- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-11
- Bylos Nr.
- AS-438-241-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V.O.Š.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai, Utenos apskrities viršininko administracijos Zarasų rajono, VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- AB Panevėžio "Hidroprojektas"
- Advokatai
- Arūnas Petronis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.O.Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.O.Š. prašymą atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, Utenos apskrities viršininko administracijos Zarasų rajono žemėtvarkos skyriui, atsakovas VĮ Registrų centro Utenos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB Panevėžio "Hidroprojektas" V.K., A.V. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V.O.Š. su ieškiniu į Zarasų rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 13-11137 dėl žemės sklypo grąžinimo V.K.; įpareigoti Utenos apskrities viršininką pakeisti Antalieptės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte šių žemės sklypų ribas pagal S.Č. žemės sklypo privatizavimo metu suprojektuotas ribas; pakeisti pareiškėjos ir V.K. nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir įbraižytų kadastro žemėlapyje sklypų ribas, jas įbraižyti pagal Utenos apskrities viršininko įsakymu patikslintas žemės sklypų ribas ir kadastrinių matavimų plano tikslius duomenis, kad V.O.Š. žemės sklypo riba ribotųsi su turima nuosavybėje pirtimi ir būtų tiesioginis priėjimas prie ežero.
Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos ieškinys buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Prašyme nurodė, kad nekilnojamąjį turtą paveldėjo pagal testamentą 2006 m. gruodžio 5 d. ir anksčiau nebūdama šio turto savininke negalėjo spręsti klausimų, susijusių su turto valdymu bei pažeistomis savo teisėmis. Pareiškėjos teigimu, apie 2005 m. vasario 10 d. sprendimą ji sužinojo tik gavusi paaiškinimus iš UAB „Julimatas“ ir advokato A.P.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir konstatavo, jog pareiškėja yra praleidusi įstatymų nustatytus terminus skundui paduoti, o jos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą yra netenkintinas.
Teismas konstatavo, kad pasiruošimo bylai nagrinėti stadijoje iš Zarasų rajono prokuratūros buvo išsireikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal S.Č. skundą ir iš Utenos apskrities viršininko administracijos S.Č. asmeninio ūkio esančio Kuitenių km., Antalieptės sen., Zarasų rajone žemės nuosavybės tvarkymo bylą. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos 2005 m. liepos 11 d. S.Č. pati atsisakė bet kokių pretenzijų į V.K. žemę ir nebeturėjo pretenzijų žemėtvarkos skyriui. S.Č. surašant atitinkamą pareiškimą - protokolą dalyvavo pati pareiškėja, kuri savo ieškinyje teigia, kad ji buvo S.Č. globėja. Tuo tarpu pareiškėja savo teisinį suinteresuotumą ginčyti skunde teismui minimą aktą iš esmės kildina iš nuosavybės teisės į statinius. Tačiau, kaip akcentavo teismas, ginčo statinius nuosavybės teise pareiškėja įgijo 2006 m. gruodžio 5 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Iki to laiko pastatai nuosavybės teise priklausė S.Č., todėl būtent S.Č., manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, tuo metu turėjo teisę ir interesą įstatymų nustatyta tvarka ginčyti paminėtą administracinį aktą. Teismo nuomone, Niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jis pats turi. Todėl, jei asmuo iki teisių perleidimo kitam asmeniui jau yra praradęs tam tikrą teisę, jis negali jos perleisti kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šios teisės negali įgyti, t. y. negalima įgyti daugiau teisių, nei jų turi perleidėjas. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju pati S.Č. 2005 m. liepos 11 d. atsisakydama bet kokių pretenzijų dėl žemės sklypų ribų prarado teisę skųsti administracinį aktą, todėl nebegalėjo perleisti šios teisės, palikdama testamentą ir pareiškėja testamentu negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo testamento palikėja. Teismas paminėjo ir tą aplinkybę, kad pareiškėja, būdama S.Č. globėja dar 2005 metais žinojo apie žemės sklypo grąžinimą V.K., pati dalyvavo rašant pareiškimą prokuratūrai, pati dalyvavo tiriant skundą ir S.Č. atsisakant bet kokių pretenzijų.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį ir atnaujinti skundo pirmosios instancijos teismui padavimo terminą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Žemės grąžinimo ir žemės sklypų suformavimo klausimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu nagrinėja ir vykdo Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius ir Utenos apskrities viršininko administracija. Anot pareiškėjos, jeigu S.Č. sutiko, kad Zarasų rajono apylinkės prokuratūroje būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir nebūtų taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos už atitinkamas veikas, tai visai nereiškia, kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, kad S.Č. pati atsisakė bet kokių pretenzijų į V.K. žemę ir nebeturėjo pretenzijų žemėtvarkos skyriui.
2. Anot pareiškėjos, jokių sutikimų S.Č. dėl V.K. žemės sklypo ribų suformavimo niekada nebuvo davusi ir reikalavimų teisės dėl neteisėtai V.K. suformuotų žemės sklypo ribų nebuvo atsisakiusi. Tik dėl senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos S.Č. negalėjo laiku ir deramai apginti savo pažeistų teisių. Pareiškėjos teigimu, nei S.Č., nei ji, kaip buvusi S.Č. globėja, anksčiau nežinojo apie Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 13-11137 dėl žemės sklypo grąžinimo V.K.. Ir tik po S.Č. mirties, kaip paaiškina pareiškėja, ji galėjo pradėti spręsti klausimą dėl V.K. grąžintos žemės teisėtumo, rinkti su tuo susijusius dokumentus ir sužinoti apie skundžiamą sprendimą, o gavus UAB „Julimatas“ ir advokato Arūno Petronio išaiškinimus, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad ji, keldama reikalavimą dėl jai priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimo, iš esmės kelia ginčą dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 13-11137, kuriuo buvo išspręstas gretimai esančio žemės sklypo grąžinimo V.K. klausimas. Pažymėtina, jog prašymas panaikinti nurodytą Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą yra tiesiogiai išdėstytas pareiškėjos skunde (b.l. 8).
Dėl šios priežasties, nagrinėjant pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei sprendžiant klausimą per kokį terminą pareiškėja privalėjo kreiptis į administracinį teismą būtina nustatyti, kada jai buvo įteiktas šis pareiškėjos, kaip atitinkamo žemės sklypo savininkės, teises bei teisėtus interesus galėjęs pažeisti administracinis aktas arba kada jai buvo paskelbtas (tapo žinomas) šio akto turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra surinkta pakankamai šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Pati pareiškėja, kaip nurodoma jos atskirajame skunde, teigia, jog nei ji, nei prieš tai buvusi žemės sklypo savininkė S.Č. anksčiau apie Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 13-11137 nežinojo, o šio sprendimo turinys pareiškėjai tapo aiškus tik gavus reikiamus paaiškinimus iš UAB „Julimatas“, vykdžiusios žemėtvarkos darbus, bei advokato Arūno Petronio (b.l. 75, 77). Kita vertus pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pirmosios instancijos teismas neišreikalavo jokių įrodymų (paaiškinimų) iš pačios Utenos apskrities viršininko administracijos, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti šią esminę aplinkybę (ABTĮ 68 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismo išreikalautoje S.Č. žemės tvarkymo byloje (b.l. 1) yra buvusios šiuo metu pareiškėjai priklausančio žemės sklypo savininkės S.Č. prašymas Zarasų rajono žemėtvarkos skyriui pateikti informaciją apie žemės sklypą, esantį Kuitenių kaime, Antalieptės seniūnijoje, Zarasų rajone, kuris priklauso V.K. Tačiau Žemės tvarkymo byloje nėra jokio dokumento patvirtinančio ar į šį prašymą S.Č. ir/arba jos globėjai V.O.Š., kuri yra pareiškėja šioje administracinėje byloje, buvo atsakyta, taip pat ar joms buvo pranešta apie Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 13-11137.
Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį atsisakyti atnaujinti pareiškėjos V.O.Š. skundo padavimo terminą, neišsiaiškino bei neištyrė visų šiam klausimui teisingai išspręsti būtinų aplinkybių, t. y. nenustatė, kada apskritai suėjo terminas skundui paduoti. Neišsprendus šio klausimo iš esmės nebuvo galimybių ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 1 dalis).
Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėti prašymą atnaujinti pareiškėjos V.O.Š. skundo dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 13-11137 panaikinimo padavimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos V.O.Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėti prašymą atnaujinti pareiškėjos V.O.Š. skundo dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 13-11137 panaikinimo padavimo terminą.
Nutartis neskundžiama.