Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2224-1011/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
1-2224-1011/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
T. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2224-1011/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12741-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant A. B.,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam T. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neturintis pastovios gyvenamosios vietos, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2001-02-12 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams su turto konfiskavimu už 100 Lt. Remiantis BK 471 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams (BK galiojo iki 2003-05-01);

2) 2002-01-30 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Remiantis BK 42 str. 4 d. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2001-02-12 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Remiantis BK 471 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams (BK galiojo iki 2003-05-01);

3) 2010-03-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas taikant BK 75 str. nuostatas atidėtas 2 metams (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. mušdamas nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

2018-03-18 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių girtumo laipsnis), metaliniu laužtuvu tyčia sudavęs vieną kartą J. K. į dešiniojo peties sritį. Tokiu būdu T. V. nukentėjusiajam J. K. padarė dešiniojo peties sumušimą, pasireiškusį patinimu ir vertinamą nežymiu sveikatos surikdymu.

Šiais veiksmais T. V. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Šalies argumentai

T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimus supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad tuo metu gyveno kartu su nukentėjusiuoju J. K., kuris pastoviai imdavo jo maistą, kurį jis (T. V.) nusipirkdavo. Nurodo, kad tai tęsėsi pastoviai, J. K. aiškino, kad negalima vogti, o reikia paprašyk, bet jis nesuprato. Todėl penktą kartą neatlaikė nervai, nuėjęs į darbo kambarį pasiėmė laužtuvą ir juo trenkė J. K., pataikė, berods, į dešinį petį. Visa tai įvyko kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku. Nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, daugiau tai nepasikartos. Taip pat patvirtino, kad Valstybinei ligonių kasai žalą atlygino pervesdamas reikalaujamą pinigų sumą bankiniu pavedimu. J. K. padarytą neturtinę žalą, su kurios dydžiu sutinka, galėtų sumokėti per kelis mėnesius.

Kadangi T. V. teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklausto T. V. 2018-03-19 parodymai, kad J. K. yra jo pažįstamas. Jį pažįsta apie 2-3 metus. Maždaug prieš tris mėnesius jie apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jis ten dirba, o J. kartais jam padeda. Kadangi ten yra gyvenamoji patalpa - kambarys, tai šeimininkams, kuriems priklauso pastatas, leidus, ten ir apsigyveno. 2018-03-18 apie 17.30 val. grįžo išgėręs namo. Namuose jau buvo J. Jis taip pat buvo išgėręs. Jis pastebėjo, kad suvalgytas jo maistas ir įtarė, kad tai padarė J., nes jis taip daro pastoviai. Jis supyko ar ką nors sakė J. neprisimena. Išėjo iš kambario, susirado metalinį laužtuvą, grįžo į kambarį ir tuo laužtuvu vieną kartą sudavė J. per dešinįjį petį. Sudavė norėdamas pamokyti J., kad jis daugiau nevalgytų jo maisto. Jie su J. tik gyvena kartu, tačiau rūpinasi savimi kiekvienas asmeniškai. J. išbėgo iš kambario ir, matyt, iškvietė policiją. Netrukus atvyko policija ir jį išsivežė. Visi jo giminės yra Žemaitijoje, apsigyventi kur nors kitur Vilniuje neturi jokios galimybės (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklausto T. V. 2018-03-20 papildomi parodymai, kad psichikos ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Dėl psichikos sutrikimų nei Vilniuje, nei savo gyvenamojoje vietoje Akmenės r. nesigydė ir tokių problemų neturėjo. Adresas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir anksčiau atvykusiuosius, kurie neturėjo gyvenamosios vietos, uždeklaruodavo tuo adresu. Ar tuo adresu kas nors realiai gyvena, nežino (b. l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklausto T. V. 2018-05-30 parodymai, kad su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Pasilieka prie savo pirminių parodymų, kuriuos davė 2018-03-19. Turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai 45,87 Eur jis įsipareigoja atlyginti. Su J. K. pareikštu ieškiniu 300 eurų nesutinka ir sumokėti jam neketina. J. K. nuolat vogdavo iš jo maistą, todėl suduodamas jam laužtuvu, jį pamokė, kad taip daugiau nedarytų ir dėl to nesigaili (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklausto J. K. 2018-03-20 parodymai, kad T. V. yra jo pažįstamas. Su juo susipažino gal prieš du ar tris mėnesius. Kadangi pats neturi nuolatinio darbo, tai truputį uždarbiauja užsiimdamas statybos darbais, kad turėtų iš ko pragyventi. Susitarė, kad ten pat galėtų padirbėti ir T. Jie atlieka remonto darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jiems to pastato šeimininkai, bendrovės pavadinimo nežino, leido ten apsigyventi. Pastate yra gyvenimui tinkamas kambarys, ten su T. ir gyvena. 2018-03-18 buvo namuose. Buvo išgėręs alaus. Apie 18.00 val. į namus grįžo T. Jis buvo labai girtas. Jis norėjo iš šaldytuvo paimti kažką valgyti. Tuo metu T. kažkur išėjo, greičiausiai į kitą pastato kambarį ir grįžo su metaline montiruote. Nieko nesakęs jis priėjo ir sudavė vieną kartą ta montiruote jam į dešinį petį. Jam labai suskaudo, išbėgo į koridorių ir iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai iškvietė greitąją ir jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Jam buvo diagnozuotas peties sumušimas. Dėl kokios priežasties T. jam sudavė, net negali pasakyti, jis jam nieko nesakė ir jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jie su T. rūpinasi kiekvienas savimi, kiekvienas pats sau perkasi maistą ir T. maisto jis nevalgo. T., kai būna išgėręs, nuolat jam grasina, kad jį užmuš, kad paims "kuvaldą" ir jį užmuš, dėl ko jis grasina, tikrai nežino. Konkrečių datų, laiko, įvykių aplinkybių, kai T. jam grasino, neprisimena ir papasakoti negali. Po šio įvykio, mano, kad tokie jo grasinimai jį užmušti ar sužaloti tikrai realūs, nes jis nuo grasinimų dabar perėjo jau prie veiksmų. Išgėręs T. yra neprognozuojamas, jam atsiranda kažkokie piktumai ir tą pyktį jis išreiškia ant jo. Jo realiai bijo. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala, be to turėjo pirkti tepalą "Voltaren", jo kaina 4 eurai, kuriuo tepa sumušimą. Dėl sumušimo patyrė skausmą, negali normaliai atlikti buities darbų, sunku miegoti, todėl jam padarytą neturtinę žalą vertina 300 eurų. Jis pateiks ieškinį ir prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. P. 2018-05-21 parodymai, kad 2018‑03-18 apie 18.30 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjui pažįstamas vyras trenkė su laužtuvu. Atvykus minėtu adresu prie pastato pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo J. K., kuris paaiškino, kad jo neblaivus pažįstamas T. V. jam trenkė į dešinį petį laužtuvu. J. K. buvo neblaivus, tačiau elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai. Ant vyro jokių akivaizdžių sumušimo žymių nesimatė. Jis skundėsi dešinio peties skausmu, todėl į vietą buvo iškviesta greitoji, kuri jį išsivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Užėję į pastate esančias patalpas, kurias buvo nurodęs J. K., rado neblaivų T. V. Apie įvykį T. V. nieko nepaaiškino. Laužtuvas, kuriuo buvo sumuštas J. K. buvo kitoje patalpoje ant pastolių. Pastate, kuriame gyvena abu asmenys, vyksta remontas. T. V. buvo pristatytas į komisariatą (b. l. 43).

2018-03-18 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pranešta, kad 2018-03-18 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), metaliniu laužtuvu sumušė pažįstamą J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1).

2018-03-18 tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešta, kad 2018-03-18 apie 18.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjui pažįstamas vyras trenkė laužtuvu. Atvykus minėtu adresu, pasitiko neblaivus J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš LR ATK Nr. 14632897), ir paaiškino, kad jo neblaivus pažįstamas T. V., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš LR ATK Nr. 14546292) jam trenkė į dešinį petį laužtuvu. J. K. skundėsi dešinio peties skausmu, todėl į vietą buvo iškviesta GMP 0885, kuri jį išsivežė į RVUL. Užėjus į patalpas, ten rado neblaivų T. V., kurį sulaikė ir apie 18.55 val. pristatė į Vilniaus m. 1 PK. Dėl ko kilo konfliktas, vyrai nepaaiškino. Spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 5).

Nukentėjusiojo J. K.2018-04-26 pareiškimas, jog 2018-03-18 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), jį metaliniu laužtuvu sumušė pažįstamas T. V. Prašo jį sumušusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 33).

2018-04-19 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad apžiūrimas objektas yra laužtuvas. Laužtuvas pagamintas iš vientiso metalinio šešiabriaunio strypo, raudonos spalvos. Abu strypo galai lenkti į priešingas puses. Viename gale padaryta lopetėlė su išpjova, 4 cm pločio, skirta vinims traukti, kitame strypo gale – lopetėlė be išpjovos, 3 cm pločio, skirta kitiems statybiniams darbams atlikti. Ant laužtuvo galų yra statybinių medžiagų likučių (b. l. 12).

2018-04-19 apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašas stenografuotas (b. l. 18–19).

2018-04-18 nukentėjusiojo J. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kurio specialisto išvadoje konstatuota, kad J. K. nustatytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu aptariamo įvykio metu, t.y. 2018-03-18, ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31–32).

Alkotesterio 6810 kvitas, kuriame nurodyta, kad 2018-03-18 18.57 val. T. V. iškvėptame ore buvo nustatyta 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 69).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Nustatyta, kad T. V. 2018-03-18 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio metaliniu laužtuvu tyčia sudavė vieną kartą J. K. į dešinįjį petį. 2018-04-18 nukentėjusiojo J. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad J. K. nustatytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu aptariamo įvykio metu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. V. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo ir bausmių bendrinimo, kardomųjų priemonių taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam T. V. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas 1 nesunkus tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes – nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vieną kartą suduodant smūgį metaliniu laužtuvu į peties sritį.

T. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamą nusikaltimą T. V. padarė būdamas girtas, teismo nuomone apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo padarymui, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas (b. l. 49), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 50–60), dirbantis (b. l. 61).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam T. V. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant vidutinės trukmės jo terminą, t. y. paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę bei tokius BK 48 str. 6 d. 1, 3 ir 5 p. numatytus įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam darbo biržoje; 3) per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė mažintina viena trečiąja dalimi, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant anksčiau minėtus įpareigojimus.

T. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-18 18.30 val. iki 2018-03-20 14.37 val. (2 paras) (b. l. 68, 72). Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. V. paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju J. K. bei nesiartinti prie jo arčiau kaip per 2 metrus (b. l. 66) – paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.

Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir nukentėjusiojo J. K. pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 45,87 Eur nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidoms padengti (b. l. 37–39). Savo reikalavimus pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad J. K. buvo suteiktos gydymo paslaugos 45,87 Eur sumai.

T. V. pateikė teismui 2018-07-30 bankinį mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padaryta 45,87 Eur žala atlyginta. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis J. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš T. V. 300 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Pagrįsdamas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio nurodė, kad dėl sumušimo patyrė skausmą, negali normaliai atlikti buities darbų, sunku miegoti (b. l. 21).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis b. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo T. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais prieš nukentėjusįjį J. K. buvo panaudotas smurtas, jam padarytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs patinimu; šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, J. K. padarytų sužalojimų mastą, akivaizdu, kad jis patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus dėl sveikatos sutrikdymo, t. y. nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad ši žala nėra mažesnė negu prašoma priteisti 300 Eur kompensacija.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, J. K. ieškinys tenkintinas pilnai ir jo naudai iš T. V. priteisiama 300 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daikto turinčių reikšmę nusikaltimo ištyrimui

Daiktą turintis reikšmę nusikalstamo sveikos ištyrimui – laužtuvą, kuris paimtas nusikaltimo vietoje, po apžiūros 2018-04-19 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 14, 15) ir kurio savininkas nenustatytas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip mažavertį turtą (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam darbo biržoje;

3) per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., T. V. paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, nustatant tokius įpareigojimus:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam darbo biržoje;

3) per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminą nuo 2018-03-18 18.30 val. iki 2018-03-20 14.37 val. (2 paras) įskaityti į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš T. V. nukentėjusiojo J. K. naudai 300 (trijų šimtų) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

T. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju J. K. bei nesiartinti prie jo arčiau kaip per 2 metrus – palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

Laužtuvą, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti T. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys