų į namus panaikinimo Tarnybos sprendime pripažinta nepagrįsta, nes Tarnyba nurodė neturinti pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad amfetaminą jis vartojo ne trumpalaikės išvykos metu, o prieš išvyką - bausmės atlikimo vietoje. Tokia išvada Tarnybos sprendime grindžiama tuo, kad narkotinių medžiagų vartojimo faktas nustatytas pareiškėjui grįžus iš trumpalaikės išvykos, privalomo nuteistųjų patikrinimo prieš išvykstant į trumpalaikę išvyką teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo teiginiai apie narkotinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo vietoje objektyviai nepagrįsti ir vertinami kaip pareiškėjo gynimosi taktika.

Dėl skundžiamo Kalėjimo sprendimo teisėtumo

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-09-20 sprendimu Nr. NSN-22-1207 1207 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda - didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 3 (trims) mėn. - už tai, kad 2023-07-23 apie 17.30 val., grįžus iš trumpalaikės išvykos ir atlikus greitojo tyrimo testą, buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų - amfetamino vartojimo faktas, t. y. pažeidimas, numatytas Bausmių vykdomo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte (toliau – Sprendimas dėl nubaudimo). Šio sprendimo pareiškėjas neskundžia.

Nurodytame Sprendime dėl nubaudimo taip pat yra Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-09-19 rezoliucija „Sustabdyti išvykas 1 metams“, t. y. skundžiamas Kalėjimo sprendimas.

Įvertinęs nurodytą Sprendimo dėl nubaudimo turinį ir jame esančią Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-09-19 rezoliuciją (Kalėjimo sprendimą) teismas konstatuoja, kad pareiškėjui už BVK 50 straipsnyje nustatyto draudimo vartoti narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas pažeidimą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas administraciniu sprendimu faktiškai paskyrė dvi drausminimo priemones, nors BVK tokios galimybės nenumato ir tokios teisės nesuteikia.

Visų pirma, BVK 80 straipsnio 3 dalis numato, kad net ir už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama tik viena drausminė nuobauda, todėl už vieną padarytą pažeidimą negali būti skiriama daugiau nei viena drausminimo priemonė.

Antra, BVK 79 straipsnis įtvirtina baigtinį sąrašą drausminimo priemonių, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam. Pagal BVK 79 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. BVK 79 straipsnio 2 dalyje dar yra numatyta, kad nuteistiesiems, nevykdantiems šio kodekso 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos arba nesilaikantiems šio kodekso 50 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nustatytų draudimų, taip pat nuteistiesiems, kuriems iki šio pažeidimo padarymo tris kartus per vienus metus buvo skirtos administracinė ir (ar) drausminė nuobaudos, gali būti skiriama drausminė nuobauda – jų izoliavimas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.

Taigi, BVK 79 straipsnis numato tik keturias drausmines nuobaudas, kurios gali būti skiriamos nuteistajam kaip drausminimo priemonė už BVK 50 straipsnyje numatytų pareigų ir draudimų pažeidimą, tačiau nenumato tokios drausminimo priemonės kaip išvykų sustabdymas vieneriems metams. Todėl teismas pripažįsta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas savo 2023-09-19 sprendimu sustabdyti išvykas vieneriems metams, kurį įformino rezoliucija tame pačiame sprendime, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, numatyta BVK 79 straipsnio 1 dalies 1 punkte, už vieną pažeidimą faktiškai paskyrė dvi drausminimo priemones, o skundžiamą drausminimo priemonę - išvykų sustabdymą vieneriems metams - paskyrė tokią, kurios nenumato BVK 79 straipsnis. Tai reiškia, kad skundžiamas Kalėjimo sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo sustabdytos išvykos vieneriems metams, yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – BVK 79 straipsnio ir BVK 80 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl jau pačios Tarnybos turėjo būti panaikintas nagrinėjant pareiškėjo skundą, nes pagal BVK 80 straipsnio 8 dalį Tarnybos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

Kita vertus, skundžiamas Kalėjimo sprendimas yra individualus administracinis sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui, todėl jis turi atitikti ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dar aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Kalėjimo sprendimas apsiriboja tik vienu sakiniu, kuriuo įforminama pati poveikio (drausminimo) priemonė pareiškėjui - „Sustabdyti išvykas 1 metams“, tačiau toks spendimas nėra pagrįstas nei jokia teisės norma, nei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis jis priimtas, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis ir kodėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas sustabdė išvykas pareiškėjui vieneriems metams. Pažymėtina, kad šį VAI 10 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą konstatavo ir pati Tarnyba savo sprendime, tačiau neteisingai sprendė, kad dėl to Kalėjimo sprendimas neatitinka tik formos reikalavimų. Teismas pažymi, kad teisinio ir faktinio pagrindo nenurodymas administraciniame sprendime yra administracinio sprendimo turinio, o ne formos trūkumas, nes dėl tokio trūkumo neaišku, kodėl sprendimas buvo priimtas, t. y. neaiškus jo turinys, nepriklausomai nuo to, kokia forma jis išreikštas. Todėl tarnyba turėjo konstatuoti ne tik Kalėjimo sprendimo formos, bet ir turinio esminius trūkumus.

Nors Kalėjimo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, tačiau iš jame nurodomo vienerių metų termino galima spręsti, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas išvykas pareiškėjui sustabdė remdamasis BVK 68 straipsnio 5 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 68 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymui būtina esminė sąlyga - teisės pažeidimą nuteistasis turi būti padaręs ne bet kada, o būtent trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Sprendime dėl nubaudimo iš viso nėra konstatuota kur ir kada pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam paskirta nuobauda, numatyta BVK 79 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiame sprendime nurodyta, ir pareiškėjas yra nubaustas, tik už faktą, kad grįžus iš trumpalaikės išvykos greitasis testas patvirtino amfetamino vartojimo faktą, bet Sprendime dėl nubaudimo nėra nurodyta, kad pareiškėjas nubaustas už narkotinės priemonės vartojimą būtent išvykos metu.

Taigi, net pačiame Sprendime dėl nubaudimo nesant nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas pažeidimą padarė būtent trumpalaikės išvykos metu visiškai neaišku, kuo remiantis ir kodėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas rezoliucijos forma priėmė skundžiamą Kalėjimo sprendimą dėl išvykų sustabdymo vieneriems metams, nes, kaip minėta, šis viršininko sprendimas pačioje rezoliucijoje iš viso nemotyvuotas.

Galiausiai teismas konstatuoja, kad skundžiamu Kalėjimo sprendimu pareiškėjui sustabdytos išvykos vieneriems metams yra ne tik neteisėtas sprendimas, kurio iš viso nenumato BVK, tačiau ir apskritai nebūtinas ir išankstinis sprendimas, priimtas nesant tam nei reikalo, nei pagrindo.

Kaip minėta, BVK 79 straipsnis nenumato tokios drausminimo priemonės kaip trumpalaikių išvykų sustabdymas, o už pareiškėjo padarytą pažeidimą vartojant narkotinę priemonę nuobauda jam buvo paskirta Spendimu dėl nubaudimo, kurio jis neginčija. Tai reiškia, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo įvertintas pagal BVK 79, 80 straipsnių reikalavimus, jam buvo pritaikyta atsakomybė, todėl Kalėjimo sprendimas ir juo sukeltos pasekmės iš viso nepatenka į drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą ir neturėjo būti sprendžiamos skiriant drausminę nuobaudą. BVK 68 straipsnio 5 dalies 5 punkte, kuriuo Tarnyba bandė pagrįsti skundžiamo Kalėjimo sprendimo pagrįstumą, nėra numatyta jokia poveikio (drausminimo) priemonė, kurią reikėtų automatiškai taikyti už konkretų padarytą pažeidimą kartu su drausmine nuobauda, o numatyta tik sąlygų visuma, kuriai esant trumpalaikė išvyka negali būti suteikta, - „trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu nuteistasis padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos“. Tai reiškia, kad spręsti klausimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo ar nesuteikimo reikia ne į priekį, kaip buvo padaryta šiuo atveju, o kiekvieną kartą individualiai, kai šis klausimas iškyla, ir tik tada vertinti, ar yra visos BVK numatytos sąlygos trumpalaikei išvykai suteikti konkrečiu metu. Jeigu nuteistojo prašymas suteikti trumpalaikę išvyką neatitinka BVK 68 straipsnio 5 dalies 5 punkto sąlygos konkrečiu metu kai dėl to sprendžiamas klausimas, tai tokiu pagrindu trumpalaikė išvyka ir turėtų būti nesuteikiama atitinkamu sprendimu dėl konkretus atvejo, o ne iš anksto ir į priekį vieneriems metams sustabdant visas trumpalaikes išvykas, dar net neiškilus klausimui dėl jų poreikio.

Dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo

Kaip minėta, Tarnybos sprendime buvo pripažinta, kad kalėjimo sprendimas neatitinka VAI 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų dėl motyvų nebuvimo, nes Tarnyba pripažino, jog iš Pravieniškių l-ojo kalėjimo viršininko 2023-09-19 sprendime skirti Jums nuobaudą esančios rezoliucijos neaišku, kokiu pagrindu stabdomos trumpalaikės išvykos, tačiau Tarnyba šį VAĮ pažeidimą nepagrįstai laikė tik formos, o ne kartu ir esminiu turinio trūkumu, todėl teismas sprendžia, kad Tarnyba nepagrįstai paliko galioti VAI 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimams prieštaraujantį administracinį sprendimą.

Pagal BVK 80 straipsnio 8 dalį Tarnybos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

Nagrinėjamu atveju, viena vertus, Kalėjimo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimams, todėl Tarnybos turėjo būti panaikintas dėl to, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. sprendimo nepagrindė jokiais argumentais ir motyvais, kita vertus, Tarnyba, taisydama Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimo motyvų trūkumą ir nurodydama teisinį pagrindą bei savo motyvus, kodėl trumpalaikės išvykos pareiškėjui turėtų būti stabdomos vieneriems metams, savo argumentų taip pat nepagrindė jokiais objektyviais ir pakankamais įrodymais.

Tarnybos sprendime nurodyta, kad ji neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad amfetaminą jis vartojo ne trumpalaikės išvykos metu, o prieš išvyką - bausmės atlikimo vietoje, nes narkotinių medžiagų vartojimo faktas nustatytas pareiškėjui grįžus iš trumpalaikės išvykos, o privalomo nuteistųjų patikrinimo prieš išvykstant į trumpalaikę išvyką teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo teiginius apie narkotinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo vietoje Tarnyba vertino kaip objektyviai nepagrįstus ir kaip pareiškėjo gynimosi taktiką.

Tokie Tarnybos argumentai akivaizdžiai rodo, kad įrodinėjimo naštą dėl pažeidimo aplinkybių Tarnyba perkėlė pareiškėjui, kuris yra pažeidėjas. Teismas konstatuoja, kad nurodytas savo išvadas Tarnyba padarė dėl to, kad pareiškėjas negali papildomais įrodymais įrodyti aplinkybės, jog narkotinę medžiagą vartojo bausmės atlikimo vietoje, o ne dėl to, kad pati Tarnyba gali įrodyti savo teiginius, jog pažeidimą pareiškėjas padarė būtent išvykos metu. Tačiau įrodinėjimo našta taikant atsakomybę nuteistiesiems už jų padarytus pažeidimus yra paskirstoma priešingai, todėl Tarnybos sprendime nurodomi argumentai nėra pakankami konstatuoti, faktą, kad pareiškėjas pažeidimą neabejotinai padarė trumpalaikės išvykos metu, o ne iki jos.

Teismų praktikoje laikoma, kad nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma tik pakankamais įrodymais nustačius teisės pažeidimo sudėtį.

LVAT praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Iš skundžiamo Tarnybos sprendimo matyti, kad išvadą apie tai, kad pareiškėjas narkotinę medžiagą vartojo trumpalaikės išvykos metu tarnyba padarė tik todėl, kad vartojimo faktas užfiksuotas pareiškėjui grįžus į laisvės atėmimo vietą ir todėl, kad pareiškėjas savo paaiškinimo negali pagrįsti objektyviais įrodymais, todėl jo paaiškinimą laikė gynimosi taktika. Tačiau teismas pažymi, kad ne pareiškėjas turi įrodyti savo nekaltumą ir tam tikras pažeidimo aplinkybes, o atsakomybę taikanti institucija turi įrodyti jo kaltumą ir visas pažeidimo padarymo aplinkybes, už kurias taiko atsakomybę. Todėl tai, kad privalomo nuteistųjų patikrinimo prieš išvykstant į trumpalaikę išvyką teisės aktai nenumato, o užfiksavus pareiškėjo kažkada vartotos narkotinės medžiagos vartojimo faktą tik jam grįžus po trumpalaikės išvykos atsakovei kyla papildomų sunkumų tiksliai nustatyti narkotinės medžiagos vartojimo laiką nėra pakankamas pagrindas daryti kategorišką išvadą, kad pareiškėjas pažeidimą padarė būtent trumpalaikės išvykos metu. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl pažeidimo aplinkybių turi būti arba pašalinamos išsamaus tyrimo metu, arba vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai jų nepašalinus, tačiau šiuo atveju pareiškėjui tai nebuvo pritaikyta. Atsakovė papildomu tyrimu nepatikrino pareiškėjo paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl to, kiek laiko narkotinės medžiagos išlieka organizme ir kokia tikimybė, kad prieš išvyką pavartojus amfetamino jo pėdsakai bus organizme dar ir sugrįžus iš trumpalaikės išvykos, ir nepašalinusi šios abejonės ją traktavo pareiškėjo nenaudai neturėdama pakankamų ir neabejotinų įrodymų savo teiginiams pagrįsti, todėl teismas konstatuoja, kad Tarnybos sprendimu ne tik nepagrįstai paliktas galioti aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantis ir nemotyvuotas Kalėjimo sprendimas, bet ir nesant pakankamų įrodymų padaryta išvada, kad pažeidimą pareiškėjas padarė trumpalaikės išvykos metu. Todėl Tarnybos sprendimas taip pat yra neteisėtas iš esmės, kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Dėl bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad išvykų sustabdymas vieneriems metams pareiškėjui buvo pritaikytas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundžiami sprendimai naikinami kaip savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą patenkinti.

Panaikinti 2023-09-19 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimą sustabdyti išvykas vieneriems metams.

Panaikinti 2023-11-17 Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-2741.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.