Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo D. Š. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-03-18 nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del LR generalines prokuraturos 2009-02-12 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo K.Gudžiuno 2009-02-12 nutarimu atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal 2009-01-09 ir 2008-08-11 M. Š. atstovo D. Š. skundus del Šiauliu apygardos vyriausiojo prokuroro A. M. veiksmu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vilniaus miesto l apylinkes teisme 2009-02-26 buvo gautas D. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti LR generalines prokuraturos 2009-02-12 nutarima.

Be to, pasak pareiškejo, prokuroras A. M. vykdydamas tycinius žmogaus teisiu ir laisviu pažeidimus, vykdydamas apsimestini „viešojo intereso gynima“ padeda išvengti baudžiamosios atsakomybes ir civiliniu ieškiniu buvusiai Šiauliu apskrities Viršininko administracijos specialistei S. D.. Pareiškejo nuomone akivaizdu, kad prokuroras A. M., civilinio proceso metu gindamas apsimestini „viešaji interesa“ ir išsireikalaves iš sažiningo igijejo M. Š. gincitina žemes sklypa valstybes naudai, netenka galimybes dar karta pateikti tuos pacius turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu, suejus baudžiamosios atsakomybes terminams (BPK 3 str. l d. 2 p.), nesant turtiniu pretenziju, S. D., pagrobusi svetimo turto už daugiau kaip viena milijona litu, su prokuroro A. M. palaiminimu, atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybes. Tokia pareiškejo išvada iš dalies patvirtina Radviliškio rajono apylinkes teismas, 2009-02-18 sprendimu neatlygintinai nusavines M. Š. teisetai isigyta žemes sklypa.

Pareiškejo isitikinimu, prokuroras A. M. 2008-07-04 ieškinyje deklaruodamas visuotinai pripažistamus teises principus, pilieciu pasitikejimo valstybe salygas, dengia nusikaltimus padariusius asmenis, padeda jiems išvengti baudžiamosios atsakomybes, o apsimestiniu „viešojo intereso gynimu“ tycia pažeidineja LR Konstitucija, tarptautines teises aktus, istatymus, žmogaus teises ir laisves.

Nurodo, kad Europos Sajungos ir Lietuvos Respublikos teises aktai ipareigoja prokurora A. M. veikti vadovaujantis istatymais, teisingos morales, žmogaus ir pilieciu teisiu bei laisviu, visuomenes ir valstybiu gynimo principais.

Pasak pareiškejo, LR BPK 109-113, 117 str. nustatyti teises principai, tiesiogiai nurodo prokuroro pareigas del teises taikymo pareiškiant civilini ieškini, taciau nei Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, nei Vilniaus miesto l apylinkes teismas nekreipe demesio i pareiškejo 2009-02-20 skundo esme, kategoriškai atsisake remtis aukšciau nurodytomis istatymu nuostatomis, akivaizdžiai toleravo prokuroro A. M. nusikalstama veika vykdant apsimestini „viešojo intereso gynima“ civilineje byloje, toleravo ir skatino žmogaus teisiu ir laisviu pažeidimus vykdomus M. Š. atžvilgiu.

Pareiškejui nesuprantama, kaip minetos institucijos nemato akivaizdžiu prokuroro A. M. nusikalstamos veikos faktu vykdant apsimestini „viešojo intereso gynima“ civilineje byloje, t.y. tai, kad pastarasis tapo nusikalteliu gyneju, padedamas išvengti kaltinamiesiems baudžiamojoje byloje milijoniniu civiliniu ieškiniu, tiesiogiai vykdo žemes dalybas prie Šiauliu-Radviliškio aplinkkelio, kaltinamuosius civilineje byloje „pavercia“ treciaisiais asmenimis (Šiauliu apskrities Viršininko administracijos specialiste S. D.) ir atima už pinigus, per Lietuvos Respublikos notara, teisetai ir sažiningai isigyta žemes sklypa iš M. Š..

Pasak pareiškejo, nei BPK, nei Prokuraturos istatymas nesuteikia prokurorui A. M. vykstant ikiteisminiam tyrimui, kreiptis i teisma civiline tvarka ir ginti apsimestini „viešaji interesa“ – atimineti iš liudytojo M. Š. teisetai ir sažiningai isigyta žemes sklypa.

Pareiškejas skunde pabrežia, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 A. B. atžvilgiu, Šiauliu apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. P. nutarimu nutrauktas suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminams. Taigi, pareiškejo isitikinimu, ir šis faktas absoliuciai patvirtina, kad prokuroras A. M. vykdo apsimestini „viešojo intereso gynima“, civilineje byloje itariamaji A. B. pavertes atsakovu, apgaule perkelia civilines atsakomybes našta (del A. B. padaryto nusikaltimo) M. Š., o A. B., itariamas padares nusikaltima, prokuroro A. M. pastangu deka išsisuka nuo civilines atsakomybes su 3500 Lt suma (tiek M. Š. sumokejo A. B. už perkama žemes sklypa).

Pareiškejo isitikinimu, tai absoliutus prokuroro A. M. nusikalstamos veikos irodymas, absoliutus jo piktnaudžiavimo tarnyba irodymas, absoliutus irodymas, kad prokuroras A. M. tapo nusikalteliu gynejas ir nusikalteliu naudai iš Lietuvos Respublikos pilieciu prievartauja (sukciaudamas atimineja) sažiningai ir teisetai isigyta turta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo D. Š. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-03-18 nutartis teiseta ir pagrista, ikiteisminio tyrimo teiseja, spresdama pareiškejo D. Š. skunda, tinkamai taike LR BPK 173 str. 6 p., reglamentuojancio ikiteisminio tyrimo igaliojimus, nagrinejant proceso dalyviu skundus del ikiteisminio tyrimo pareigunu ir prokuroro veiksmu, nuostatas.

Ištyres pateikta medžiaga, aukštesnes instancijos teismas daro išvada, kad ikiteisminio tyrimo teiseja 2009-03-18 nutartimi pagristai atmete pareiškejo skunda del prokuroro K.Gudžiuno 2009-02-12 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima prokuroro A. M. atžvilgiu, kadangi šiuo atveju tam yra Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. numatytas pagrindas – aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.

Apylinkes teismas teisingai pažymejo, kad LR BPK 2 str. ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes (LR BPK 168 str. 1 d.). Tai reiškia, kad tik tuo atveju, kai skunde, pranešime ar pareiškime nurodomi faktai, kuriu patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas del akivaizdaus tu faktu netikrumo, ikiteisminio tyrimo pareigunas ar prokuroras priima sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Skunde pareiškejas visiškai nepagristai apibreždamas civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituta interpretuoja prokuroro kompetencija del ieškinio pareiškimo viešajam interesui ginti civiliniame procese. Priešingai nei tvirtina pareiškejas, LR CPK 49 str. 1 d. aiškiai nurodyta, kad istatymu numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškini viešajam interesui ginti. Pagal LR prokuraturos istatymo 19 str. prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima, viešaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Taigi prokuroras, pagal prokuraturai suteiktus igalinimus, turi teise kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai turi pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai. Prokuraturos istatymo 19 str. 2 d. 1 p. neriboja prokuroro kompetencijos šioje srityje, todel kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. 2009-02-12 prokuroro nutarime teisingai pažymeta ir ikiteisminio tyrimo teisejos pagristai tam pritarta, kad faktas, jog teismas ieškini prieme nagrineti patvirtina aplinkybe, kad pagrindas ieškiniui pateikti buvo ir paneigia pareiškejo argumentus, kad prokuroras A. M., teikdamas ieškini teismui, veike nusikalstamai. Taip pat visiškai pagristai pažymeta, jog ieškinyje yra daroma tik prielaida del M. Š. nuosavybes teisiu i sklypus teisetumo (ar sažiningas ar nesažiningas jis igijejas ir pan.), ir pats ieškinio padavimo faktas neturi prejudicines galios, neišsprendžia klausimo del pareiškejo minimu sklypu nuosavybes ir savaime nesukuria atsakovams jokiu papildomu pareigu, kadangi nuspresti – pažeistas ar ne viešasis interesas – tik teismo kompetencija.

Skunde pareiškejas prašo pripažinti, kad prokuroras A. M., pateikdamas ieškinio pareiškima teismui piktnaudžiavo savo tarnybine padetimi, sukciavo ir prievartavo turta. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisejos nutartyje, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudetis – tai BK numatytu objektyviu ir subjektyviu požymiu, kurie apibudina pavojinga veika, kaip tam tikra nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, visuma. Tam, kad pareikšti itarimus del nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras negali remtis pareiškejo nurodytomis prielaidomis.

Pagal LR BK 181 str. (turto prievartavimas) atsako tas, kas neturedamas teiseto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitu asmenu naudai verte kita asmeni perduoti turta, suteikti turtine teise ar atleisti nuo turtines pareigos arba atlikti kitus turtinio pobudžio veiksmus, arba nuo ju susilaikyti grasindamas prieš nukentejusi ar kita asmeni panaudoti fizini smurta, sunaikinti ar sugadinti jo turta, paskelbti kompromituojancia ar kitokia informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokia psichine prievarta. Nei iš pareiškejo skundo, nei iš teismui pateiktos medžiagos nera jokio pagrindo daryti išvadai, kad prokuroras A. M., grasindamas, šantažuodamas ar panaudodamas kitokia prievarta, butu pateikes reikalavima (vertes) perduoti turta, teise i turta arba atlikti kitus turtinio pobudžio veiksmus ar susilaikyti nuo ju.

Sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui arba teisei i turta igyti (LR BK 182 str.). Apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaules suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i turta kaltininkui, manydami, kad šis turi teise ji gauti. Apgaule pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turincias reikšmes savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui del turto ar teises i turta perleidimo, ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)” 2, 3 punktai). Skunda nagrinejancio teismo vertinimu, akivaizdu, kad prokuroro A. M. veiksmuose nera ir šio nusikaltimo sudeties. Pareiškejas nenurodo jokiu duomenu, kurie leistu daryti bent prielaida, kad prokuroras, suklaidindamas M. Š. (pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ar pan.) butu siekes isigyti svetima turta.

Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padetimi priešingais tarnybai interesais. Ši veika pasireiškia tuo, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, igyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, taciau iš tikruju savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Tokio asmens veikloje dominuoja ne viešas bet asmeninis arba savanaudiškas interesas. Nei pareiškejo skunde, nei kitoje teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nera duomenu, kurie leistu pagristai manyti, jog prokuroras su ieškiniu kreipesi i teisma piktnaudžiaudamas tarnyba.

Taigi akivaizdu, kad prokuroras A. M., teikdamas ieškini teismui, vykde jam teises aktais nustatytas prokuroro funkcijas – jo veika nera nusikalstama. Objektyviu duomenu, kurie leistu daryti išvada, kad galimai prokuroras A. M. padare pareiškejo nurodytas nusikalstamas veikas – prisidengdamas viešojo intereso gynimu, siekia M. Š. žemes sklypus perduoti suinteresuotiems asmenims arba persirašyti sau ar savo nurodytiems asmenims, nenustatyta. Šiu duomenu nenustate nei prokurorai, nei ikiteisminio tyrimo teiseja. Todel pradeti ikiteismini tyrima del prokuroro A. M. neva padarytu nusikalstamu veiksmu atsisakyta pagristai.

Pareiškejo skunde nurodytus argumentus del prokuroro nusikalstamu veiksmu, aukštesnes instancijos teismas laiko tik asmenine pareiškejo nuomone, kuri pagrista tik subjektyviu faktu interpretavimu ir nepatvirtinta jokiais irodymais. Tai, jog pareiškejas nesutinka su prokuroru bei teismo priimtais procesiniais sprendimais, nereiškia jog mineti sprendimai yra neteiseti ir nepagristi bei priimti pažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo nuostatas.

Atsižvelgiant i tai kas išdestyta, teismas daro išvada, jog 2009-02-12 prokuroro nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima ir Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-03-18 nutartis yra teiseti ir pagristi. Pareiškejo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti minetus procesinius sprendimus.

Rezoliucinė dalis

nutare:

pareiškejo D. Š. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.