Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteista,kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 148 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 19 val., Panevėžio r., Panevėžio sen., Pažagienių k., S. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), čiupo nugara į ją pasisukusiai nukentėjusiajai S. A. už plaukų ir vieną kartą spyrė į uodegikaulį, po to virtuvėje vėl įsikibusi S. A. į plaukus vieną kartą trenkė nukentėjusiosios galvą į sieną, ne mažiau kaip penkis kartus smogė kumščiais į veidą ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė atsitūpusiai ant grindų ir besistengiančiai išvengti smūgių S. A. į kojas ir dešinį sėdmenį, taip padarė uodegikaulio lūžį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje dešiniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje ir uodegikaulio srityje, dėl ko S. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata,

be to, A. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 19 val., Panevėžio r., Panevėžio sen., Pažagienių k., S. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodama psichinę prievartą - grasindama ištįsti už plaukų, jei nepaklus, ir taip suvaržydama S. A. veiksmų laisvę, reikalavo elgtis pagal jos nurodymą ir eiti kartu su ja pas jos motiną I. N. į namus ir bučiuoti I. N. kojas, o vesdama ten, Panevėžio raj., Panevėžio sen. Pažagienių k., (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje, esant pagrindo, po prieš tai panaudoto fizinio smurto, manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino S. A. ją sudaužyti, išmesti iš antro aukšto arba nuvežti į mišką ir pakarti, t.y. sunkiai sutrikdyti sveikatą ir nužudyti, o taip pat, tęsdama savo nusikalstamą veiką, I. N. bute, esančiame Panevėžio raj., Panevėžio sen. Pažagienių k., (duomenys neskelbtini), toliau naudodama psichinę prievartą, t.y. grasindama sumušti, reikalavo elgtis pagal jos nurodymą- parklupdė S. A. ir reikalavo bučiuoti I. N. kojas.

Kaltinamoji A. K. kalta prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuomet, kai buvo nuėjusi pas nukentėjusiąją į namus, nukentėjusiąją mušė, tačiau tai darė gindamasi, dėl sukilusių emocijų. Taip pat netrenkė nukentėjusiajai į veidą, negrasino. Apie kojų bučiavimą nebuvo jokios kalbos. Psichinės prievartos taip pat nevartojo, negrasino. Rugpjūčio 31 dieną apie pietus jai paskambino verkdama mama ir aprašė atvažiuoti. Ji tuo metu buvo kartu su drauge R., su kuria kartu ir nuvažiavo. Ramunei nesakė, dėl ko važiuoja pas mamą. Atvažiavus mama paaiškino, kad A. su B. pas mamą namuose gėrė. Tos moterys yra išgeriančios. V. N. minėjo, jog A. ėjo namo įsidėti dantis, kad gražiau atrodytų prieš vyrus. A. taip pat kalbėjusi, kad jos tėvas A. “kabino”, žadėjo palikti šeimą. Tai išgirdusi ji pasakė mamai, jog nueis pas A. ir pasiaiškins. Tėvas tuomet buvo išvažiavęs į reisą. Nuėjus pas A., duris atidarė S. A. ir įsileido. Jokios prievartos prieš ją nebuvo naudojama, negrasino. Kai įėjo į kambarį, kambaryje buvo 12 metų sūnus, kurio paprašė, kad išeitų iš kambario. Berniukas išėjo. Ji tuomet paklausė A., pas ką ji buvo nuėjusi. Tada A. puolė pravardžiuoti, įsikibo į plaukus. Susikibo, trenkė nukentėjusiajai, nes sukilo emocijos. Krito ant lovos, nes nukentėjusioji tempė už plaukų. Nebuvo suduota tiek smūgių, kiek sako nukentėjusioji. Buvo ir iš kojų, ir į galvą suduota. Su S. buvo kartu parkritusios ant žemės. Tada ji savęs nekontroliavo. Neneigia, kad jai sudavė maždaug 5 kartus, galėjo netyčia įspirti. Pripažįsta, kad S. pastūmus, ji rėkė necenzūrinius žodžius. Parkritus ant lovos ir viena kitai trenkus, pribėgo R.ir išskyrė. Nematė, kad S. būtų apsišlapinusi. Negali pasakyti, kur sudavė. Po to S. paprašė, kad eitų pas mamą. Virtuvėje ji nebuvo. A. vyras viską matė, tačiau nieko nedarė, nesikišo. Draugė kalbėjo pakeltu tonu. Jokiu automobiliu ji nevažiavo. Nuo S. jautėsi alkoholio kvapas. S. į mamos namus ėjo pati, niekas jos nevedė. Iš S. namų ji su drauge išėjo pirmos, o S. – iš paskos. Į mamos namus ji įėjo pirma, S. su R. – iš paskos. Laiptinėje nebuvo jokių grasinimų. Nuėjus pas mamą, S. su mama kalbėjosi, o ji su R.buvo kitame kambaryje. A. veide nebuvo jokių žymių. Mama paprašė pakviesti B. Ž.. Ji su Ra. pakvietė B., kuri iš karto sutiko eiti kartu. Parėjus į mamos namus, B. Ž. pasiliko kalbėtis su mama, o ji su R. buvo kitame kambaryje. Į pokalbį nesikišo, kadangi ir taip patyrė stresą. Po pokalbio S. su B.išėjo. Tuo metu buvo ir V. N.. Apie A.išmetimą iš antro aukšto nebuvo jokios kalbos. A. buvo apsiverkusi, atsiprašinėjo mamos, sakė, kad kalta, nes buvo atėjusi išgerti. Rytojaus dieną ji su mama nuėjo pas S. A.. Ji tuomet suprato, kad sumušė S. A.. Mamai kažkas pasakė, kad pas S.buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Skambino T., kuri apie įvykį jau viską žinojo. Jos mama važiavo paimti T. iš Rokiškio, nes to prašė A.. Mama pati pasisiūlė parvežti namo T.. Ji pati taip pat buvo nuėjusi pas S. A. pasiteirauti, kokia jos sveikata. Matė ant S. A. mėlynes, tačiau nosis nebuvo kreiva. Gailėjosi dėl savo veiksmų, jautėsi kalta. S. A. daugiausia kalbėjo mama, o ji buvo prie baro. T. laikė savo vaiką, kuris pradėjo verkti. Mama A. nupirko vaistus už 100 litų. G. T. prašė 5000Lt. Ji neturi tokios pinigų sumos, todėl paklausė, už ką turi tiek mokėti. Tuomet S. A. pasakė, kad viską spręs teisme ir kad sugadins vestuves, kurios turėjo būti spalio 8 dieną. Mama siūlė 200 eurų. Pokalbis su A. baigėsi tuo, kad nepavyko susitaikyti. Ji S. A. atsiprašė, iš dalies jautėsi kalta.

Nukentėjusioji S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo savo namuose, kai kažkas pasibeldė į duris. Atidarius duris pamatė kaltinamąją su drauge. Jos sakė, kad nori pasiaiškinti ir įėjo į kambarį. Įėjus į kambarį kaltinamoji spyrė į nugarą, tempė už plaukų. Iš skausmo ji apsišlapino. Kambaryje buvo nepilnametis vaikas, kuriam kaltinamoji liepė išeiti, ir kurį nuvedė į kitą kambarį. Kitame kambaryje buvo draugas J. I., kurį pamačiusi kaltinamoji išėjo iš kambario. Tuomet ji pasislėpė tualete, tačiau kalinamoji liepė išeiti. Išėjusi iš tualeto nuėjo į virtuvę ir atsistojo kampe prie sienos, kur kaltinamoji ją talžė, mušė, tampė už plaukų, mušė kumščiais į veidą, ranką. Po smūgių ji atsisėdo ant žemės, o kaltinamoji toliau spardė, kėlė už plaukų ir trenkė į veidą. Smūgių buvo suduota daigiau nei 5. Visus sudavė į veidą. Kaltinamosios draugė, su kuria buvo atėjusi, kurstė mušti. Sumušimo žymės buvo likusios ant nosies. Kaltinamoji sakė, kad ji kalta, kad buvo nuėjusi į kaltinamosios namus. Ji kaltinamosios atsiprašė, prisipažino, kad yra kalta, tačiau vis tiek buvo kaltinama tuo, kad nori išskirti šeimą. Po to kaltinamoji liepė apsirengti ir eiti atsiprašyti kaltinamosios mamos. Ji eiti nenorėjo, tačiau kaltinamoji sakė, kad jei ji neis, tai bus nutempta už plaukų. Tuomet ji su R. ėjo, o kaltinamoji važiavo automobiliu. Einant prie namų buvo pasakyta, kad bus blogai. Kaltinamosios motinai atidarius duris, kaltinamoji vėl spyrė į nugarą ir liepė kaltinamosios motinai bučiuoti kojas, tačiau motina to daryti neleido. Tuomet kaltinamoji pagrasino, kad nužudys ir išveš į mišką. Kaltinamosios motina sakė, kad nereikia to daryti. Tuomet ji atsisėdo ir vėl prašė pasigailėti. Kaltinamoji vėl norėjo suduoti, bet kaltinamosios mama pasakė, kad užtenka, neleido mušti. Ji aiškinosi, kad su B. buvo nuėjusios į aludę ir susitiko vyrą su broliu R. N.. Aludėje visi gėrė. Po to A.su drauge atsivedė ir B. Ž.. Kaltinamoji buvo agresyvi, konfliktą dar kurstė R.. A. konflikto metu buvo blaivi. Lipant laiptais kaltinamoji sakė, kad sudaužys ir išmes iš antro aukšto, nuveš į mišką ir pakars. Ji viską suprato realiai, neatrodė, kad kaltinamoji būtų juokavusi. Ji su kaltinamosios motina išsiaiškino, kadangi pastaroji priėmė atsiprašymą. Konflikte be kaltinamosios, kaltinamosios motinos ir R. dalyvavo ir V. N. bei B. Ž.. V. N. sakė, kad ji nekalta, kad kalčiausia yra B.. Ant B. taip pat kalbėjo necenzūriniais žodžiais, tačiau ji neatsimena, ar kaltinamoji B. mušė. B. buvo liepta bučiuoti kaltinamosios mamai kojas. B.bučiavo į blauzdikaulį. Po įvykio kaltinamoji liepė eiti namo. Ji grįžusi namo kreipėsi į policiją, o kitą dieną iškvietė gydytojus. Konfliktas su kaltinamąja tęsėsi maždaug valandą laiko. Konfliktą matė draugas, tačiau ji nežino, kodėl jis nieko nedarė. Po konflikto kaltinamoji buvo atvykusi, prašė susitaikyti, o pastarosios motina siūlė pinigų – 200 eurų. Kaltinamoji neatsiprašė. Įvykis labai stipriai sukrėtė, nors skausmas po sumušimų jau praėjo, tačiau morališkai jaučiais palaužta. Palaiko 150 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos civilinius ieškinius.

Liudytojas J. I., teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko praeitais metais rugpjūčio 31 dieną, galėjo būti vakare, kai namie žiūrėjo televizorių. Gyveno su S. A., yra draugai. Kartu gyvena S. A. 2 vaikai – R. ir E.. Įvykio metu namuose buvo tik E.. Buvo jau sutemę, kai į kambarį atbėgo vaikas ir pradėjo kviesti, kad jo mamą muša. Išėjęs pamatė kaltinamąją. S. tuomet gulėjo ant lovos. Įvykio metu kambaryje buvo dar viena jauna moteris, tačiau jis jos nepažįsta. Taip pat nežino, ar tos moterys buvo blaivios. Girtumo iš išvaizdos matyti nebuvo. Visos moterys išėjo į virtuvę. Smūgiai S. jau buvo suduoti. Jis matė, kaip K. sudavė S. kelis kartus per veidą. K. A. kambaryje kažką sakė, tačiau jis nepamena, ką. Įvykio metu jo draugė buvo blaivi. Jis nekvietė policijos ir nepadėjo, kadangi buvo šoke. Draugė tyliai kentėjo, nesišaukė pagalbos. Jis taip pat įvykio metu negirdėjo, jog draugei kaltinamoji būtų grasinus nužudyti. Taip pat nepamena, ar po įvykio draugė skundėsi skausmu, tačiau atsimena, kad kalbėjo apie kojų bučiavimą, ko A. motina daryti neleido. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja B. Ž., teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko 2011-08-31. Buvo pavakarys. Ją A. K. pasikvietė iš namų. A. K. atėjo su drauge ir pasakė, kad reikia eiti pasišnekėti. Suprato, kad kviečia A. motina I. N.. Apsirengė ir nuėjo. Nuėjus ten jau rado S.. S. sėdėjo ir verkė. Daug ten visko buvo prikalbėta, rėkta, kaltinta. A. ir jos motina yra karštakošės. A.buvo jos sūnų sumušusi, savo sesei dantį nuskėlusi, linkusi smurtauti. Įvykio metu jai buvo įspirta į nugaros apačią, tačiau dėl to ji į policiją nesikreipė. Veidas sumuštas nebuvo, kadangi spėjo užsidengti. Daugiau grasinimų nebuvo. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, bet tuomet ėjo pas S. A.. Pastaroji yra jos draugė, gyvena (duomenys neskelbtini), Pažagienių k. Nuėjusi apie 10.00 – 11.00 val. iš pradžių pamatė B. Ž. ir tada išvydo S. A. sumuštą, paraudusią. Nosyje buvo guzas, taip pat buvo matyti, kad buvo spirta į blauzdą. S. A. papasakojo, kad buvo kilęs konfliktas su A. K., kuri ir sumušė virtuvėje. Ji suskubo kviesti greitąją pagalbą, nes S. A. sunkiai paėjo, buvo lūžęs uodegikaulis. Konflikto detalių nesigilino, tik žino, kad S. A. sumušė namuose. I. N. pakvietė B. Ž. važiuoti nupirkti Sigitai vaistų. Ž. parvežė vaistus, tačiau S. A. jų atsisakė ir norėjo, kad atvažiuotų dukra G. T., kurią ji atvežė. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tačiau viskas buvo praeitais metais, kai ji su A. K. nuvažiavo pas A. K. mamą. Nuvažiavus rado A. K. mamą apsiverkusią. A. K. su mama kalbėjosi. A. paprašė kartu nueiti iki 19 namo. Ji sutiko. Kas ten gyvena, nežinojo. Taip pat nežinojo, dėl ko ten eina. Nuėjo į pirmo aukšto butą. Duris atidarė nukentėjusioji, kuri pasikvietė į vidų. A. ir nukentėjusioji nuėjo į kambarį kalbėtis, o ji liko prie barelio ir kalbėjo telefonu. Arūnę ir nukentėjusiąją visą laiką matė, nes atstumas buvo du metrai. Išgirdo tik tai, kad nukentėjusioji rėkė „mažvaike“. Ta moteris stūmė Arūnę ir jos abi susikabino. Rėkė tik nukentėjusioji. Įvyko konfliktas, kurį pradėjo nukentėjusioji A.. Iš kambario į kitą kambarį išėjo dvylikos metų berniukas. Kitame kambaryje buvo vyriškis, kuris trumpam išėjo iš kambario ir vėl nuėjo atgal. Kodėl kilo konfliktas, ji nežino. Buvo minima I. N. pavardė. Nukentėjusioji minėjo A. tėtį. Konflikto metu nematė, kad A. suduotų kumščiais ar spirtų. Ji visą laiką matė Arūnę ir nukentėjusiąją, o nusisukusi buvo tik tuo metu, kai kalėjo telefonu. Tvirtina, kad A. niekam nespyrė. Ji išskyrė A. ir nukentėjusiąją, paprašė, kad nesimuštų. A. ir kaltinamąją išskyrus, A. pati pradėjo kalbėti, kad reikia išsiaiškinti su A. mama. A. pas A.mamą atėjo pati, niekas jos nevedė ir niekas negrasino. Ji su A. ėjo pirmos, o nukentėjusioji – iš paskos. A. mama pasikvietė A. kalbėtis. Tuo metu su Arūne buvo kitame kambaryje. Vėliau atėjo A. mama ir paprašė pakvieti B.. Ji nuėjo su A.e pas B.. Duris atidarė B. vyras. B.paprašė, kad pastaroji ateitų pas A. mamą. B. negrasino. Grįžus su B. į A.mamos namus, pastaroji kalbėjosi su nukentėjusiąją. Ji negirdėjo ir nežino, ką moterys kalbėjo, o A. visą laiką buvo su ja. Triukšmo nebuvo. Po pokalbio nukentėjusioji ir B.išėjo, o ji su A. išvažiavo. Per visą laiką pas A.mamą namuose, A. buvo karu su ja, niekam negrasino ir niekieno negąsdino. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. T. teisimojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo pirmą dieną mama paskambino ir pasakė, kad buvo sumušta A.. Dėl ko A. tai padarė, mama nesakė. Prašė atvažiuoti. Dabar jau gyvena Panevėžyje, o tada gyveno Rokiškyje. Mama sakė, kad ją gali atvežti I. N.. Mama norėjo pasitarti. Ji pažinojo A., nes kartu dirbo. A. mama atvažiavo su P. jos paimti apie 16.00 val. ir atvežė į Pažagienius. Prieš atvažiuojant paskambino A.. A. atsiprašinėjo, apgailestavo, kad mamą sumušė. Grįžo į Pažagienius apie 22.00 val. vakaro ir nuėjo pas mamą. Važiuojant į Pažagienius apie mamos sumušimą nekalbėjo. Mama namuose pasakojo, kad A. atėjo su drauge, kad pradėjo spardyti, griebė už plaukų. Mama rankomis gynėsi veidą. Vėliau A. nusivedė į namus. Kas vyko ten, mama nepasakojo. Sakė, kad grasino A. draugė. Liepė bučiuoti A.motinai kojas. Mama buvo sužalota, buvo mėlynės ant veido, nosis buvo ištinusi, skaudėjo šonus. Mama negalėjo nei sėdėti, nei gulėti. .. A. tuomet atsakė, kad tai labai didelė suma. N. pasakė, kad duos 200 eurų ir nupirks vaistus. Ji su mama tokio siūlymo nepriėmė. Rytojaus dieną kreipėsi į policiją Beržų gatvėje. Buvo pas medicinos ekspertus. Sunku buvo mamai sėdėti, kadangi lūžo uodegikaulis. Mama negalėjo miegoti. Dabar pasveiko, tik kai susinervina su širdimi būna negerai, pakyla aukštas kraujospūdis.

Liudytoja V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 31 dieną grįžo I. N. iš Anglijos ir pakvietė pas save. Buvo jau tamsu. Ten rado S. su I., kurios sėdėjo ant sofos, o ji sėdėjo prie baro. Apie ką kalbėjo S. su I., ji nežino. Ką jos kalbėjo, nežino. Vėliau atėjo A., B. ir tokia mergaitė, kurios nelabai prisimena. Ji girdėjo, kaip jos kalbėjo pakeltu tonu. Ji pati buvo kitame kambaryje, nelabai kreipė dėmesį, kas ką kalba. S. A. buvo tik apie 15-20 minučių. Kad kas kojas bučiuotų, ji nematė. Du kartus buvo išėjusi į kitą kambarį. I. N. kalbėjo, kodėl S. buvo atėjusi į butą, kodėl gėrė su I. N. vyru ir jos vyru. A. buvo nusisukusi ir kalbėjo tyliai. Tame kambaryje ji pati buvo trumpai, sėdėjo prie baro ir žiūrėjo televizorių. Ant A. niekas nešaukė, daugiau šaukė ant B.. Neprisimena, ar A.su drauge šaukė. Kitą dieną pamatė S.mėlynes. S. sakė, kad grįžo iš ligoninės, nes labai svaigo galva. S. sakė, kad A. sumušė. Ji tuomet paskambino I., kuri pasakė, kad taip padarė A.. I. taip pat pasakė, kad ji paprašytų, jog S. priimtų pasikalbėti. S. atsakė, kad nepriims.

Iš specialisto išvada Nr. G956/11(05), iš kurios matyti, kad S. A. nustatytos poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje ir uodegikaulio srityje, uodegikaulio lūžis, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2011-08-31. S. A. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl uodegikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. (b. 1.25).

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau jam nekilo Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamoji A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog sudavė smūgius nukentėjusiajai ir sužalojo nukentėjusiąją, kadangi yra fiziškai stipresnė už nukentėjusiąja. Nukentėjusiosios S. A. patirtą nesunkų sveikatos sužalojimą patvirtina ir specialisto išvada Nr. G956/11(05), iš kurios matyti, kad jog nukentėjusiosios S. A. patirti sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-08-31, t.y. įvykio metu ir liudytojo J. I. kuris nurodė, kad matė, kaip K. sudavė S. kelis kartus per veidą. Be to, liudytoja B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji A. K. jai buvo įspyrusi į nugaros apačią – t.y. tokią pačią vietą, kurią nurodė ir nukentėjusioji S. A.. Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. A. ir liudytojos B. Ž. parodymų apie vietą, į kurią spyrė kaltinamoji A. K., galima daryti išvadą, jog toks spyris į nugaros apačią yra įprastas kaltinamosios A. K. fizinės prievartos panaudojimo būdas. Teisiamojo posėdžio metu B. Ž. taip pat parodė, kad kaltinamoji A. K. yra linkusi smurtauti, yra sumušusi jos sūnų. Tiek liudytojų, tiek nukentėjusiosios S. A., tiek iš dalies kaltinamosios A. K. duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kita bylos patvirtina, jog A. K. 2011-08-31 nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. A. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d., Jos veika teisingai kvalifikuota.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Kaltinamoji A. K. įvykdžiusi šias nusikalstamas veikas kalta neprisipažino ir neigė grasinusi nukentėjusiajai S. A. ją nužudyti, ar liepusi atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Tačiau teismas, ištyręs visus įrodymus konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. A. parodymais, kad A. K. įėjusi į jos butą ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, mušė bei kelis kartus spyrė nesunkiai sutrikdydama sveikatą bei grasindama nužudyti ir sutrikdyti sveikatą privertė eiti pas motiną ir liepė bučiuoti kojas, kadangi tiek protokole-pareiškime (b.l. 6-7), tiek liudytojos apklausos protokole (b.l. 10-11), tiek liudytojo papildomos apklausos protokole (b.l. 12-13), tiek 2012-02-23 akistatos protokole (b.l. 20-23), tiek teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose nukentėjusioji S. A. nuosekliai tvirtino, jog A. K., atėjusi į jos butą su drauge Ramune, plūdosi necenzūriniais žodžiais, mušė bei kelis kartus spyrusi, grasino nužudyti, išvežti į mišką bei panaudodama psichologinį smurtą, t.y. grasinant panaudoti fizinį smurtą, privertė eiti pas kaltinamosios A. K. motiną. Liudytojų G. T. (b.l. 26-28), J. I. (b.l. 25-31), B. Ž. (b.l. 34-36), V. P. (b.l. 39-40), V. N. (b.l. 42-43) parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtina, jog nukentėjusioji S. A. viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, tarpusavyje atitinkančius parodymus. Liudytojas J. I. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nukentėjusioji S. A. buvo mušama kaltinamosios, po įvykio kalbėjo, jog jai buvo liepta bučiuoti kojas, tačiau kaltinamosios motina neleido to daryti. G. T. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad mama, t.y. nukentėjusioji S. A., jai minėjo apie vartotą fizinę ir psichinę prievartą bei liepimą eiti ir bučiuoti kaltinamosios motinai kojas. Dėl išdėstytų aplinkybių matyti, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. A. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų duoti parodymai ir kita bylos medžiaga, o kaltinamosios A. K. parodymai vertinti kritiškai, kaip pasirinktas gynybos ir baudžiamosios atsakomybės išvengimo būdas. Liudytojos R. T. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams ir byloje esančiai medžiagai, todėl teismo vertintini, kai galimai melagingi, kaip siekis padėti kaltinamajai A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas daro išvada, kad kaltinamosios A. K. kaltė pagal LR BK 145 str.1 d. ir 148 str. 1 d. yra įrodyta pilnai, veikos kvalifikuotos teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai A. K. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji A. K. neteista (b.l.79), kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.3 d.), bausta administracine tvarka, tačiau neturinti galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 80),dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama gerai(b.l.152), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų įregistruota nėra (b.l.90). Teismas atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalto, būdama neteista, bei daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nesunkių nusikaltimų padarymą, kaltinamajai A. K. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą, kurių dydis artimas bausmės vidurkiui.

Nukentėjusioji S. A. pareiškė 150 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Pagal LR CK 6.250 str. 1d. neturtine žala laikoma fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nukentėjusiosios S. A. pareikštas 5000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies 2500 Lt sumai, atsižvelgiant į nukentėjusiajai kaltinamosios veiksmais sukeltus: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jos turtinę padėtį, bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), ir priteistinas iš kaltinamosios A. K. nukentėjusiajai S. A.. Nukentėjusiosios S. A. pareikštas 150 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir realus, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios A. K..

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 265,33 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris yra realūs ir pagrįstas,su juo sutinka ir kaltinamoji,todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamosios A. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamosios priteistinos valstybei pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-303 str., 305-307 str., teismas,

nusprendžia:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti vienerių (1) metų dviejų (2) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalą ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiąja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).

- pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti dešimties (10) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalą ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiąja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).

- pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d. ir skirti vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalą ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiąja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str. 1d., 2d., 4d., 5d. 1p. bausmes subendrinti ir skirti galutinę vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalą ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiąja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti S. A. 150 Lt turtinės žalos ir 2500 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios A. K..

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos 265,33 litų turtinės žalos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios A. K..

Išieškoti iš A. K. 76 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.