Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam K. K. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaido nuotolinio perdavimo priemonėmis), jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, kaltinamajam A. M. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaido nuotolinio perdavimo priemonėmis), jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam A. M. (2017 m. sausio 3 d. posėdyje), specialistui P. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

- K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1. 1995-06-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 16 str. 2 d., 104 str. (sena BK redakcija) 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2. 1999-05-06 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 2 d., 118 str. 3 d., 105 str. 5 p., 7 p., 13 p. (sena BK redakcija) 10 metų laisvės atėmimo;

3. 2003-04-16 pagal BK 105 str. 12 p. (sena BK redakcija) 15 metų laisvės atėmimo, remiantis BK 26 str., pripažintas itin pavojingu recidyvistu, BK 43 str. bausmės subendrintos iš dalies sudedant su 1999-05-06 nuosprendžiu, galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo. 2004-02-09 nutartimi, 2003-04-16 nuosprendžiu nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 105 str. 12 p. perkvalifikuota į 2000 m. redakcijos BK 129 str. 1 d. ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Pagal senojo BK 26 str. K. K. pripažinimas itin pavojingu recidyvistu panaikintas. Bausmę subendrinus su 1999-05-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirta 14 metų laisvės atėmimo, pirmus 6 metus atliekant kalėjime, likusią dalį pataisos namuose,

- A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruotas išvykimas į (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1. 2003-09-18 pagal BK 178 str. 2 d. 15 parų areštu;

2. 2004-06-30 pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., taikant BK 63 str., galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3. 2004-11-08 pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 24 str., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., taikant BK 63 str., galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., pritaikius BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2004-06-30 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn.;

4. 2005-01-17 pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., taikant BK 63 str. 2 d., galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2004-11-08 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2008-04-24 pagal BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 286 str., taikant BK 63 str. 1, 4 d. galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo;

6. 2008-04-28 pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, 2008-07-01 nutartimi, pritaikius BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2008-04-28 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn.;

7. 2008-12-09 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2008-04-28 nuosprendžiu paskirta ir 2008-07-01 nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. 5 mėn.;

8. 2010-12-30 pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., taikant BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2008-12-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėn. 3 d.;

9. 2012-02-20 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

10. 2012-04-19 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., taikant BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2012-02-20 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m.;

11. 2012-05-29 pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2012-04-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn.;

12. 2012-09-06 pagal LR BK 180 str. 1 d., 22 str., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, taikant LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinta su 2012-05-29 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 m. 4 mėn.,

13. 2015-09-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012-09-06 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 m.;

14. 2016-05-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su 2012-09-06 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 18 d.;

15. 2016-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. skirta bausmė subendrinta su 2016-05-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta pagal 2016-05-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-29 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 11/1-154 nurodyta, kad apžiūrėjus A. M. fiksuotas dešinės plaštakos krumplių nežymus patinimas. Teigia mušęs nuteistąjį G. (b. l. 83, t. 1)

2015-08-29 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 11/1-153 nurodyta, kad apžiūrėjus K. K. išoriškai pastebimų kūno sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 184)

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).

Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. M. buvo nužudytas 2015 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 21 val. iki 22.45 val., jį pasmaugiant, nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės, tiek dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko, tiek dėl nužudymo būdo, patvirtintos visuma aukščiau išdėstytų įrodymų ir abejonių nekelia, todėl detaliau dėl jų nepasisakytina. Kaip matyti iš kaltinamojo K. K. parodymų, tarp jo ir nužudytojo buvo asmeninių nesutarimų ir anksčiau, dėl ko jis pastarąjį ir nužudė. Nors tokio motyvo neturėjo kaltinamasis A. M., tačiau jis, K. K. pradėjus smaugti V. M., kaltinamojo K. K. kvietimu, prie jo daromo nusikaltimo prisijungė: laikė V. M., o šiam nustojus priešintis, paguldė į lovą. V. M. lovoje pradėjus gargaliuoti (kas leidžia teigti, jog tuo metu jis dar buvo gyvas), A. M. paėmė chalato diržą, kuriuo apviję nužudytojo kaklą, jį abu smaugė, o šiam diržui suplyšus, paėmė kito chalato diržą ir abu su kaltinamuoju K. K. jį užveržė bei užrišo 2 mazgus, kas remiantis specialisto išvada, ir lėmė V. M. mirtį. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. K. pradėjo neigti, jog A. M. atliko aukščiau aptartus veiksmus, tačiau šias aplinkybes jis buvo nurodęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus perskaičius teisme, jų nepaneigė. Be to, liudytojas A. C. patvirtino, jog kilpa buvo užmazgyta ir užveržta stipriai - jos nebuvo įmanoma atrišti, dėl ko teko ją nupjauti. Tai atsispindi ir įvykio vietos apžiūros (b. l. 6-16, t. 1) bei papildomos daiktų apžiūros protokole (b. l. 27-29, t. 1). Šios aplinkybės patvirtina, jog kilpos užveržimas buvo atliktas abiejų kaltinamųjų, o kaltinamojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Tai, jog V. M. prilaikė bei kartu su K. K. paguldė į lovą, neneigė ir pats kaltinamasis A. M., tačiau nurodė, jog jokių veiksmų, kurie lėmė V. M. mirtį, jis neatliko, tačiau, kaip jau minėta, šiuos A. M. parodymus paneigia kaltinamojo K. K. parodymai. Be to, nužudymui buvo panaudotas ir diržas iš A. M. chalato, kas vėlgi tik patvirtina kaltinamojo K. K. parodymų visumą bei A. M. kaip bendravykdytojo dalyvavimą nužudant V. M..

Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008).

Nors, kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie nebuvo iš anksto susitarę nužudyti V. M. bei kada ir kaip tai padaryti, tačiau iš kaltinamųjų atliktų veiksmų matyti, kad kiekvieno jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė (K. K. smaugiant V. M. ranka, A. M. jį prilaikė, abu paguldė į lovą, o V. M. gulint lovoje pradėjus gargaliuoti, užrišdami ir užverždami kilpą jam ant kaklo, jį bendrais veiksmais nužudė). Tai, jog K. K. pirmas pradėjo daryti nusikaltimą, o A. M. prisijungė kiek vėliau, tačiau V. M. dar esant gyvam, jo kaip bendrininko atsakomybės nešalina. Aprašyti kaltinamųjų veiksmai iš esmės reiškė susitarimą padaryti nusikalstamą veiką – nužudyti V. M., kurie pasireiškė sutartinais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad jie pritaria vienas kito veiksmams.

Kaltinamųjų asmeninės savybės (jų amžius, gyvenimo patirtis), nusikaltimo padarymo mechanizmas (užveržiant kaklą kilpa) rodo, kad kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad tokie jų veiksmai lems V. M. mirtį ir to siekė. Kadangi nusikalstamus veiksmus jie baigė atlikti tik V. M. mirus, akivaizdu, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo minėta, nusikaltimas buvo įvykdytas dėl K. K. asmeninių nesutarimų su V. M., veiką kvalifikuojančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaip matyti iš kaltinamojo K. K. parodymų, jis viso proceso metu savo kaltę pripažino, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų matyti, jog jis nesigaili padaręs šį nusikaltimą. Nuoširdaus gailėjimosi nepatvirtina ir jo parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, juolab kad jis iš dalies pakeitė savo parodymus dėl A. M. veiksmų apimties nužudant V. M., todėl pagrindo išvadai, jog deklaruojamą gailėjimąsi būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo K. K. parodymai dėl nusikaltimo padarymo ir jį padariusių asmenų turėjo įtakos, jog greitai buvo nustatytas ir kitas asmuo, kartu su juo padaręs nusikaltimą, tačiau jie nebuvo esminiai, juolab kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis bandė neigti anksčiau paties nurodytas aplinkybes, todėl jo parodymų nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi, nors jis ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau faktiškai neigė atlikęs veiksmus, kurie sudarytų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei kad nusikaltimą padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 p., dėl galimybės šią aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamiesiems buvo pranešta teismo posėdžio metu).

Kaltinamasis K. K. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro gydytas nebuvo (b. l. 186, t. 1), nuo 1998-01-15 iki 1999-02-08 gydytas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 188, t. 1). Įtrauktas į psichiatrinio kabineto įskaitą (b. l. 39, t. 2). Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-10/2016 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2015-08-28 K. K. psichikos sutrikimu nesirgo, jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali atlikti bausmę. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b. l. 18-23, t. 2). Kaltinamojo parodymai yra logiški ir pakankamai nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra.

Jis anksčiau teistas (b. l. 24, 25-27, 28-30, 34-37). 2003-04-16 nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu (b. l. 28-30, t. 2). 2004-02-09 nutartimi K. K. veika, 2003-04-16 nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 105 str. 12 p., perkvalifikuota į 2000 m. redakcijos BK 129 str. 1 d. ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Pagal senojo BK 26 str. K. K. pripažinimas itin pavojingu recidyvistu panaikintas. Bausmę subendrinus su 1999-05-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirta 14 metų laisvės atėmimo, pirmus 6 metus atliekant kalėjime, kitą dalį - pataisos namuose (b. l. 32, t. 2). Charakterizuojamas neigiamai: charakteristikoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas aukštas psichopatiškumo lygis, galimos impulsyvios, neapgalvotos reakcijos, linkęs kerštauti, savo tikslo siekia bet kokiomis priemonėmis. Emociškai dirglus, greitai išprovokuojamas, į spaudimą reaguoja agresyviai. Bausmės atlikimo metu baustas 53 kartus, 34 nuobaudos galiojančios (b. l. 38, t. 2).

Kaltinamasis A. M. įrašytas į psichiatrijos įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 98, t.1). Duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. būtų buvęs apsvaigęs, nėra. Kaltinamojo parodymai viso proceso metu yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra.

A. M. charakterizuojamas neigiamai: charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis yra impulsyvus, jam būdingas žiaurus, grubus elgesys su aplinkiniais. Jis yra dažnai konfliktuojantis, nevengiantis smurtauti. Atliekant bausmę baustas 35 kartus (b. l. 96, t.1). Anksčiau teistas (b. l. 101-113, 116, 117-123, 124-127, 128-129, 130-134, 135, 136-137, 138-140, 144-147, 148-150, 151-152, 153-155, 156-159, t. 1).

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d., yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatytą, bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamiesiems paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nenustatyta. Aukščiau išdėstytos, kaltinamuosius charakterizuojančios aplinkybės, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamiesiems yra netikslingas, todėl jiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis kiekvienam kaltinamajam nustatytinas atsižvelgiant į visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus bei vaidmenį, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta atliekant bausmę, kas leidžia teigti, jog skiriamos bausmės kaltinamiesiems reikiamo poveikio nedaro, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis K. K. savo kaltės neneigė, jo parodymai turėjo reikšmės nustatant kitą nusikaltimą padariusį asmenį, bet jis jau ne pirmą kartą įvykdė analogišką veiką, jam skirtina artima maksimaliai sankcijoje numatyta bausmė, o kaltinamajam A. M., įvertinus tai, jog nusikaltimas buvo įvykdytas ne jo iniciatyva, mažesnė nei maksimali, artimesnė sankcijos vidurkiui.

Pagal teismų praktiką, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012, 2A-7-6/2013).

Abu kaltinamieji nusikaltimą padarė atlikdami bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl remiantis BK 64 str. jiems šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su bausmėmis, kurių neatlikus buvo padaryta nauja veika, turėtų būti bendrinamos BK 64 str. pagrindu. Tačiau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo A. M. atžvilgiu buvo priimti nauji nuosprendžiai, todėl A. M. paskirtų bausmių subendrinimui taikytina BK 63 str. nuostatos. Kadangi šiuo nuosprendžiu jis nuteisiamas už labai sunkų nusikaltimą, o bausmę jis atlieka už nusikaltimus, kurių sunkiausias priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (bausmės priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumą), bausmių subendrinimui taikytinos BK 63 str. 2, 5 d. 2 p., 9 d. nuostatos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. K. K. paskirta bausmė bendrinama vadovaujantis BK 64 str., tačiau atsižvelgiant į visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių, į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dydį, į tai, jog kaltinamasis K. K. iš esmės jau baigia atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, jam skirta bausmė bendrinama taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 str. 1, 3 d.). Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų asmenybes bei jų padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam K. K. skiriamą bausmę nustatoma atlikti kalėjime, kaltinamajam A. M. – pirmus 5 metus kalėjime, kitą bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 12 d.

Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Kadangi naują labai sunkų nusikaltimą K. K. padarė būdamas anksčiau teistas už analogiško labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu. A. M. šioje byloje pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, kurį jis padarė būdamas recidyvistu (būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą), todėl jis pripažintinas pavojingu recidyvistu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Kaltinamiesiems kardomosios priemonės skirtos nebuvo, kadangi jie atlieka laisvės atėmimo bausmes, tačiau kaltinamajam K. K. bausmės laikas baigsis netrukus. Nors A. M. neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tačiau siekiant užtikrinti, jog pasibaigus jiems skirtos bausmės laikui, o šiam nuosprendžiui neįsiteisėjus, kaltinamieji nebūtų paleisti į laisvę, kadangi yra pagrindas manyti, jog būdami laisvėje jie darys naujus nusikaltimus, be to, siekdami išvengti ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo gali pasislėpti, jiems iki bausmės vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė - suėmimas (BPK 119 str., 122 str. 1 d. 1, 3 p., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).

Civilinių ieškinių gauta nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: chalatas ir trys diržai (jų dalys), paimti 2015-08-28 įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 6-16), bei įtariamojo A. M. 2015-09-02 pateiktas chalatas (kaltinamasis nurodė jį sunaikinti) (t. 1, b. l. 30-31) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą kaltinamiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, jie atlieka ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jų nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. ,

nusprendžia:

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės dalimi pagal 2004 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 14 (keturiolika) metų 6 (šešis) mėnesius ir 2 dienas terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. balandžio 12 d.

K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažinti pavojingu recidyvistu.

K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki bus pradėtas bausmės vykdymas pagal šį nuosprendį, skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 13 (trylikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti su 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 13 (trylika) metų terminuoto laisvės atėmimo, pirmuosius 5 (penkerius) metus bausmę paskiriant atlikti kalėjime, o kitą bausmės dalį - pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. balandžio 12 d.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinti pavojingu recidyvistu.

A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki bus pradėtas bausmės vykdymas pagal šį nuosprendį, skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: chalatą ir tris diržus (jų dalis), paimtus 2015-08-28 įvykio vietos apžiūros metu, bei įtariamojo A. M. 2015-09-02 pateiktą chalatą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamųjų K. K. ir A. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.