- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- AS-492-321-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00153-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius, Virginija Volskienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- J. G.
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo J. G.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2013 m. sausio 25 d. (spaudas ant voko) pareiškėja V. Z. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-22 ir Tarnybos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2)-1014 (toliau – ir Įsakymas). Skunde pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarnybos Pakruojo žemėtvarkos skyriui atlikti J. G. žemės sklypo, esančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinių matavimų, kadastro duomenų bylų rengimo ir visus kitus darbus (procedūras) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje administracinėje byloje.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – uždraudė Tarnybos Pakruojo žemėtvarkos skyriui atlikti J. G. žemės sklypo, esančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinių matavimų, kadastro duomenų bylų rengimo ir visus kitus darbus (procedūras) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Iš UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 5 d. rašto, J. G. projektuojamo sklypo plano fragmento ir šio sklypo ribų 2012 m. spalio 24 d. paženklinimo–parodymo akto teismas nustatė, kad po Įsakymo, kuriuo V. ir P. Z. suprojektuoto sklypo 0,45 ha išbraukta iš neprivatizuojamos žemės sąvado, priėmimo buvo (yra) atliekami J. G. sklypo ribų ženklinimo vietovėje, kadastrinių matavimų darbai, kurių rezultate J. G. sklypo ribos brėžiamos tokiu būdu, jog šio sklypo dalis patenka ant V. ir P. Z. 2008 metų Žemėtvarkos projektu suprojektuoto žemės sklypo. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu neuždraudus atsakovui tęsti J. G. skirto žemės sklypo kadastrinių matavimų, kadastrinių duomenų bylų rengimo, suprojektuoto sklypo ribų, kertančių nagrinėjamai namų valdai suprojektuotą sklypą, patvirtinimo ir kitus susijusius darbus (procedūras), pareiškėjų namų valdai suprojektuotas žemės sklypas gali būti nepagrįstai sumažintas. Teismas sprendė, kad neuždraudus atsakovui atlikti minėtų veiksmų, pareiškėja neteks galimybės namų valdoje esantiems statiniams eksploatuoti suformuoti reikalingo dydžio, ribų ir konfigūracijos žemės sklypą. Teismas padarė išvadą, jog tęsiant J. G. žemės sklypo, esančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinių matavimų, kadastro duomenų bylų rengimo ir visus kitus darbus (procedūras), keistųsi pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio toje pačioje kadastrinėje vietovėje, ribos. Todėl neišsprendus ginčo dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų, nebūtų teisinės galimybės tinkamai suformuoti bei žemės reformos žemėtvarkos projekte numatyti J. G. priklausantį žemės sklypą. Todėl teismas konstatavo, jog yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo laikė, kad taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui bei nepažeidžia viešųjų interesų.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taip pat prašo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.
Atskirajame skunde pažymi, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido, nes 2013 m. vasario 5 d. gavusi skundžiamą teismo nutartį kreipėsi į advokatę, kurios darbo vieta yra kitame mieste ir išsiuntė jai nutartį, tačiau jos advokatė negavo. Negavusi nutarties, advokatė kreipėsi į teismą. Gavusi nutartį, advokatė surašė ir teismui padavė atskirąjį skundą. Mano, kad nurodytos priežastys yra pakankamos atskirojo skundo terminui atnaujinti.
Atskirajame skunde teigia, jog nesutinka su teismo sprendimu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Paaiškina, kad iš atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais remdamasi pareiškėja trukdo jai atkurti nuosavybės teises į motinos A. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nurodo, kad 1991 m. rugsėjo 6 d. įgaliotai institucijai padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos A. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę natūra. 2004 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-13814 iš priklausančių atkurti 7,54 ha, atkūrė nuosavybės teises tik į 5,20 ha bei nurodė, kad nuosavybės teisės į likusią dalį – 2,34 ha – bus atkurtos vėliau, parengus projektą. Pažymi, kad nuo tada jai buvo siūlomi kitose nei motinos valdyta žemė vietose esantys sklypai. Nesutikdama su tuo, J. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kuri nustatė, kad dalis A. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės atiteko V. Z. 2001 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-10171 atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimu pripažinta, kad 2001 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 65-10171 yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, remiantis tikrovės neatitinkančiomis pažymomis apie asmeninio ūkio žemę, ir tai sudarė galimybę šią žemę privatizuoti. Pažymi, kad V. Z., vadovaudamasi neteisėtais aktais bando išplėsti savo valdą J. G. motinos iki nacionalizacijos valdytos žemės sąskaita ir taip pažeidžia jos teisėtus interesus. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog atsižvelgus į tai, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, jos interesai šioje situacijoje yra prioritetiniai.
Atsiliepimas
Pareiškėja V. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepaneigė pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Taip pat mano, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir uždraudė Tarnybos Pakruojo žemėtvarkos skyriui atlikti J. G. žemės sklypo, esančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinių matavimų, kadastro duomenų bylų rengimo ir visus kitus darbus (procedūras) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta, kad J. G. atskirasis skundas buvo priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi. Ginčo, jog terminas atskirajam skundui paduoti praleistas, nėra. Nors pareiškėja atskirajame skunde prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teismo nutartyje, kuria priimtas atskirasis skundas, šis klausimas nėra tiesiogiai aptartas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, nors ir atskirai neaptardamas, iš esmės sprendė šio skundo termino atnaujinimo klausimą – t. y. jį atnaujino, nes atskirąjį skundą priėmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pagrindas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą buvo – atskirasis skundas buvo paduotas nežymiai (tik vieną dieną) praleidus jo padavimo terminą, taip pat byloje nėra duomenų, kad vėluodama pateikti atskirąjį skundą J. G. siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Nustatyta, kad teismui paduotu skundu pareiškėja siekia, jog būtų panaikintas Įsakymas, kuriuo buvo sumažintas jai nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti suformuotas žemės sklypas (0,45 ha išbraukiant iš Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąvado). Taip pat nustatyta, kad į šį žemės plotą, dėl kurio vyksta ginčas, trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Atsižvelgus į tai, darytina išvadą, kad byloje turės būti sprendžiamas klausimas, ar ginčo žemės plotas priskirtinas laisvai (į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės) ar valstybės išperkamai (užimtai žeme, skirta pastatams eksploatuoti (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.)) žemei ir nuo šio sprendimo priklausys, ar pareiškėja, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi prioritetines teises į ginčo žemę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu atliekami veiksmai, kuriais yra vykdomi nuosavybės teisių į ginčo žemę J. G. atkūrimo veiksmai (sklypo ribų ženklinimas vietovėje, kadastrinių matavimų darbai) (b. l. 41–44).
Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir neuždraudus atsakovui tęsti nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę procedūrų, kol nėra išspręstas pareiškėjos reikalavimas dėl ginčo žemės ploto priskyrimo laisvai valstybinei žemei teisėtumas, gali kilti pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, gali būti sudėtingas, nes jau gali būti į jį atkurtos nuosavybės teisės J. G.. Atsižvelgus į ginčo teisinių santykių specifiką, susidarytų situacija, kad siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, turėtų būti inicijuota nauji teisminiai ginčai. Tai, savo ruožtu, galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą. Todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas. Teisėjų kolegija vertina, kad laikinas nuosavybės teisių atkūrimo proceso sustabdymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, neturėtų reikšmingai pažeisti viešojo ar pretendentės (J. G.) interesų.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš esmės visi atskirojo skundo argumentai yra susiję su pareiškėjos skundo pagrįstumu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai nereikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo, nes skundo pagrįstumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjos nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.