- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- e2-1219-1054/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00066-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- K. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei K. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsprendė šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės G. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2017 m. liepos 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Teisme gautas ieškovo prašymas patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieškovo E. J. ir atsakovės K. J. sudarytą taikos sutartį bei bylą nutraukti. Prašyme teismui dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys patvirtino, kad joms yra suprantamos ir žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo, taip pat civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK).
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl taikos sutarties tarp šalių sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina.
CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
Iš teismui pateiktos šalių sudarytos taikos sutarties matyti, kad šią sutartį sudariusios šalys siekia taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl šalių teisių ir pareigų, užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktą taikos sutartį, konstatuotina, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsniai), todėl yra pagrindas ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį patvirtinti bei civilinę bylą nutraukti.
Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimą. CPK 87 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Pateikiant ieškinį teismui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Už ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 39 Eur ((100 Eur × 12) + 546,43 Eur) × 3 % × 75 % = 39 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, už ieškovo ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis. Šalims sudarius taikos sutartį, 25 procentai už ieškinio pateikimą mokėtino žyminio mokesčio (114 Eur × 25 proc. = 29 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, turėtų būti priteista iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis)). Iš atsakovės taip pat turėtų būti priteistos valstybės turėtos 286 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymu prašo teismo, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, įsiskolinimus, procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra baigiama šalių gera valia, sudarius taikos sutartį, įvertinus tai, kad ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovė gera valia sutinka teikti vaikui išlaikymą, dalyvavo teismo posėdyje, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė turi įsiskolinimų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, žyminio mokesčio dalis (29 Eur) ir valstybės turėtos išlaidos dėl ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos (286 Eur) iš atsakovės nėra priteisiamos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovės taip pat nepriteistinos teisme turėtos 4,11 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
tenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.
Patvirtinti ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą taikos sutartį šiomis šalių sulygtomis sąlygomis:
Šalys susitarė, kad nepilnametės dukros G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos tėvu E. J., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas K. J. įsipareigoja pervesti į E. J., asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke.Nepilnamečio vaiko G. J. išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti tėvui E. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).Šalys susitarė dėl motinos K. J. bendravimo su nepilnamete dukra G. J. tvarkos nurodytomis sąlygomis: nustatomas vienerių metų pereinamasis bendravimo laikotarpis, kurio metu motina K. J. su dukra G. gali bendrauti vaiko faktinėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Apie pageidaujamą bendravimo laiką ir trukmę, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes, motina K. J. privalo informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki pasirinkto bendravimo laiko pradžios. Pereinamasis bendravimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo motinos K. J. faktinio bendravimo su dukra G. pradžios. Šiam pereinamajam laikotarpiui pasibaigus ir abiem dukros G. tėvams bendrai sutarus, kad dukra yra pasirengusi betarpiškai bendrauti su motina, motinos K. J. ir dukros G. bendravimas betarpiškai gali vykti ne vaiko faktinėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pagal bendravimo tvarką, nustatytą šios Taikos sutarties 5.2-5.10 punktuose. K. J. gali bendrauti su dukra G. kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val., ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui grąžinant atgal į jo faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 18 val. K. J. gali praleisti (bendrauti) su dukra G. pusę vaiko vasaros atostogų laiko nepertraukiamai, pasiimant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos, ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į jo faktinę gyvenamąją vietą. Šalys, vaiko tėvai, numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu motina pageidauja bendrauti su dukra, laiką ir trukmę) suderina ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki jo pradžios. 5.2 ir 5.3 punktuose nustatytu ar kitu šalių susitartu (5.5 punktas) vaiko buvimo pas motiną K. J. laikotarpiu (vaikui laikinai faktiškai gyvenant motinos gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka motinai K. J.. Dėl kito, nei 5.2 ir 5.3 punktuose nurodyto bendravimo su vaiku laiko, šalys, vaiko tėvai, gali susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką pranešant kitam iš tėvų raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. D. G. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas. E. J. įsipareigoja sudaryti sąlygas ir leisti dukrai G. netrukdomai bendrauti su motina K. J. nuotoliniu būdu (telefonu, internetu), tačiau motina K. J. apie pageidavimą bendrauti su dukra G. nuotoliniu būdu privalo informuoti vaiko tėvą tą pačią dieną. Abu vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su dukra G. ir bendravimo tvarkos vykdymu (liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės (pvz. vaiko nenoras). Vaiko tėvas E. J. įsipareigoja informuoti raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) motiną K. J. apie dukros G. gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nurodyti tikslią jos buvimo vietą ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo gyvenamosios vietos pakeitimo.K. J. neturi teisės be E. J. sutikimo išsivežti dukrą G. J. iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę.Šalys susitarė, kad abiejų tėvų bendru sutikimu nepilnametės dukros G. J., gimusios 2012 m. kovo 15 d., pavardė būtų pakeista iš pavardės „J.“ į tėvo pavardę „J.“.Ieškovas E. J. atsisako kitų savo ieškinio reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-l219-1054/2018.
Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų, susijusių su vaiko išlaikymu, jo gyvenamosios vietos, bendravimo ir auklėjimo tvarka, pakeitimo.
Nepriteisti iš atsakovės K. J. valstybei 29 Eur (dvidešimt devyni eurai) žyminio mokesčio, 286 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai) išlaidų dėl ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos ir 4,11 Eur (keturi eurai ir vienuolika euro centų) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1219-1054/2018.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.